Prieš perkant naudotą automobilį pakelkite kilimėlį: gražus salonas gali slėpti labai brangų remontą

Naudotas automobilis gali atrodyti beveik idealus. Kėbulas nupoliruotas, salonas išvalytas, sėdynės gražiai išsiurbtos, vairas blizga, o pardavėjas ramiai kartoja, kad „sėdi ir važiuoji“. Tačiau yra viena vieta, kurios daugelis pirkėjų net nepatikrina, nors būtent ji gali išduoti labai brangias problemas. Tai – grindys po kilimėliais, ypač vairuotojo, keleivio ir bagažinės zonoje.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo smulkmena. Na ką ten galima rasti po kilimėliu? Dulkių, akmenukų, gal šiek tiek drėgmės po lietaus. Tačiau realybėje drėgnas kilimas, pelėsio kvapas, aprūdiję sėdynių bėgeliai ar vandens žymės gali reikšti, kad automobilis buvo užpiltas, turi salono vandens pratekėjimą arba slepia problemą, kuri vėliau kainuos ne keliasdešimt eurų, o kelis šimtus ar net tūkstančius.

Būtent todėl prieš perkant naudotą automobilį neužtenka pasižiūrėti, ar salonas gražiai atrodo nuotraukose. Reikia pakelti kilimėlius, paliesti dangą ranka, pažiūrėti po sėdynėmis, patikrinti bagažinę ir įvertinti, ar automobilio viduje nėra drėgmės pėdsakų. Gražiai išvalytą saloną galima padaryti per kelias valandas. O štai nuo drėgmės nukentėjusi elektronika, supuvę kontaktai ar paslėptas vandens pratekėjimas gali lydėti naują savininką dar labai ilgai.

Kodėl drėgmė salone tokia pavojinga

Automobilio salonas nėra tik sėdynės, plastikas ir kilimėliai. Po grindų danga slepiasi laidai, jungtys, oro pagalvių, saugos diržų, sėdynių šildymo, komforto sistemų ir įvairių valdymo blokų elementai. Kai kuriose mašinose po sėdynėmis ar grindų zonoje yra moduliai, nuo kurių priklauso centrinis užraktas, langai, multimedija, parkavimo sistemos ar net saugos įranga.

Jeigu į saloną ilgą laiką patenka vanduo, jis pirmiausia susigeria į kiliminę dangą ir garso izoliaciją. Iš viršaus viskas gali atrodyti sausa, bet po kilimu drėgmė laikosi savaitėmis ar mėnesiais. Tada prasideda oksidacija, rūdys, pelėsis ir elektros kontaktų problemos.

Baisiausia tai, kad tokie gedimai dažnai pasirodo ne iš karto. Per apžiūrą automobilis gali užsivesti, važiuoti, rodyti jokių klaidų. Po savaitės pradeda streikuoti langas. Po mėnesio užsidega oro pagalvių lemputė. Vėliau dingsta centrinis užraktas, pradeda gesti parkavimo davikliai arba automobilis po nakties nebeatsirakina.

Tada pirkėjas išgirsta nemalonią frazę servise: „Čia kažkur buvo vandens.“

Ką pirmiausia patikrinti salone

Pradėkite nuo paprasčiausio dalyko – pakelkite guminius arba tekstilinius kilimėlius. Jei pardavėjas priešinasi ir sako, kad „nėra ko ten žiūrėti“, tai jau savaime blogas ženklas. Normalus automobilio savininkas neturėtų bijoti, kad pirkėjas pažiūrės po kilimėliu.

Pirmiausia ranka palieskite grindų dangą vairuotojo ir priekinio keleivio pusėje. Ji neturi būti drėgna, šlapia, lipni ar keistai šalta vienoje vietoje. Jei turite popierinę servetėlę, prispauskite ją prie kilimo – jei ji sudrėksta, klausimų turėtų kilti iš karto.

Tada pažiūrėkite po sėdynėmis. Labai svarbūs sėdynių bėgeliai, varžtai ir metalinės detalės. Jeigu jos aprūdijusios, nors pats salonas atrodo švarus, gali būti, kad automobilis buvo laikytas drėgnai arba vanduo salone stovėjo ilgiau nei vieną dieną.

Patikrinkite ir saugos diržus. Ištraukite juos iki galo ir pažiūrėkite, ar ant audinio nėra dėmių, purvo linijų, keisto kvapo ar pelėsio. Užlietuose automobiliuose vandens pėdsakai kartais lieka būtent ant diržų, ypač jei jie buvo susukti į ritę tada, kai salonas buvo drėgnas.

Nepamirškite bagažinės. Pakelkite dugno dangą, pažiūrėkite į atsarginio rato nišą, jei tokia yra. Ten neturi būti vandens, rūdžių, pelėsio ar neaiškaus purvo. Bagažinėje vanduo dažnai atsiranda dėl nesandarių žibintų, bagažinės dangčio tarpinių ar blogai remontuoto kėbulo po smūgio.

Ką išduoda kvapas, aprasoję langai ir „pernelyg švarus“ salonas

Pirkėjai dažnai džiaugiasi, kai įsėdus į naudotą automobilį salone kvepia stipriu oro gaivikliu. Bet kartais tas kvapas ten atsirado ne dėl malonumo, o dėl bandymo užmaskuoti drėgmę, pelėsį ar seną cigarečių kvapą.

Jeigu salonas labai stipriai prikvėpintas, verta įsiklausyti į savo nosį. Po saldžiu kvapu gali slėptis rūgštus, pelėsinis ar „rūsio“ kvapas. Tokį kvapą iš automobilio pašalinti sunku, nes jis dažnai būna įsigėręs ne į paviršių, o giliai į kiliminę dangą ir poroloną.

Dar vienas ženklas – nuolat rasojantys langai. Jei apžiūros metu automobilio viduje stiklai rasoja labiau nei aplinkinių automobilių, verta pagalvoti, ar salone nėra drėgmės. Žinoma, vien rasojimas dar nereiškia katastrofos: tai gali būti ir senas salono filtras, ir blogai veikianti ventiliacija. Tačiau kartu su drėgnais kilimais, pelėsio kvapu ar vandeniu bagažinėje tai jau labai rimtas signalas.

Kartais pavojingas gali būti ir per daug naujas salonas. Jeigu 10–15 metų automobilio grindų kilimai atrodo visiškai nauji, o sėdynių bėgeliai ar varžtai turi rūdžių, reikėtų paklausti, kodėl danga buvo keista. Gal tai tiesiog tvarkingo savininko darbas, bet gal po užliejimo seną dangą bandyta pakeisti nauja.

Iš kur vanduo patenka į automobilį

Ne kiekvienas drėgnas salonas reiškia, kad automobilis buvo skendęs potvynyje. Vanduo į vidų gali patekti ir dėl paprastesnių, bet vis tiek nemalonių priežasčių.

Viena dažna priežastis – užsikimšę stoglangio arba panoraminio stogo nutekėjimo kanal