Greitėjimo ir lėtėjimo juostose vairuotojai daro klaidą: KET aiškiai nurodo, kas turi ką praleisti

Įvažiuojate į automagistralę greitėjimo juosta, įjungiate posūkio signalą ir laukiate, kol pagrindiniu keliu važiuojantis automobilis pasitrauks į kairę. Tačiau jis nesitraukia. Jūs artėjate prie juostos pabaigos, o laisvo tarpo vis dar nėra. Kas tokioje situacijoje privalo duoti kelią? Lietuvos kelių eismo taisyklės atsako aiškiai: iš greitėjimo juostos persirikiuojantis vairuotojas privalo praleisti ne tik pagrindine juosta važiuojančius automobilius, bet ir tuos, kurie persirikiuoja į lėtėjimo juostą. Būtent pastarąją taisyklės dalį kai kurie vairuotojai pamiršta.

Tokios situacijos Lietuvos keliuose pasitaiko nuolat. Ypač sudėtinga ten, kur vienas automobilis nori įsilieti į pagrindinį kelią, o kitas tuo pat metu ruošiasi iš jo išvažiuoti. Abu įjungia posūkio signalus, abu pradeda manevrus, tačiau jų trajektorijos kertasi. Neretai būtent tada prasideda nesusipratimai, staigus stabdymas ar net konfliktai.

Svarbu suprasti, kad greitėjimo ir lėtėjimo juostos turi skirtingą paskirtį, o vairuotojų pareigos jose nustatytos konkrečiuose KET punktuose.

Greitėjimo juostoje esantis vairuotojas neturi pirmumo

Pagal Lietuvoje galiojančių Kelių eismo taisyklių 112 punktą, jeigu įvažiavimui į kelią įrengta greitėjimo juosta, vairuotojas privalo ja važiuoti ir įsilieti į transporto srautą, duodamas kelią gretima eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms.

Tai reiškia, kad greitėjimo juosta nesuteikia teisės įvažiuoti į pagrindinį kelią vien todėl, kad ji baigiasi. Net jeigu greitėjimo juostos pabaigoje lieka vos keli metrai, pagrindine juosta važiuojantis vairuotojas neprivalo staiga stabdyti ar persirikiuoti į kairę, kad jus įleistų.

Žinoma, mandagus vairuotojas, matydamas saugią galimybę, gali palengvinti įsiliejimą į eismą. Tačiau tai nėra besąlyginė jo pareiga.

Greitėjimo juostos paskirtis – sudaryti galimybę transporto priemonei padidinti greitį ir saugiai įsilieti į pagrindinį srautą. Todėl joje reikėtų ne važiuoti labai lėtai iki pat pabaigos, o, atsižvelgiant į sąlygas, pasirinkti prie pagrindinio srauto artimą saugų greitį ir iš anksto ieškoti tinkamo tarpo.

Jeigu įsilieti saugiai neįmanoma, vairuotojas privalo duoti kelią ir prireikus sustoti. Negalima tiesiog išvažiuoti į gretimą juostą tikintis, kad kiti vairuotojai pasitrauks.

Vienas KET sakinys nustebina: pirmenybę turi ir išvažiuojantis automobilis

Dar įdomesnė situacija susidaro tada, kai greitėjimo ir lėtėjimo juostos yra šalia viena kitos arba sudaro bendrą persirikiavimo ruožą.

Įsivaizduokite, kad automagistrale važiuojantis automobilis ketina išsukti į dešinėje esančią lėtėjimo juostą. Tuo pačiu metu kitas automobilis greitėjimo juosta bando įsilieti į pagrindinį kelią.

Abu automobiliai juda panašiu greičiu, abu rodo posūkio signalus, o jų trajektorijos kertasi. Kuris turi praleisti?

KET 112 punkte numatyta, kad greitėjimo juosta važiuojantis vairuotojas turi duoti kelią ir transporto priemonėms, kurios persirikiuoja į lėtėjimo juostą.

Taigi šioje konkrečioje situacijoje vairuotojas, kuris įvažiuoja į pagrindinį kelią greitėjimo juosta, privalo praleisti iš pagrindinio kelio į lėtėjimo juostą persirikiuojantį automobilį.

Tai svarbi detalė, nes kai kurie vairuotojai mano, kad tokioje situacijoje visada automatiškai galioja dešinės rankos taisyklė. Tačiau KET šį atvejį reglamentuoja atskirai, todėl vien dešinės rankos taisykle vadovautis negalima.

Vis dėlto pirmenybė neatleidžia išvažiuojančio vairuotojo nuo pareigos įsitikinti, kad manevras bus saugus. Negalima staiga sukti į kitą juostą neįvertinus šalia esančių transporto priemonių padėties.

Lėtėjimo juostoje vairuotojai taip pat daro dažną klaidą

Kita problema – vairuotojai, kurie prieš išsukdami iš pagrindinio kelio pradeda smarkiai stabdyti dar pagrindinėje eismo juostoje, nors šalia jau įrengta lėtėjimo juosta.

KET 111 punktas nustato, kad jeigu yra lėtėjimo juosta, ketinantis sukti vairuotojas privalo kuo anksčiau persirikiuoti į ją ir greitį mažinti būtent joje.

Pavyzdžiui, važiuojate automagistrale 110 km/val. greičiu ir artėjate prie išvažiavimo. Jeigu kelias turi pakankamo ilgio lėtėjimo juostą, reikėtų iš anksto parodyti posūkį, saugiai persirikiuoti į ją ir tik tada intensyviau mažinti greitį.

