Jauni darbuotojai nebenori tik algos: tyrimas parodė, kuo Vilnius jau skiriasi nuo Kauno

Darbo paieška jauniems žmonėms vis dar prasideda nuo paprasto klausimo: kiek mokės? Ir tai visiškai suprantama. Nuoma, maistas, transportas, studijos, paskolos, pirmi savarankiško gyvenimo žingsniai – atlyginimas dažnai lemia ne komfortą, o tai, ar mėnesio pabaigoje dar lieka pinigų. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad vien alga jauniems darbuotojams jau nebėra visas atsakymas. Ypač Vilniuje.

Švedijos kapitalo bendrovės „Evolution“ užsakymu atlikta 18–35 metų Vilniaus ir Kauno gyventojų apklausa atskleidė gana aiškų skirtumą: kauniečiams ir vilniečiams atlyginimas išlieka svarbiausias kriterijus, bet sostinės jaunimas dažniau žiūri į platesnį vaizdą – karjeros galimybes, naudų paketą ir tai, ką pirmoji ar nauja darbo vieta duos ateityje.

Alga vis dar pirmoje vietoje, bet ji nebėra vienintelis argumentas

Tyrimo duomenimis, atlyginimą kaip vieną svarbiausių kriterijų renkantis darbą nurodė 90 proc. 18–26 metų vilniečių. Panašiai galvoja ir kauniečiai – tarp 18–35 metų Kauno respondentų atlyginimas svarbus 91 proc. apklaustųjų. Tarp tokio pat amžiaus vilniečių šis rodiklis dar aukštesnis – 94 proc.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad miestai beveik nesiskiria. Jaunas žmogus nori uždirbti, ir tai normalu. Tačiau įdomiausia prasideda tada, kai paklausiama ne apie pinigus, o apie tai, kas eina kartu su jais. Čia Vilnius pradeda išsiskirti: sostinės jaunimas dažniau ieško ne tik darbo šiandienai, bet ir laiptelio į kitą etapą.

„Evolution Lithuania“ vadovas Aleksandr Mironenko sako, kad jauni žmonės į darbą nebežiūri vien per atlyginimo prizmę. Pasak jo, pradedant profesinį kelią alga natūraliai yra vienas svarbiausių kriterijų, tačiau jaunam žmogui vis svarbiau matyti, kokių įgūdžių jis įgis, kokią patirtį sukaups ir kur ši patirtis galės nuvesti ateityje.

Vilniaus jaunimas labiau žiūri į karjerą

Ryškiausias skirtumas matomas kalbant apie karjeros galimybes. Jas kaip vieną svarbiausių veiksnių renkantis darbą nurodo 61 proc. 18–26 metų vilniečių. Tarp 18–35 metų Vilniaus gyventojų šis rodiklis siekia 51 proc., o tarp tokio pat amžiaus kauniečių – 45 proc.

Tai gana svarbus signalas darbdaviams. Jaunas darbuotojas nebūtinai tikisi iš karto tapti vadovu ar po metų uždirbti dvigubai daugiau. Dažnai jam svarbu suprasti paprastesnius dalykus: ar įmonėje bus mokymų, ar vadovas kalbėsis apie augimą, ar bus galimybė pereiti į kitą poziciją, ar pirmoji darbo vieta netaps aklaviete.

Čia ir slypi skirtumas tarp „ateik padirbėti“ ir „ateik pradėti kelio“. Pirmas pasiūlymas gali suveikti trumpam. Antrasis jaunam žmogui skamba daug stipriau, nes jis mato, kad darbas gali būti ne tik pajamų šaltinis, bet ir patirtis, kuri vėliau padės rinktis geresnes pozicijas.

Naudų paketas tampa vis svarbesnis

Dar vienas skirtumas tarp miestų atsiskleidė vertinant papildomas darbuotojų naudas. Naudų paketą kaip svarbų kriterijų renkantis darbą nurodė 41 proc. 18–26 metų vilniečių ir 45 proc. 18–35 metų sostinės gyventojų. Kaune tarp 18–35 metų respondentų šis kriterijus svarbus 31 proc. apklaustųjų.

Ypač ryškiai naudų paketo svarba matoma tarp didesnes pajamas gaunančių vilniečių. Tarp tų, kurių pajamos siekia 1401 eurą ir daugiau, naudų paketą svarbiu kriterijumi nurodė 54 proc. respondentų. Tai rodo, kad kai baziniai finansiniai poreikiai jau bent iš dalies patenkinti, žmogus pradeda vertinti ir kitus dalykus: lankstumą, sveikatos draudimą, papildomas laisvas dienas, mokymus, galimybę derinti darbą su studijomis ar asmeniniu gyvenimu.

Tai nėra išlepimas, kaip kartais mėgstama sakyti. Tai tiesiog pasikeitęs darbo rinkos suvokimas. Jauni žmonės vis dažniau skaičiuoja ne tik algą „į rankas“, bet ir visą darbo pasiūlymo vertę. Kartais šiek tiek mažesnė alga su geru grafiku, mokymais ir realia augimo galimybe gali būti geresnis pasirinkimas nei didesnis atlyginimas be jokios perspektyvos.

Ką jaunam žmogui verta pasitikrinti prieš priimant darbo pasiūlymą?

Šio tyrimo rezultatai naudingi ne tik darbdaviams, bet ir patiems darbo ieškantiems žmonėms. Jei renkatės tarp kelių pasiūlymų, verta neapsiriboti vien atlyginimo eilute. Paklauskite, kaip atrodo pirmi trys mėnesiai, ar bus mokymai, kas vertins jūsų pažangą, kokios yra galimybės keisti poziciją įmonės viduje, ar darbo grafikas tikrai lankstus, o ne tik gražiai aprašytas skelbime.

Taip pat verta aiškiai išsiaiškinti naudų paketą. Ne „pas mus gera atmosfera“, o konkrečiai: kokios papildomos naudos siūlomos, nuo kada jos galioja, ar yra sveikatos draudimas, mokymų biudžetas, premijos, transporto kompensacijos, nuotolinio darbo galimybės, papildomos laisvos dienos. Tokie klausimai neatrodo įžūlūs – jie rodo, kad žmogus rimtai vertina savo laiką ir ateitį.

„Evolution“ šiuo metu plečia veiklą Lietuvoje: rugpjūtį bendrovė Vilniuje atidarė antrąjį biurą šalyje ir sostinėje planuoja įdarbinti iki 1,2 tūkst. žmonių. Kaune, kur biuras veikia nuo 2020 metų, šiuo metu dirba beveik 1 tūkst. darbuotojų. Apie 80 proc. planuojamų darbo vietų Vilniuje sudarys tiesioginių transliacijų studijų pozicijos, taip pat bus kuriamos administracijos, klientų aptarnavimo, techninės priežiūros, IT ir kitų sričių funkcijos.

Tyrimas atliktas internetu, apklausus po 600 18–35 metų respondentų Vilniuje ir Kaune. Vilniaus apklausa atlikta 2026 m., Kauno – 2025 m. Jo rezultatai gana aiškiai parodo kryptį: alga išlieka svarbi, bet jauni darbuotojai vis dažniau klausia ir kito dalyko – ką šis darbas man duos po metų, dvejų ar penkerių? Būtent į šį klausimą darbdaviams teks atsakyti vis aiškiau.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!