Internete plinta teorija, kad laikas vėl sulėtėjo: kuo čia dėtas milžiniškas greitintuvas?

Antradienis atrodo neįprastai ilgas, vakare dar lieka laiko, o savaitgalis pirmą kartą per ilgą laiką nepradingsta akimirksniu. Socialiniuose tinkluose tokiems pojūčiams siūlomas netikėtas paaiškinimas: esą sustabdžius Didįjį hadronų greitintuvą, laikas pagaliau grįžo į įprastą ritmą. Žmonės dalijasi vaikystės prisiminimais ir klausia vieni kitų: „Ar ir jūs pastebėjote?“

Ši teorija patraukli, nes kalba apie pažįstamą jausmą. Atrodo, dar neseniai buvo sausis, o dabar jau reikia galvoti apie metų pabaigą. Vaikystėje vasara tilpdavo į atskirą gyvenimą, o suaugus atostogos kartais baigiasi vos spėjus prie jų priprasti. Norisi suprasti, kur dingsta laikas, ir gauti aiškesnį atsakymą nei „visi taip gyvename“.

Tačiau Didysis hadronų greitintuvas neturi jungiklio, kuris pagreitintų ar sulėtintų mūsų kasdienybę. Socialiniuose tinkluose platinamas pasakojimas susieja fizikos įrenginį su subjektyviu pojūčiu, bet tokio ryšio neįrodo. Įdomesnis klausimas – kodėl tas pats valandos ar savaitės tarpas mums iš tiesų gali atrodyti visiškai skirtingas.

Greitintuvas tyrinėja daleles, o ne valdo mūsų laikrodžius

Pasakojimo centre – Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje esantis Didysis hadronų greitintuvas. Jame dalelės įgreitinamos iki labai didelio greičio ir susiduria, o mokslininkai tiria šių susidūrimų rezultatus. Tai sudėtinga dalelių fizika, kurią internetiniuose pasakojimuose lengva paversti kažkuo paslaptingu ir sunkiai patikrinamu.

Teorijos šalininkai greitintuvo darbo pertrauką pateikia kaip priežastį, dėl kurios žmonėms dienos esą pasidarė ilgesnės. Tačiau net jeigu įrenginys konkrečiu metu sustabdomas techninei priežiūrai ar atnaujinimui, tai nepatvirtina jokio poveikio žmogaus laiko pojūčiui. Du tuo pačiu metu pastebėti dalykai dar nereiškia, kad vienas sukėlė kitą.

Didelis dalelių greitis ir fizikoje nagrinėjami reliatyvistiniai reiškiniai taip pat nesuteikia pagrindo teigti, kad šis įrenginys pakeičia dienų trukmę Vilniuje, Londone ar Tokijuje. Greitintuvo veikimas nepaaiškina, kodėl vienas darbo susitikimas atrodo begalinis, o trys valandos su draugais prabėga nepastebimai.

Kodėl vaikystės vasaros prisiminimuose tokios ilgos?

Bandydami įvertinti praėjusius metus, mes neatsukame tikslaus vidinio įrašo. Prisimename įvykius: kelionę, persikraustymą, pirmąją darbo dieną, pažintį ar sunkų pokalbį. Kuo daugiau laikotarpis turi išsiskiriančių momentų, tuo daugiau turime apie jį papasakoti.

Vaikystėje daug kas patiriama pirmą kartą. Nauja klasė, pirmoji savarankiška kelionė autobusu, išmoktas važiavimas dviračiu, vasara kitoje vietoje. Suaugus kasdienybė gali tapti panašesnė: tas pats kelias į darbą, tos pačios užduotys, įprasti vakarai. Atsigręžus atgal tokius mėnesius sunkiau atskirti vieną nuo kito.

Vis dėlto būtų per paprasta sakyti, kad užaugusių žmonių smegenys „nustoja fiksuoti detales“. Suaugusieji taip pat patiria naujų dalykų, o vaikams laikas irgi gali bėgti greitai. Amžius nėra vienintelis paaiškinimas. Svarbu, ką veikiame, į ką kreipiame dėmesį ir kaip vėliau prisimename tą laikotarpį.

