Internete vėl gąsdina 2027 metais: NASA dokumentas tikras, bet „pasaulio pabaiga“ – išgalvota

Socialiniuose tinkluose vėl plinta bauginanti istorija: esą NASA dar seniai žinojo, kad 2027 m. į Žemę gali trenktis asteroidas, o smūgio tikimybė siekia net 96 procentus. Skamba kaip filmo pradžia – slaptas dokumentas, konkreti data, milžiniškas dangaus kūnas ir žmonėms neva nutylima tiesa.

Tik viena detalė viską keičia: tai nebuvo reali NASA prognozė. Dokumentas, kuriuo dabar dalijamasi internete, iš tiesų egzistuoja, tačiau jis priklausė hipotetinėms planetinės gynybos pratyboms. Oficialus NASA CNEOS puslapis tiesiai nurodo, kad 2017 PDC scenarijus buvo išgalvotas ir neskirtas realiam asteroido smūgiui aprašyti.

Iš kur atsirado bauginantis 2027 metų scenarijus

Istorijos centre – vadinamasis 2017 PDC asteroidas. Socialiniuose tinkluose dažnai pateikiamos NASA dokumentų ekrano kopijos, kuriose kalbama apie galimą smūgį 2027 m. liepos 21 d. Kai kuriose versijose minimas ir 96 procentų smūgio tikimybės skaičius. Be konteksto tai atrodo kaip slaptas perspėjimas.

Tačiau oficialiame pratybų aprašyme aiškiai parašyta, kad tai buvo 2017 m. Planetary Defense Conference metu naudotas mokomasis scenarijus. NASA net pažymėjo, jog 2017 PDC nėra tikras realiai sekamas asteroidas, o pavadinime naudotos trys raidės tam, kad būtų aišku: toks žymėjimas realiam asteroidui nebūtų taikomas.

Tokios pratybos rengiamos ne tam, kad paslėptų grėsmę nuo visuomenės, o tam, kad mokslininkai, kosmoso agentūros ir civilinės saugos specialistai galėtų pasitikrinti, kaip elgtųsi realios asteroido grėsmės atveju. Tai panašu į evakuacijos pratybas mokykloje: jos vyksta ne todėl, kad pastatas jau dega, o todėl, kad visi žinotų, ką daryti, jei pavojus kada nors kiltų.

Kas iš tikrųjų buvo „prognozuojama“

Pratybų scenarijuje buvo įsivaizduojama, kad 2017 m. aptiktas asteroidas po dešimties metų gali susidurti su Žeme. Iš pradžių smūgio tikimybė buvo maža, vėliau scenarijuje ji didėjo, o dalyviai turėjo priimti sprendimus, kaip reaguoti.

Tokiuose mokymuose imituojami įvairūs etapai: pirmas aptikimas, orbitos tikslinimas, smūgio koridoriaus nustatymas, galimos evakuacijos, bandymas pakeisti asteroido trajektoriją. Tai nėra pranašystė. Tai specialiai parašyta situacija, kuri leidžia patikrinti, ar žmonija turėtų veiksmų planą.

Pagal scenarijų buvo svarstomas ir kinetinio smūgio variantas – kai erdvėlaivis atsitrenkia į asteroidą, kad pakeistų jo trajektoriją. Panaši idėja vėliau realiai buvo išbandyta NASA DART misijoje, tik ne dėl grėsmės Žemei, o kaip technologijos demonstracija. Tad pratybų tikslas buvo ne gąsdinti, o mokytis.

Kodėl internete tai virto „NASA slepia pasaulio pabaigą“

Tokios istorijos plinta labai lengvai, nes jose yra viskas, ko reikia dėmesiui pritraukti: NASA, asteroidas, konkreti data ir didelis procentas. Daug kas pamato dokumento iškarpą, bet nepamato eilutės, kurioje parašyta, kad tai mokomasis scenarijus.

Oficialiame pratybų pranešime net kelis kartus naudojama formuluotė „EXERCISE“ ir „NOT A REAL-WORLD EVENT“ – tai yra „pratybos“ ir „ne realus įvykis“. Bet kai tokia medžiaga keliauja per socialinius tinklus, dažnai paliekama tik baisiausia dalis.

Taip iš mokomojo dokumento gimsta sąmokslo teorija. Žmogus pamato skaičių, pamato datą ir pagalvoja: „vadinasi, jie žino“. O iš tikrųjų dokumentas kaip tik buvo viešas, skirtas konferencijai ir mokymams, o ne slaptam perspėjimui.

Ar 2027 metais iš tiesų gresia asteroido smūgis

Pagal šią konkrečią istoriją – ne. 2017 PDC nėra realus asteroidas, kuris 2027 m. skrietų į Žemę. Tai išgalvotas objektas pratyboms. Jokios NASA patvirtintos 96 procentų realaus smūgio tikimybės 2027 m. nėra.

Tai nereiškia, kad asteroidai mokslininkams nerūpi. Priešingai, netoli Žemės skriejantys objektai yra nuolat stebimi, jų orbitos skaičiuojamos, rizikos lentelės atnaujinamos. Garsusis Apofio asteroidas kadaise taip pat kėlė nerimo, tačiau vėlesni NASA skaičiavimai parodė, kad jo smūgio rizikos nėra mažiausiai 100 metų.

Būtent taip dažnai veikia asteroidų stebėjimas: pirmosios prognozės gali atrodyti neramios, nes duomenų dar mažai. Kai astronomai surenka daugiau stebėjimų, orbita patikslinama, o rizika dažniausiai sumažėja arba visai išnyksta.

Kaip atpažinti tokią panikos žinutę

Jei internete matote pranešimą apie „NASA slepiamą katastrofą“, verta patikrinti tris dalykus: ar nurodytas oficialus šaltinis, ar dokumentas nėra pratybų scenarijus, ar data ir procentai nepateikti be konteksto. Mokslinėse institucijose tokie pranešimai paprastai būna labai aiškiai pažymėti, o pratybų medžiagoje dažnai tiesiai parašoma, kad tai nėra realus įvykis.

Šiuo atveju visa panika atsirado būtent iš konteksto ištraukto dokumento. NASA 2017 m. mokėsi, kaip reaguoti į galimą asteroido grėsmę, o ne paskelbė pasaulio pabaigos datą.

2027-ieji šioje istorijoje yra ne katastrofos terminas, o mokomojo scenarijaus dalis. Ir tai yra gera žinia: geriau turėti pratybas apie asteroidą, kurio nėra, negu realią grėsmę be jokio plano.

Šaltinis: https://cneos.jpl.nasa.gov/pd/cs/pdc17/

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!