Ant radiatorių uždėjau termostatinius ventilius už 60 eurų – pirma žiemos sąskaita parodė, ar verta

Keisčiausia, kad radiatorius gali būti karštas, o namuose vis tiek nejauku. Viename kambaryje tvanku taip, kad norisi atsidaryti langą, kitame – šaltos grindys ir pledas ant kelių. Šildymo sezonui įsibėgėjus tokie skirtumai pradeda erzinti ne mažiau nei pati sąskaita.

Termostatiniai ventiliai iš pirmo žvilgsnio atrodo menka detalė: keli ratukai ant radiatorių, už kuriuos sumokėta apie 60 eurų. Tačiau jų idėja paprasta – nebeleisti kiekvienam kambariui kaisti vienodai, kai žmonės jais naudojasi visiškai skirtingai. Pirma žiemos sąskaita nebūtinai pažada stebuklą, bet gana greitai parodo, ar tie ratukai namuose iš tiesų pakeitė kasdienybę.

Didžiausia nauda dažnai pasimato ne vien sąskaitos apačioje. Ji atsiranda tada, kai nebereikia vakare sukti radiatoriaus iki galo, ryte vėl vėdinti perkaitusio kambario ir pyktis, kad už šilumą mokama, o komfortą vis tiek tenka reguliuoti langais.

60 eurų neišjungia šildymo sąskaitos, bet gali sustabdyti bereikalingą karštį

Termostatinis ventilis matuoja aplinkos temperatūrą prie radiatoriaus ir reguliuoja, kiek karšto vandens į jį patenka. Kambariui sušilus iki pasirinkto lygio, radiatorius neturi nuolat dirbti visu pajėgumu. Atvėsus – šilumos vėl prileidžiama daugiau. Tai nėra išmanusis prietaisas, kuris pats suskaičiuos kiekvieną sutaupytą eurą, tačiau jis leidžia nustatyti aiškesnę tvarką.

Dažniausiai problema slypi ne tame, kad namuose per mažai šilumos, o kad ji paskirstoma aklai. Miegamajame daugeliui pakanka vėsesnės temperatūros nei svetainėje, o retai naudojamame kambaryje visai nėra prasmės palaikyti tokios pat šilumos kaip ten, kur vakare susirenka visa šeima. Be ventilių viskas šildoma panašiai, nes taip paprasčiau, nors anaiptol ne patogiau.

Vis dėlto vien mažesnis ratuko nustatymas dar nereiškia, kad individuali sąskaita būtinai sumažės tiek pat, kiek mažiau šyla radiatorius. Daugiabutyje atsiskaitymo tvarka gali priklausyti nuo namo šildymo sistemos ir bendro suvartojimo, o dalis išlaidų tenka bendroms erdvėms ar pastato šilumos nuostoliams. Ventiliai pirmiausia leidžia nešvaistyti šilumos savo kambariuose; kiek tai virs eurais, priklauso nuo konkretaus būsto.

Vienas vakaras su pravertu langu

Pažįstama scena: po darbo grįžtama į šiltą, bet pernelyg prikaitintą butą. Virtuvėje verda vakarienė, svetainėje įsijungia televizorius, susirenka žmonės – ir oras per keliolika minučių tampa sunkus. Užuot sumažinus šildymą, pravertas langas, nes radiatorius jau karštas, o prie jo prieiti ar ką nors sureguliuoti nėra įpročio.

Tuo metu šiluma tiesiog išeina lauk. Langą kartais būtina atverti dėl gryno oro, tačiau vėdinimas neturėtų tapti vieninteliu būdu išgyventi per aukštą temperatūrą. Su termostatiniu ventiliu galima sumažinti šildymą anksčiau, o vėdinti trumpai ir intensyviai, nepaliekant lango praverto ilgam.

