Lietuviai jau ruošiasi sukti laikrodžius, bet ar tai bus paskutinis kartas? Briuselyje įstrigęs sprendimas vėl kelia klausimų

Atrodo, kad ši istorija niekada nesibaigs. Kiekvieną pavasarį Lietuvoje laikrodžius pasukame valanda į priekį, kiekvieną rudenį – atgal. Po to vėl prasideda diskusijos, kam apskritai to reikia ir kodėl Europos Sąjunga iki šiol nesugebėjo atsisakyti šios tvarkos. Juk dar prieš kelerius metus buvo skelbiama, kad laikrodžių sukimo greitai nebeliks. Tačiau artėjant 2026 metų spalio 25-ajai paaiškėjo, kad galutinis sprendimas vis dar nepriimtas. Lietuvoje laikrodžius teks persukti ir šį rudenį, o kada tai darysime paskutinį kartą, niekas negali pasakyti.

Šiemet prie žiemos laiko grįšime naktį iš spalio 24-osios į 25-ąją. Lygiai 4 valandą ryto laikrodžių rodyklės bus atsuktos į 3 valandą. Tai reiškia, kad sekmadienio naktis bus viena valanda ilgesnė. Vieniems tai puiki žinia, nes galės ilgiau pamiegoti, tačiau kitiems toks pasikeitimas vėl sujauks įprastą dienos ritmą.

Didžiausią nepasitenkinimą paprastai kelia ne pati papildoma miego valanda, o tai, kas prasideda po jos. Rytais kurį laiką būna šviesiau, tačiau vakarais sutemsta valanda anksčiau pagal laikrodį. Lapkritį daugelis žmonių iš darbo jau grįžta tamsoje, o trumpėjančios dienos ir taip mažina galimybes daugiau laiko praleisti lauke.

Todėl vis dažniau kyla klausimas: jeigu Europos Sąjunga jau buvo pritarusi laikrodžių sukimo panaikinimui, kodėl mes vis dar tai darome?

Milijonai europiečių pasisakė prieš laikrodžių sukimą – tačiau niekas nepasikeitė

Visa istorija prasidėjo dar 2018 metais, kai Europos Komisija surengė viešą konsultaciją dėl sezoninio laiko keitimo. Joje dalyvavo maždaug 4,6 milijono žmonių, o net 84 procentai atsakiusiųjų pasisakė už laikrodžių sukimo panaikinimą.

Tiesa, tai nebuvo reprezentatyvi visų Europos Sąjungos gyventojų apklausa. Konsultacijoje savanoriškai dalyvavo norintys žmonės, o skirtingų valstybių aktyvumas smarkiai skyrėsi. Vis dėlto rezultatai parodė didelį susidomėjimą šiuo klausimu ir paskatino Europos Komisiją imtis veiksmų.

2019 metų kovo 26 dieną Europos Parlamentas balsavo dėl pasiūlymo atsisakyti sezoninio laiko keitimo. Už pasisakė 410 parlamentarų, prieš balsavo 192, o 51 susilaikė.

Tuomet buvo kalbama, kad paskutinį kartą laikrodžius galėtume sukti jau 2021 metais. Valstybės būtų turėjusios pasirinkti, ar nori visus metus gyventi pagal vasaros, ar pagal standartinį, vadinamąjį žiemos, laiką.

Atrodė, kad sprendimas jau visai arti. Apie būsimus pasikeitimus buvo daug kalbama ir Lietuvoje, žmonės svarstė, kuris laikas būtų patogesnis, tačiau galiausiai 2021 metai praėjo be jokių pokyčių. Laikrodžius sukome toliau, kaip ir anksčiau.

Kodėl Europos Sąjunga iki šiol nesusitarė?

Problema ta, kad vien Europos Parlamento pritarimo neužtenka. Kad nauja tvarka įsigaliotų, dėl jos turi būti susitarta ir Europos Sąjungos Taryboje, kurioje atstovaujama valstybėms narėms.

Būtent čia procesas ir įstrigo. Iki šiol nėra priimta bendra Tarybos pozicija, kuri leistų užbaigti teisėkūros procesą.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad viskas labai paprasta: tereikia nuspręsti, jog nuo tam tikros dienos laikrodžių daugiau nebesuksime. Tačiau iš tiesų kyla gerokai daugiau klausimų.

Kas nutiktų, jeigu Lietuva pasirinktų nuolatinį vasaros laiką, o Latvija ir Lenkija – standartinį? Skirtingais metų laikais tarp kaimyninių šalių galėtų atsirasti kitokie laiko skirtumai nei dabar. Tai apsunkintų transporto tvarkaraščių derinimą, tarptautinę prekybą ir kasdienį darbą tarp valstybių.

Ypač svarbu tai, kad Europos Sąjungoje veikia bendra rinka. Žmonės nuolat keliauja tarp valstybių, kroviniai vežami per kelias šalis, o įmonės dirba su partneriais skirtingose laiko juostose. Todėl valstybės siekia, kad galimi pakeitimai būtų koordinuoti, o ne priimami kiekvienos šalies atskirai.

Būtent dėl to iki šiol nepavyko susitarti, kaip turėtų atrodyti Europa be sezoninio laiko keitimo.

Kada baigsime sukinėti laikrodžius?

