Japonai žiemą nešildo viso buto, o šildo stalą: kas yra kotatsu ir ar tai veiktų lietuviškame bute
Žiemos vakarą namuose dažnai vyksta tas pats mažas ritualas: vienas šeimos narys pasuka termostatą aukštyn, kitas užsivelka dar vieną megztinį, o trečias su pledu persikelia ant sofos. Kambarys lyg ir nėra ledinis, bet kojos šąla, rankos nenori lįsti iš po antklodės, o mintis šildyti visą būstą vien tam, kad dvi valandas pažiūrėtum serialą, ima atrodyti brangi.
Japonijoje tokioms akimirkoms yra kotatsu – žemas stalas su šildytuvu apačioje ir storu audiniu, sulaikančiu šilumą. Iš pirmo žvilgsnio jis primena keistą baldo ir antklodės derinį. Tačiau žmogui, kuris sėdi prie jo vakarieniauti, dirbti ar kalbėtis su šeima, tai tampa nedideliu šiltu pasauliu, kai likęs kambarys nebūtinai turi būti prikaitintas.
Pati idėja lietuviui nėra visiškai svetima. Juk ir pas mus šiluma dažnai „susirenka“ vienoje vietoje: prie radiatoriaus, po pledu, virtuvėje prie orkaitės ar ant šildomų grindų vonioje. Kotatsu tik šį instinktą paverčia labai konkrečiu namų sprendimu – šildomas ne visas oras, o žmonės, susėdę aplink stalą.
Šilčiausia vieta namuose gali būti ne prie radiatoriaus
Kotatsu paprastai sudaro žemas stalas, po jo stalviršiu įmontuotas elektrinis šildymo elementas ir didelis apklotas ar speciali antklodė, uždengianti stalo kraštus iki grindų. Ant viršaus dedamas stalviršis, todėl prie jo galima valgyti, žaisti stalo žaidimus ar pasidėti kompiuterį. Sėdintys žmonės kojas pakiša po audiniu, o šiluma pasilieka nedidelėje uždaroje erdvėje.
Čia slypi visas kotatsu patrauklumas. Kai šyla pėdos ir kojos, žmogus komfortą pajunta daug greičiau nei tada, kai šiltas oras pamažu kyla po visą aukštą kambarį. Nereikia apsimesti, kad namuose vasara: užtenka turėti vieną vietą, į kurią norisi susėsti grįžus iš lauko.
Toks baldas Japonijoje siejamas ne vien su taupymu. Tai ir buvimo kartu vieta. Prie kotatsu šeima ilgiau užsibūna viename kambaryje, nes visi natūraliai traukia ten, kur šilta. Lietuviškame bute panašų vaidmenį dažnai atlieka virtuvės stalas, tik prie jo žiemą kartais sėdima su vilnonėmis kojinėmis ir šaltomis kojomis.
Mintis skamba taupiai, bet lietuviškas būstas turi savo taisykles
Kotatsu logika ypač suprantama tada, kai namuose nereikia šildyti kiekvieno kampo vienodai. Vienas žmogus vakare skaito svetainėje, kitas dar dirba kitame kambaryje, o miegamasis vis tiek bus naudojamas tik prieš miegą. Tokiu atveju lokalus šilumos šaltinis gali suteikti komforto, neversdamas kelti viso būsto temperatūros vien dėl kelių valandų.
Vis dėlto kotatsu nėra stebuklingas radiatoriaus pakaitalas. Lietuvos žiema, drėgmė ir skirtinga pastatų būklė reiškia, kad bute turi būti palaikoma normali, saugi temperatūra, ypač jei jame gyvena vaikai, senjorai ar žmonės, kuriems šaltis kelia sveikatos problemų. Vien šiltas stalas neapsaugos nuo šaltų sienų, drėgmės ar prasto vėdinimo.
Dar vienas skirtumas – mūsų įpročiai ir baldai. Daugelyje lietuviškų svetainių dominuoja aukštesnės sofos, valgomojo stalai ir kėdės, o sėdėjimas ant grindų nėra kasdienis dalykas. Todėl klasikinis žemas kotatsu ne kiekvienam būtų patogus: vienam tai jauki naujovė, kitam – papildomas vargas keliantis nuo grindų.

Kam jis būtų jaukus, o kam taptų dulkių rinkėju
Mažame bute ar studijoje kotatsu galėtų tapti tikrai naudinga vakaro zona. Jis ypač tiktų žmonėms, kurie daug laiko leidžia namuose viename kambaryje, mėgsta skaityti, megzti, žiūrėti filmus ar ramiai vakarieniauti neskubėdami. Šeimai tai galėtų būti ir būdas ištraukti vaikus iš skirtingų kambarių bent bendrai vakarienei ar stalo žaidimui.
Kitaip jį matytų senjoras ar žmogus, turintis nugaros, kelių ir judėjimo sunkumų. Maloni šiluma po stalu nebūtinai atperka nepatogų sėdėjimą žemai. Tokiu atveju artimesnė idėjos versija galėtų būti ne tradicinis kotatsu, o saugiai pritaikytas šildomas kojų zonos sprendimas prie įprasto stalo ar fotelio.
Yra ir visai žemiškas klausimas – kasdienė tvarka. Didelis audinys prie grindų surenka trupinius, augintinių plaukus ir dulkes, jį reikia reguliariai prižiūrėti. Namams su aktyviu šunimi, katinu ar mažais vaikais toks jaukus kampas gali greitai virsti vieta, kuri reikalauja daugiau priežiūros, nei iš pradžių atrodė.
Jaukumas neturi baigtis perkaitimu ar nesaugumu
Jei tokia idėja vilioja, pirmas žingsnis neturėtų būti savadarbis šildytuvas po atsitiktiniu stalu ir stora antklodė iš spintos. Elektrinis šildymo elementas turi būti skirtas tokiam naudojimui, stabiliai pritvirtintas ir naudojamas pagal gamintojo nurodymus. Po stalu neturi atsirasti daiktų, kurie gali perkaisti, o laidas neturėtų gulėti ten, kur jį nuolat mindo žmonės ar augintiniai.
Taip pat neverta painioti jaukumo su miegu po šiluma. Kotatsu taip vilioja įsitaisyti, kad žmogus gali užsnūsti ilgiau, nei planavo, o tada šilumos pojūtis iš malonumo tampa varginantis. Net ir prie šilto stalo kambarys turi būti vėdinamas, o pats šildymas neturėtų pakeisti įprastos namų priežiūros ir protingo temperatūros režimo.
Verslui ar interjero kūrėjams ši japoniška idėja įdomi ne todėl, kad kiekviename Lietuvos būste staiga atsiras žemi stalai. Ji primena paprastą dalyką: namų komfortas nėra vien skaičius termostato ekrane. Kartais žmogui labiausiai trūksta ne dar dviejų laipsnių visame kambaryje, o vienos tikrai šiltos vietos, kur galima sustoti.
Kotatsu lietuviškame bute veiktų kaip papildomas jaukumo sprendimas, o ne kaip būdas išgyventi žiemą nešildant namų. Jis gali būti puikus mažas vakaro ritualas tiems, kuriems patinka lėtesnis buvimas kartu, tačiau jam reikia saugumo, tinkamos erdvės ir sąžiningo atsakymo į paprastą klausimą: ar jūsų namuose šilumos labiau reikia visiems kambariams, ar būtent tai vienai vietai, kurioje susirenka gyvenimas?
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


