Europoje ruošiamas smūgis „Visa“ ir „Mastercard“: kuriama nauja mokėjimų sistema, pokyčiai gali pasiekti ir Lietuvą

Įprastas atsiskaitymas banko kortele Europoje gali sulaukti rimtos alternatyvos. Penkios didelės Europos mokėjimo paslaugų bendrovės suvienijo jėgas ir kuria bendrą tinklą, kuris leistų pervesti pinigus bei atsiskaityti už pirkinius nesinaudojant tradicinėmis „Visa“ ar „Mastercard“ kortelių sistemomis. Naujas projektas jau turi pavadinimą – „European Network for Payments“ (ENP), o jo partnerių paslaugomis naudojasi apie 130 mln. žmonių.

Lietuvos gyventojams tai taip pat aktualu, nors mūsų šalies mokėjimo paslaugų teikėjai kol kas nėra tarp projekto steigėjų. Jeigu naujasis tinklas išsiplės, ateityje už pirkinius užsienio elektroninėse parduotuvėse ar kelionių metu galėtų būti galima atsiskaityti tiesiai iš banko sąskaitos, naudojant suderinamą mokėjimų programėlę.

Tačiau svarbu iškart pasakyti – „Visa“ ir „Mastercard“ kortelės niekur nedingsta. Naujoji sistema dar tik kuriama, o pirmieji pokyčiai numatyti pinigų pervedimams tarp žmonių. Atsiskaitymai parduotuvėse ir internetu bus plėtojami vėliau.

Europa nebenori priklausyti nuo dviejų amerikietiškų mokėjimo milžinių

Šiandien daugelis europiečių kasdien atsiskaito banko kortelėmis net nesusimąstydami, kas iš tiesų užtikrina jų veikimą. Kortelę gali išduoti Lietuvos bankas, sąskaitoje gali būti eurai, tačiau pats mokėjimas dažnai vykdomas naudojantis tarptautinėmis „Visa“ arba „Mastercard“ sistemomis.

Abi bendrovės yra amerikietiškos, o jų infrastruktūra užima labai svarbią vietą Europos mokėjimų rinkoje. Europos Centrinis Bankas ne kartą atkreipė dėmesį, kad didelė dalis euro zonos atsiskaitymų kortelėmis priklauso nuo neeuropinių mokėjimo schemų.

Tai nereiškia, kad šios sistemos yra nesaugios ar netinkamos. Problema veikiau strateginė – Europa nori turėti daugiau savarankiškumo ir galėti užtikrinti atsiskaitymus naudodamasi savo technologijomis.

Būtent todėl rugsėjo 30 dieną buvo paskelbta apie naujos bendrovės „European Network for Payments“ steigimą. Projektą įgyvendina Italijos „Bancomat“, Ispanijos „Bizum“, „EPI/Wero“, Portugalijos „SIBS-MB WAY“ ir Šiaurės Europoje veikianti „Vipps MobilePay“.

Šios sistemos jau naudojamos įvairiose Europos valstybėse, tačiau iki šiol daugiausia veikė atskirose rinkose. Naujasis tinklas turėtų padėti jas sujungti.

Kaip veiks naujoji sistema? Banko kortelės gali net neprireikti

Įsivaizduokite, kad esate Lietuvoje ir norite pervesti 50 eurų draugui, gyvenančiam Ispanijoje. Šiandien dažniausiai naudojate bankinį pavedimą, mokėjimo paslaugų programėlę ar kitą jums įprastą būdą.

Naujojo tinklo tikslas – sudaryti galimybę skirtingų Europos šalių mokėjimo programėlėms veikti tarpusavyje. Pavyzdžiui, vienos šalies gyventojas galėtų išsiųsti pinigus naudodamasis savo įprasta paslauga, o kitos šalies gyventojas juos gautų per kitą suderinamą sistemą.

Tam nereikėtų visoje Europoje diegti vienos naujos programėlės. Projektas veiks kaip bendras technologinis tinklas, sujungiantis jau egzistuojančias mokėjimo paslaugas.

Vienas svarbiausių jo pagrindų – momentiniai mokėjimai iš vienos banko sąskaitos į kitą. Tokiu atveju pervedimas gali vykti tiesiogiai tarp sąskaitų, nenaudojant tradicinės kortelių schemos.

Ateityje šis principas galėtų būti naudojamas ir elektroninėse parduotuvėse. Pirkėjas pasirinktoje mokėjimo aplinkoje patvirtintų atsiskaitymą, o pinigai būtų pervedami prekybininkui.

Dalis tokių funkcijų Europoje jau egzistuoja. Tačiau naujojo projekto esmė – sujungti skirtingas nacionalines sistemas, kad jomis būtų galima naudotis ir už savo šalies ribų.

Lietuvoje taip pat laukiama pokyčių: ar keisis atsiskaitymas parduotuvėse?

Lietuvoje gyventojai jau įpratę prie momentinių bankinių pervedimų, bekontakčių kortelių ir mokėjimų telefonu. Todėl iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad nauja Europos sistema nieko iš esmės nepakeistų.