O kurį laiką pasirinktų Lietuva – vasaros ar žiemos?

Tai klausimas, į kurį vis dar nėra galutinio atsakymo. Jeigu sezoninis laiko keitimas būtų panaikintas, Lietuvai reikėtų apsispręsti, kokį laiką taikyti nuolat, laikantis naujos ES tvarkos.

Šiuo metu Lietuva žiemą gyvena pagal Rytų Europos laiką (UTC+2), o vasarą – pagal UTC+3. Skirtumas tarp jų tėra viena valanda, tačiau kasdieniame gyvenime jis pastebimas.

Jeigu visus metus liktų vasaros laikas, žiemą vakare būtų šviesiau pagal laikrodį. Tačiau rytai taptų gerokai tamsesni. Pavyzdžiui, gruodį Vilniuje saulė pagal nuolatinį vasaros laiką tekėtų maždaug valanda vėliau nei dabar. Tai reikštų, kad daugeliui vaikų ir darbuotojų į mokyklą ar darbą tektų keliauti dar neprašvitus.

Jeigu liktų standartinis, arba žiemos, laikas, rytais žiemą išlaikytume dabartinį saulėtekio laiką, tačiau vasarą šviesūs vakarai baigtųsi viena valanda anksčiau pagal laikrodį nei esame įpratę.

Būtent dėl to nuomonės išsiskiria. Vieniems svarbiausia ilgi ir šviesūs vasaros vakarai, kitiems – natūralesnis paros ritmas ir šviesesni žiemos rytai.

Lietuvos gyventojams šis pasirinkimas ypač aktualus dėl mūsų geografinės padėties. Žiemą dienos ir taip trumpos, todėl net vienos valandos skirtumas gali būti labai juntamas.

2026 metais klausimas vis dar neišspręstas: ar yra bent kokių vilčių?

Nors per pastaruosius metus reikšmingo proveržio neįvyko, sezoninio laiko keitimo panaikinimo pasiūlymas nebuvo galutinai atmestas.

2025 metų spalį Europos Parlamente šis klausimas vėl buvo aptartas. Jis taip pat liko 2026 metų Europos Sąjungos teisėkūros darbotvarkėje, tačiau Europos Parlamento teisėkūros stebėsenos sistemoje pasiūlymo eiga tebėra pažymėta kaip blokuojama Taryboje.

Tai reiškia, kad politinės diskusijos gali tęstis, bet teisinio sprendimo dar nėra. Nepaskelbta ir jokia patvirtinta data, nuo kurios valstybės narės turėtų nustoti sukti laikrodžius.

Todėl šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad 2026 metų spalio 25-osios laikrodžių persukimas Lietuvoje bus paskutinis. Tam reikėtų naujų sprendimų Europos Sąjungos lygmeniu ir aiškaus jų įgyvendinimo grafiko.

Kol kas galioja senoji tvarka: prie vasaros laiko pereiname paskutinį kovo sekmadienį, o prie standartinio laiko sugrįžtame paskutinį spalio sekmadienį.

Ką verta padaryti prieš spalio 25-ąją, kad laiko keitimas mažiau išvargintų?

Nors šį rudenį miegosime valanda ilgiau, organizmas ne visada iš karto prisitaiko prie pasikeitusio laiko. Kai kuriems žmonėms kelias dienas gali būti sunkiau užmigti įprastu metu, rytais jie gali pabusti anksčiau nei norėtųsi, o vakare greičiau pajusti nuovargį.

Norint sumažinti šiuos nepatogumus, verta likus kelioms dienoms iki laiko keitimo po truputį koreguoti miego režimą. Jeigu esate jautrūs pokyčiams, galite kasdien eiti miegoti ir keltis maždaug 10–15 minučių vėliau. Taip organizmui gali būti lengviau prisitaikyti prie naujo grafiko.

Taip pat naudinga kuo daugiau laiko praleisti natūralioje dienos šviesoje, ypač rytais. Dienos šviesa padeda reguliuoti vidinį organizmo laikrodį, todėl net trumpas pasivaikščiojimas lauke gali būti naudingas.

Nepamirškite ir namuose esančių laikrodžių. Išmanieji telefonai, kompiuteriai ir daugelis išmaniųjų laikrodžių laiką pakeičia automatiškai, tačiau sieninius laikrodžius, automobilio prietaisų skydelį, orkaitę ar mikrobangų krosnelę gali tekti nustatyti rankiniu būdu.

Jeigu spalio 25 dieną planuojate kelionę, ypač ankstyvą skrydį ar išvykimą autobusu, iš anksto patikrinkite biliete nurodytą laiką. Tvarkaraščiai paprastai pateikiami vietos laiku, tačiau būtent laiko keitimo naktį verta būti atidesniems.

Taigi atsakymas į svarbiausią klausimą aiškus: šį spalį Lietuvoje laikrodžius tikrai suksime, tačiau jokio patvirtinimo, kad tai paskutinis kartas, nėra. Europos Sąjunga dėl panaikinimo diskutuoja jau aštuonerius metus, o sprendimas vis dar įstrigęs. Kol Briuselyje nesusitarta, lietuviams lieka ta pati rudens tradicija – paskutinį spalio sekmadienį atsukti laikrodžius valanda atgal.