Čia slypi ir iš pirmo žvilgsnio keistas skirtumas: atostogų diena gali pralėkti labai greitai, tačiau vėliau prisiminimuose atrodyti turininga ir ilga. Nuobodi popietė gali slinkti sunkiai, bet po mėnesio apie ją beveik nieko nebeprisiminsime. Laikas, kurį išgyvename dabar, ir laikas, kurį vertiname atsigręžę, nebūtinai atrodo vienodai.

Laukiant minutės ilgėja, o komentarai sustiprina įspūdį

Kai laukiame svarbaus skambučio, dažniau pažvelgiame į laikrodį. Praėjo trys minutės, nors atrodė, kad turėjo praeiti bent penkiolika. Panašiai gali nutikti ilgame susirinkime ar laukiant vėluojančio autobuso: dėmesys nuolat grįžta prie klausimo, kiek dar liko.

Įsitraukus į veiklą laikrodžio galime nepastebėti. Pokalbis, įdomi užduotis ar užsiėmimas užima dėmesį, todėl prabėgęs laikas nustebina. Šiems kasdieniams skirtumams nereikia jokio išorinio „laiko reguliatoriaus“. Tačiau išgirdus įtaigią teoriją, net įprastas laukimo pojūtis gali pasirodyti jos patvirtinimu.

Socialiniai tinklai suteikia tokiam įspūdžiui papildomos jėgos. Peržiūrėję vieną vaizdo įrašą ir paskaitę pritariančius komentarus, galime pradėti atidžiau stebėti būtent lėtai slenkančias minutes. O dieną, kuri vėl prabėgo nepastebimai, tiesiog pamiršti, nes ji netinka išgirstam paaiškinimui.

Šimtai panašių komentarų parodo, kad žmonės atpažįsta aprašomą jausmą. Jie savaime nepatvirtina jo priežasties ir neįrodo, kad taip jaučiasi visi. Lygiai taip pat iš populiaraus vaizdo įrašo negalima nustatyti, jog žmoniją apėmė vienoda „skaitmeninė apatija“. Tai skambus apibūdinimas, kuriam reikėtų kur kas daugiau pagrindo.

Kaip susigrąžinti jausmą, kad diena nepradingo?

Nereikia laukti mokslininkų sprendimų, kad savo kasdienybėje pastebėtume daugiau. Galima pradėti nuo paprasto klausimo: ką prisimenu iš praėjusios savaitės? Jeigu atsakyti sunku, verta pagalvoti, ar dienose buvo laiko veiklai, kuri mums iš tiesų svarbi, ir ar ją pastebėjome skubėdami.

Tam nebūtinos brangios kelionės ar dideli gyvenimo pokyčiai. Galima pasirinkti kitą pasivaikščiojimo maršrutą, išbandyti naują užsiėmimą, susitikti su seniai matytu žmogumi. Tokie pasirinkimai gali suteikti dienoms daugiau skirtumų ir prisiminimų. Jie nepadidina valandų skaičiaus, bet leidžia vėliau aiškiau pasakyti, kuo gyvenome.

Pravartu ir retkarčiais palikti telefoną nuošalyje. Pavalgyti neskaitant naujienų, pasivaikščioti nuolat netikrinant pranešimų, pokalbio metu klausytis pašnekovo. Galima vakare užsirašyti vieną įsimintiną dienos momentą – ne dėl produktyvumo, o tam, kad pastebėtume tai, kas kitaip pasimestų bendrame skubėjime.

Jeigu dienos atrodo sunkios ir ilgos dėl nuolatinio laukimo ar pervargimo, dar daugiau naujų veiklų nebūtinai bus tai, ko reikia. Kartais naudingiau sumažinti įsipareigojimų ir leisti sau pailsėti. Vaikystės vasaros negrįš sustabdžius greitintuvą, tačiau vakaras gali tapti labiau savas, kai bent dalį jo praleidžiame taip, kaip iš tiesų norėjome.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!