Guminiai kilimėliai žiemai salone: ko pardavėjai paprastai nepasakoja

Pirmas šlapdribos rytas dažniausiai viską parodo labai greitai. Įlipate į automobilį su šlapiais batais, ant kilimėlio pradeda kauptis vanduo, nuo padų byra smėlis, druska ir purvas, o po kelių dienų salone atsiranda tas nemalonus drėgmės kvapas. Tada paaiškėja, kad seni kilimėliai jau nebesulaiko nieko, universalūs „kaip visiems automobiliams“ netinka taip gerai, kaip žadėjo, o naujų normalių kilimėlių pasirinkimas parduotuvėse jau gerokai sumažėjęs.

Žiemą automobilio kilimėliai nėra tik gražus salono priedas. Lietuvoje gatvės barstomos druska, smėliu ir įvairiais mišiniais, todėl viskas, kas prilimpa prie batų, galiausiai atsiduria salone. Jei kilimėlis prastas, vanduo su druskomis persigeria į grindų dangą, o tada prasideda ne tik blogas kvapas. Drėgmė kaupiasi po kilimais, rasoja langai, salone atsiranda pelėsio kvapas, o ilgainiui gali prasidėti ir korozija. Blogiausia, kad vairuotojas dažnai tai pastebi tik pavasarį, kai pakelia kilimėlį ir pamato, kad po juo visą žiemą buvo šlapia.

Kodėl vieni kilimėliai smirda, o kiti – ne?

Parduotuvėje visi guminiai kilimėliai iš pirmo žvilgsnio atrodo panašiai: juodi, lankstūs, su borteliais, kartais su gražiu raštu. Tačiau svarbiausias dalykas slypi ne dizaine, o medžiagoje. Kokybiški žieminiai kilimėliai dažniausiai gaminami iš TPE, termoplastinės gumos arba kitų šalčiui atsparių medžiagų. Jie išlieka elastingi net esant minusinei temperatūrai, netrūkinėja, lengvai plaunami ir paprastai neturi to aitraus cheminio kvapo, kuris erzina vos įsėdus į automobilį.

Pigiausi PVC kilimėliai gali atrodyti labai panašiai, bet problema išryškėja greitai. Pirmą savaitę jie dažnai skleidžia stiprų plastiko kvapą, kuris uždarame salone tampa dar intensyvesnis. Žiemą, kai langai uždaryti, šildymas įjungtas, o oras cirkuliuoja viduje, tas kvapas gali erzinti akis, gerklę ir ypač varginti jautresnius žmones ar vaikus. Dar viena bėda – prastesnė medžiaga šaltyje kietėja. Kilimėlis pradeda riestis, banguoti, pakyla kraštai, ir vanduo, kurį jis turėtų sulaikyti, nubėga tiesiai ant automobilio kilimo.

Paprastas patikrinimas parduotuvėje gali daug pasakyti. Paimkite kilimėlį į rankas ir šiek tiek palenkite. Geras kilimėlis turėtų lankstytis elastingai, be traškesio ir be keisto „plastikinio“ garso. Jei jis atrodo kietas jau šiltoje parduotuvėje, žiemą automobilyje bus dar blogiau. Taip pat verta pauostyti. Jei kvapas stiprus dar prieš išpakuojant, tikėtina, kad salone jis bus dar nemalonesnis.

Aukšti kraštai būtini, bet čia yra viena pavojinga klaida

Žiemą kilimėlio kraštai yra vienas svarbiausių dalykų. Jeigu jų beveik nėra, vanduo nuo batų greitai išsilieja ant salono dangos. Geras žieminis kilimėlis turi turėti bent 2–3 cm bortelius, o kai kuriuose modeliuose jie siekia ir 4–5 cm. Tai ypač svarbu vairuotojo vietoje, nes ten sniegas, purvas ir druska kaupiasi labiausiai.

Tačiau yra viena klaida, apie kurią pirkėjai pagalvoja per vėlai. Per aukšti arba blogai pritaikyti kraštai gali trukdyti pedalams. Jei kilimėlis remiasi į akceleratoriaus, stabdžio ar sankabos zoną, jį reikia keisti nedelsiant. Čia jau kalbame ne apie švarą, o apie saugumą. Blogai prigludęs kilimėlis gali pasislinkti po pedalais arba neleisti pedalui pilnai grįžti į pradinę padėtį.

Todėl vairuotojo kilimėlio nereikėtų rinktis vien pagal gražią nuotrauką internete. Būtina tikrinti, ar jis tiksliai pritaikytas konkrečiam automobiliui. Geriausia rinktis modelinius kilimėlius, kurie pagaminti pagal konkretaus automobilio markę, modelį, metus ir kėbulo tipą. „Tinka daugeliui automobilių“ žiemą dažnai reiškia „kažkaip įsidės, bet tobula nebus“.