Staigus stabdymas pagrindinėje eismo juostoje gali nustebinti iš paskos važiuojančius vairuotojus. Ypač pavojinga, kai eismas intensyvus, o už jūsų važiuoja sunkvežimis, kuriam sustoti reikia gerokai daugiau vietos.

Žinoma, jeigu susidaro pavojinga situacija arba atsiranda netikėta kliūtis, vairuotojas privalo reaguoti pagal aplinkybes. Tačiau įprastomis sąlygomis lėtėjimo juosta ir skirta tam, kad greitį būtų galima mažinti netrukdant pagrindiniam transporto srautui.

Ar pagrindiniu keliu važiuojantis automobilis privalo pasitraukti į kairę?

Tai vienas dažniausių nesusipratimų. Vairuotojai, įsiliejantys į automagistralę, kartais pyksta ant tų, kurie važiuoja dešiniąja juosta ir nesitraukia į kairę.

Tačiau KET nenustato bendros pareigos persirikiuoti į kairę vien todėl, kad dešinėje greitėjimo juosta artėja kitas automobilis. Pagrindiniu keliu važiuojantis vairuotojas gali padėti įsilieti, jei tai saugu ir leidžia eismo situacija, tačiau jis neprivalo atlikti pavojingo manevro.

Be to, jeigu kairioji juosta užimta, staigus persirikiavimas gali sukelti dar pavojingesnę situaciją nei tolygus važiavimas dešiniąja juosta.

Svarbu ir tai, kad įjungtas posūkio signalas nesuteikia pirmumo. Jis tik informuoja kitus vairuotojus apie ketinamą atlikti manevrą. Todėl net jeigu greitėjimo juosta važiuojantis automobilis ilgai rodo kairįjį posūkį, jis vis tiek privalo įsitikinti, kad persirikiuoti saugu.

Geriausia praktika – abiejų vairuotojų bendradarbiavimas. Pagrindiniu keliu važiuojantis vairuotojas gali išlaikyti tolygų greitį ir, jeigu saugu, sudaryti didesnį tarpą. O įsiliejantis vairuotojas turi prisitaikyti prie eismo srauto, o ne tikėtis, kad kiti jį būtinai įleis.

Dar viena klaida – greitėjimo juosta naudotis kaip papildoma lenkimo juosta

Lietuvos KET numato ir kitą svarbų ribojimą, apie kurį vairuotojai ne visada susimąsto.

Pagal KET 125 punktą, motorinėms transporto priemonėms draudžiama apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės, naudojantis kelkraščiu, greitėjimo ar lėtėjimo juosta. Numatyta išimtis, kai leidžiama iš dešinės apvažiuoti į kairę sukančias arba apsisukančias transporto priemones.

Praktiškai tai reiškia, kad negalima specialiai išvažiuoti į greitėjimo ar lėtėjimo juostą vien tam, kad dešine puse aplenktumėte lėčiau važiuojančių automobilių eilę ir vėliau grįžtumėte į pagrindinę juostą.

Tokie manevrai ypač pavojingi, nes kiti vairuotojai nesitiki, kad pagalbinėje juostoje kažkas bandys aplenkti transporto srautą.

Tačiau šio draudimo nereikėtų painioti su įprastu važiavimu greitėjimo ar lėtėjimo juosta pagal jos paskirtį. Vien tai, kad įsiliejantis automobilis greitėjimo juostoje tam tikru momentu juda greičiau už gretimoje juostoje esančią transporto priemonę, savaime dar neįrodo neteisėto apvažiavimo. Svarbu įvertinti konkretų manevrą ir jo aplinkybes.

Ką daryti, jeigu greitėjimo juosta baigiasi, o niekas neįleidžia?

Tokioje situacijoje svarbiausia nesupanikuoti ir nesistengti bet kokia kaina įsisprausti tarp automobilių.

Jau įvažiuodami į greitėjimo juostą stebėkite pagrindinį eismą ir ieškokite tinkamo tarpo. Jeigu eismo sąlygos leidžia, didinkite greitį taip, kad jis būtų artimas pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių greičiui, tačiau neviršykite leistino greičio ir nevažiuokite greičiau, nei saugu.

Pasirinkę tarpą, iš anksto parodykite posūkį ir įvertinkite situaciją veidrodėliuose bei aklojoje zonoje. Jeigu persirikiuoti saugu, atlikite manevrą sklandžiai, be staigių vairo judesių.

Jeigu tarpo nėra, privalote praleisti pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius. Prireikus gali tekti sulėtinti greitį ar sustoti prieš juostos pabaigą, nors įsiliejant į greitą eismą sustojimo reikėtų stengtis išvengti tinkamai planuojant manevrą.

Negalima savavališkai tęsti važiavimo kelkraščiu arba kirsti ištisinio ženklinimo vien todėl, kad greitėjimo juostoje nepavyko įsilieti į srautą.

Galiausiai verta įsidėmėti tris pagrindines Lietuvos KET nuostatas: 111 punktas nurodo, kaip naudotis lėtėjimo juosta, 112 punktas nustato greitėjimo juosta važiuojančio vairuotojo pareigą duoti kelią, o 125 punktas draudžia naudotis šiomis juostomis neteisėtam apvažiavimui iš dešinės.

Svarbiausia taisyklė paprasta: įvažiuojantis vairuotojas privalo praleisti, išvažiuojantis turi laiku persirikiuoti į lėtėjimo juostą, o pagrindiniu keliu važiuojantis neprivalo rizikuoti vien tam, kad kitam būtų patogiau įsilieti. Šių kelių taisyklių laikymasis gali padėti išvengti ne tik konfliktų, bet ir rimtų eismo įvykių.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!