Kilimėliai jau sausi, bet automobilyje vis dar dvokia drėgme – kur slepiasi vanduo?

Ryte atidarius automobilio dureles pasitinka ne gaivus oras, o sunkus, rūgštokas drėgmės kvapas. Ant guminių kilimėlių dar blizga keli vandens lašai, todėl sprendimas atrodo akivaizdus: kilimėlius išimti, išplauti ir palikti saulėje. Tačiau vakare juos sudėjus atgal paaiškėja, kad salone vis tiek tvyro tas pats nemalonus kvapas.

Po stipresnio lietaus tai nutinka dažniau, nei vairuotojas norėtų pripažinti. Vanduo nuo batų tikrai patenka į saloną, tačiau kilimėlis neretai būna tik matomiausia problemos dalis. Tikroji drėgmė gali slėptis po grindų danga, bagažinės dugne, durelėse ar net oro tiekimo sistemoje.

Nemalonumas tuo nesibaigia. Langai pradeda greičiau rasoti, salone palikti daiktai atrodo drėgni, o įjungus ventiliatorių kvapas dar labiau sustiprėja. Kuo ilgiau laukiama, tuo sunkiau suprasti, ar automobilis tiesiog nespėjo išdžiūti, ar į jį per kiekvieną lietų patenka naujas vanduo.

Kilimėlis sausas, o po juo – šlapia kempinė

Daugelio automobilių grindys nėra sudarytos vien iš plonos kiliminės dangos. Po ja gali būti storas garsą ir šilumą izoliuojantis sluoksnis, kuris sugeria nemažai vandens. Paviršius jau atrodo sausas, tačiau giliau esanti medžiaga drėgmę išlaiko gerokai ilgiau ir pamažu skleidžia būdingą kvapą.

Šią vietą patikrinti nėra taip paprasta, kaip pakelti guminį kilimėlį. Reikia atsargiai prispausti ar kiek įmanoma pakelti pačią grindų dangą, ypač ties sėdynių kraštais ir slenksčiais. Jei paspaudus jaučiamas šaltis, drėgmė arba ant rankos lieka vandens, vien pravertų durelių greičiausiai nepakaks.

Tėvams, kurie automobilyje vežioja vaikus, situacija gali atrodyti dar painesnė. Ant grindų išsilieja gėrimas, pribyra sniego, paliekami šlapi batai, todėl kvapas lengvai nurašomas kasdieniam šeimos chaosui. Vis dėlto, jei drėgmė atsiranda po kiekvieno lietaus, reikėtų ieškoti ne vien to, kas buvo išlieta salone, bet ir vietos, pro kurią vanduo patenka iš išorės.

Ryte išėmė kilimėlius, vakare kvapas sugrįžo

Vienas vairuotojas po lietingos nakties randa šlapią priekinį kilimėlį. Jis išima visus kilimėlius, nuvalo grindis ir palieka automobilį pravėdinti. Kelionės namo metu langai vėl ima rasoti, o pasukus posūkį iš keleivio pusės pasigirsta tylus vandens šliūkštelėjimas.

Tokia kasdienė scena parodo, kodėl greitas džiovinimas kartais neduoda jokio rezultato. Vanduo gali būti susikaupęs durelių viduje, po apdaila ar oro paėmimo zonoje, o automobiliui judant persikelti į kitą vietą. Užsikimšusios vandens nutekėjimo angos ir lapais ar purvu užnešti kanalai nebeleidžia lietaus vandeniui pasišalinti taip, kaip numatyta.

Vairuotojas pyksta ne vien dėl blogo kvapo. Jį erzina tai, kad problema tarsi dingsta sausą dieną ir vėl grįžta vos palijus, todėl kiekvienas bandymas išdžiovinti saloną atrodo beprasmis. Čia svarbiausias klausimas ne kaip greičiau išgarinti drėgmę, o iš kur ji nuolat atsiranda.

Kilimėliai jau sausi, bet automobilyje vis dar dvokia drėgme – kur slepiasi vanduo?Nuotrauka: Asociatyvi nuotrauka

Vanduo mėgsta vietas, į kurias retai pažvelgiame

Viena dažniausiai pamirštamų vietų yra bagažinės dugnas. Pakėlus kilimą ir atsarginio rato ar remonto rinkinio įdėklą, kartais randama ne tik drėgmė, bet ir susikaupęs vanduo. Į bagažinę jis gali patekti pro susidėvėjusias tarpines, žibintų zonas ar kitas kėbulo jungtis, todėl matomoje bagažinės dalyje viskas dar gali atrodyti sausa.

Priekyje verta apžiūrėti durelių tarpines, slenksčius ir vietą po priekiniu stiklu, kur kaupiasi lapai bei purvas. Jeigu automobilis turi stoglangį, jo vandens nutekėjimo kanalai taip pat gali tapti drėgmės keliu į saloną. Savavališkai kišti standžią vielą į kanalus nereikėtų, nes galima pažeisti žarnelę ar nustumti ją nuo jungties.

Kvapo šaltinis nebūtinai yra lietaus vanduo ant grindų. Užsiteršęs salono filtras ir drėgna oro kondicionavimo sistema taip pat gali skleisti nemalonų kvapą, ypač pirmomis minutėmis įjungus ventiliatorių. Jei kvapas stipriausias pučiant orą, o grindys ir bagažinė sausos, dėmesį reikėtų nukreipti į filtrą, oro kanalus ir kondicionieriaus drenažą.

Džiovinti reikia tik radus, pro kur vanduo įteka

Patikrą geriausia pradėti iškart po lietaus, kol vandens pėdsakai dar neišgaravo. Reikėtų nuosekliai apžiūrėti visas grindis, po sėdynėmis esančias vietas, bagažinės dugną, durelių kraštus ir sandariklius. Popierinis rankšluostis gali padėti aptikti drėgmę ten, kur tamsi apdaila neleidžia jos pamatyti plika akimi.

Radus šlapią izoliacinį sluoksnį, vien salono šildytuvo dažnai neužtenka. Drėgmę reikia pašalinti iš gilesnių medžiagų, automobilį saugiai vėdinti, o prireikus dalį apdailos nuimti ir išdžiovinti atskirai. Jeigu vandens yra daug, jis kaupiasi prie laidų arba nepavyksta rasti patekimo vietos, saugiau kreiptis į servisą, kuris gali patikrinti sandarumą ir nutekėjimo kanalus.

Verslui ir meistrams tai taip pat svarbi pamoka. Klientui nepakanka pasakyti, kad automobilį reikia pravėdinti, jei po kitu lietumi problema pasikartos. Geras remontas prasideda ne nuo kvapo maskavimo, o nuo aiškaus atsakymo, iš kur atsirado vanduo ir kodėl jis nepasišalino.

Drėgmės kvapas automobilyje retai būna vien nešvaraus kilimėlio problema. Kilimėlio džiovinimas padeda tik tada, kai vanduo iš tiesų buvo ant jo, o ne po juo ar už apdailos. Kol nerastas tikrasis kelias, kuriuo drėgmė patenka į saloną, kiekviena saulėta diena bus tik laikina pertrauka iki kito lietaus.