Tačiau pagrindinis skirtumas būtų galimybė vienodai patogiai atsiskaityti skirtingose Europos šalyse, naudojantis tarpusavyje sujungtomis europinėmis mokėjimo paslaugomis.

Pavyzdžiui, jeigu ateityje prie ENP prisijungtų Lietuvoje veikiantis bankas ar mokėjimo paslaugų teikėjas, jo klientams galėtų atsirasti papildomų galimybių pervesti pinigus užsienyje arba atsiskaityti pas prie tinklo prisijungusius prekybininkus.

Vis dėlto kol kas Lietuvos bankų dalyvavimas šiame konkrečiame projekte nėra paskelbtas. Todėl teigti, kad lietuviai jau netrukus galės atsisakyti įprastų kortelių, būtų netikslu.

Neaiškus ir būsimas kainodaros modelis. Projekto steigėjai dar nėra išsamiai paskelbę, kiek tokie atsiskaitymai kainuos prekybininkams ir ar vartotojai pajus kokį nors tiesioginį finansinį skirtumą.

Svarbu ir tai, kad Lietuvoje jau naudojami momentiniai SEPA pervedimai nėra tas pats, kas naujasis ENP tinklas. Nors abu sprendimai gali remtis pinigų pervedimais tarp banko sąskaitų, ENP siekia papildomai sujungti skirtingas mokėjimo programėles ir prekybininkų atsiskaitymo sistemas.

Ar parduotuvės galėtų mokėti mažesnius mokesčius?

Dar viena priežastis, dėl kurios Europos verslas gali susidomėti naujuoju tinklu, – atsiskaitymų apdorojimo išlaidos.

Kai pirkėjas atsiskaito kortele, prekybininkui paprastai taikomi mokėjimo paslaugų mokesčiai. Jų dydis priklauso nuo kortelės rūšies, sutarties su mokėjimų paslaugų teikėju ir kitų aplinkybių.

Tiesioginiai mokėjimai tarp sąskaitų teoriškai gali sumažinti priklausomybę nuo tarptautinių kortelių schemų ir tam tikrų su jomis susijusių mokesčių. Tačiau tai savaime negarantuoja pigesnių atsiskaitymų.

Naujosios sistemos kūrimas, priežiūra, apsauga nuo sukčiavimo ir mokėjimų apdorojimas taip pat kainuoja. Todėl galutinė nauda priklausys nuo to, kokias sąlygas pasiūlys ENP ir prie tinklo prisijungę mokėjimo paslaugų teikėjai.

Lietuvos elektroninėms parduotuvėms tai galėtų tapti dar viena alternatyva šalia kortelių, bankinių pervedimų ir jau veikiančių atsiskaitymo sprendimų.

Kada naujoji mokėjimų sistema pradės veikti?

Naujasis tinklas neatsiras visoje Europoje vienu metu. Projekto kūrėjai numato kelis įgyvendinimo etapus.

Pirmiausia dėmesys bus skiriamas pinigų pervedimams tarp žmonių skirtingose šalyse. Vėliau numatyta plėsti atsiskaitymus elektroninėse parduotuvėse, o dar vėliau – fizinėse prekybos vietose.

Technologinis pagrindas jau buvo išbandytas. 2026 metų balandį „Bancomat“, „EPI/Wero“ ir „SIBS-MB WAY“ pademonstravo, kaip skirtingos sistemos gali sąveikauti atliekant mokėjimus naudojant QR kodus.

Naujosios bendrovės būstinė įsikurs Madride. Penki steigėjai turės vienodas jos akcijų dalis, o pati organizacija bus atsakinga už bendrą techninę infrastruktūrą.

Prie projekto ateityje galės prisijungti ir kiti Europos mokėjimo paslaugų teikėjai, jeigu atitiks nustatytus reikalavimus.

Vis dėlto konkretus terminas, kada šis tinklas taps prieinamas Lietuvos gyventojams, nėra paskelbtas.

Ar „Visa“ ir „Mastercard“ kortelės gali išnykti?

Artimiausiu metu – ne. „Visa“ ir „Mastercard“ turi milžinišką infrastruktūrą, veikia daugybėje pasaulio valstybių ir yra plačiai naudojamos tiek fizinėse, tiek internetinėse parduotuvėse.

Naujojo Europos tinklo steigėjai nesiekia per vieną dieną pakeisti visų atsiskaitymų kortelėmis. Jų tikslas – sukurti veikiančią europinę alternatyvą, kuri ilgainiui galėtų konkuruoti dėl dalies mokėjimų.

Gyventojams tai gali reikšti didesnį pasirinkimą. Ateityje mokėjimas banko kortele galėtų būti tik vienas iš kelių vienodai patogių atsiskaitymo būdų.

Tačiau kol kas Lietuvos gyventojams nereikia nei keisti banko kortelės, nei diegti papildomos programėlės. Naujasis tinklas dar vystomas, o jo prieinamumas priklausys nuo to, kurie bankai ir mokėjimo paslaugų teikėjai prie jo prisijungs.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!