Tvirtinimai nėra smulkmena – nuo jų priklauso saugumas

Dar viena vieta, kur žmonės dažnai taupo be reikalo, yra tvirtinimai. Daugelyje šiuolaikinių automobilių grindyse yra gamykliniai kilimėlių fiksatoriai – specialūs kaiščiai, kabliukai arba spaustukai. Geras kilimėlis turi prie jų prisitvirtinti. Jeigu jis tiesiog padedamas ant grindų ir laikosi „iš geros valios“, žiemą tai gali baigtis nemaloniai.

Šlapias batas, slidus padas, dažnas įlipimas ir išlipimas – ir kilimėlis po truputį juda į priekį. Vieną dieną jis gali atsidurti prie pedalų. Net jei tai nutinka retai, rizika per didelė, kad būtų verta ją ignoruoti. Ypač vairuotojo pusėje kilimėlis turi būti stabilus.

Jei automobilyje nėra gamyklinių fiksatorių, reikėtų ieškoti kilimėlių su kokybišku neslystančiu pagrindu. Kai kurie pigūs universalūs kilimėliai turi tik dekoratyvinius griovelius ar plastiko spygliukus, kurie realiai mažai padeda. Kokybiškas pagrindas turi kabintis į salono dangą ir neleisti kilimėliui judėti kiekvieną kartą pajudinus koją.

Universalūs kilimėliai atrodo pigiau, bet ne visada sutaupo

Universalūs guminiai kilimėliai vilioja kaina. Juos galima nusipirkti prekybos centre, degalinėje ar internetu, jie žada tikti daugeliui automobilių ir dažnai kainuoja gerokai mažiau nei modeliniai. Tačiau čia ir slypi spąstai. Automobilio grindys nėra tiesus stačiakampis. Jose yra iškilimų, nišų, sėdynių bėgelių, pedalų zonos, slenksčių kampų. Universalus kilimėlis viso to neatkartoja.

Dėl to vienoje vietoje jis gali būti per trumpas, kitoje – per platus, trečioje – susiraukšlėjęs. Vanduo teka pro šonus, purvas kaupiasi plyšiuose, o vairuotojo vietoje jis gali judėti. Senesniam darbiniam automobiliui tai gal ir pakenčiama, bet naujesniam automobiliui, kurio saloną norisi išlaikyti tvarkingą, toks taupymas dažnai atsisuka prieš patį vairuotoją.

Jei perkate internetu, būtina tiksliai tikrinti ne tik markę, bet ir modelį, pagaminimo metus, kartą, kėbulo tipą ir kartais net pavarų dėžės ar variklio versiją. Pavyzdžiui, tas pats modelio pavadinimas skirtingais metais gali turėti visai kitokią salono grindų formą. Dar geriau, jei pardavėjas nurodo, kad kilimėliai pagaminti pagal lazerinius šablonus konkrečiam automobiliui.

Į ką dar atkreipti dėmesį prieš perkant?

Geras žieminis kilimėlis turi ne tik sulaikyti vandenį, bet ir būti lengvai išplaunamas. Per gilūs, smulkūs raštai atrodo gražiai, bet juose kaupiasi smėlis, kurį sunku iškrapštyti. Per lygus paviršius gali būti slidus, ypač kai ant bato pado yra sniego. Geriausias variantas – aiškus, bet ne per sudėtingas reljefas, kuris leidžia vandeniui subėgti į griovelius, o valant nereikalauja pusvalandžio darbo.

Taip pat verta pažiūrėti, ar kilimėlis dengia vietą po kairės kojos atrama. Daug vairuotojų būtent ten laiko koją, todėl ta zona žiemą greitai purvinasi ir šlampa. Pigūs kilimėliai dažnai šios vietos neapsaugo, o po kelių mėnesių matyti akivaizdus purvo takas.

Galiausiai nepamirškite galinių kilimėlių. Dažnai visas dėmesys skiriamas vairuotojo pusei, bet jei gale sėdi vaikai, būtent ten gali būti daugiausia sniego, purvo ir išsiliejusio vandens. Geras komplektas turėtų saugoti visą saloną, o ne tik vairuotojo kojas.

Žiemai geriausia rinktis ne pigiausius, o tinkamiausius kilimėlius. Jie turi būti be aitraus kvapo, lankstūs šaltyje, su pakankamais borteliais, tiksliai pritaikyti automobiliui ir tvirtai laikytis savo vietoje. Tai nėra prabangos pirkinys. Tai paprasta apsauga nuo drėgmės, druskų, blogo kvapo ir nemalonių problemų pavasarį, kai jau būna per vėlu klausti, kodėl po kilimėliu visą žiemą buvo šlapia.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!