Čia ir slypi pirmas realus pokytis, kurį žmonės pajunta dar iki sąskaitos. Namuose mažiau kraštutinumų: nereikia rinktis tarp tvankumos ir skersvėjo. Patalpa išlieka gyvenama, o šildymas nebėra foninis dalykas, kurio niekas neliečia iki tol, kol pasidaro per karšta.

Ant radiatorių uždėjau termostatinius ventilius už 60 eurų – pirma žiemos sąskaita parodė, ar vertaNuotrauka: Pixabay / ri

Ne visi namuose nori tos pačios temperatūros

Šeimai su mažais vaikais dažnai rūpi, kad viename kambaryje būtų šilčiau, kol miegamajame suaugusieji geriau ilsisi vėsesniame ore. Senjorui, ilgiau būnančiam namuose, tas pats kambarys gali atrodyti vėsus, kuris dirbančiam žmogui vakare visai malonus. Vienas bendras šildymo nustatymas tokių skirtumų neišsprendžia, o ginčas dėl radiatoriaus paprastai būna ne apie skaičių ant ratuko.

Žmogus pyksta dėl jausmo, kad negali valdyti savo erdvės. Kai vienam per šilta, kitam per šalta, prasideda langų varstymas, papildomi elektriniai šildytuvai arba tylus nepasitenkinimas. Termostatiniai ventiliai nepanaikina visų skirtumų, bet leidžia susitarti kambariais, o ne bandyti vieną temperatūrą primesti visam būstui.

Ypač tai aktualu retai naudojamoms patalpoms: svečių kambariui, sandėliukui, darbo kambariui, kuriame būnama tik kelias valandas. Jų nereikia paversti šaldytuvais, nes tada didėja drėgmės ir pelėsio rizika, tačiau palaikyti saikingesnę šilumą dažnai yra logiškiau. Šiluma namuose nėra vienoda prekė – jos reikia tiek, kiek reikalauja konkretus kambarys ir jame vykstantis gyvenimas.

Ventilis veikia tik tada, kai jam netrukdoma

Yra ir kita pusė: ne kiekvieną nepasiteisinusį rezultatą lemia blogi ventiliai. Jei termostatinė galvutė paslėpta už storų užuolaidų, užspausta baldu ar nuolat kaitinama saulės, ji jaučia ne visą kambario, o savo mažos nišos temperatūrą. Tuomet radiatorius gali užsidaryti per anksti arba, priešingai, šildyti ilgiau, nei reikia.

Svarbu ir tai, kad ratuko padalos dažniausiai nėra pažadas apie tikslų laipsnių skaičių. Geriau kelias dienas stebėti kambario savijautą ir keisti nustatymą po truputį, o ne vienu mostu užsukti viską iki minimumo. Jei būstas kampinis, prastai izoliuotas ar radiatoriai seni ir nevienodai šyla, vien ventilių gali nepakakti – tuomet verta ieškoti problemos ir sistemos balansavime, sandariuose languose ar pačiame pastate.

Naudos neturėtų tikėtis ir tas, kuris visą žiemą palieka maksimalų nustatymą, o perkaitus patalpai atidaro langą. Ventilis nėra bauda už senus įpročius ir nėra stebuklingas taupymo mygtukas. Jo vertė atsiskleidžia tuomet, kai žmogus pradeda reguliuoti šilumą anksčiau, nei namuose pasidaro nepakeliama.

Taigi pirma žiemos sąskaita po 60 eurų investicijos gali būti mažesnė, panaši į ankstesnę arba sunkiai palyginama dėl šaltesnio mėnesio ir kitų aplinkybių. Bet jei nebeliko pravertų langų prie įkaitusių radiatorių, kambariai tapo tinkami skirtingiems žmonėms, o šiluma pagaliau paklūsta kasdieniam ritmui, tie ventiliai jau atlieka svarbiausią darbą. Juk namų jaukumas prasideda ne nuo kuo karštesnio radiatoriaus, o nuo galimybės pasirinkti, kiek šilumos iš tiesų reikia.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!