Darbuotojų Lietuvoje trūksta, bet įsidarbinti darosi vis sunkiau: darbdaviai pradėjo kelti kitokius reikalavimus

Dar prieš kelerius metus atrodė, kad Lietuvos darbo rinkoje visos kortos darbuotojų rankose. Įmonės viena per kitą siūlė didesnius atlyginimus, papildomas laisvas dienas, sveikatos draudimą ir įvairias premijas, kad tik prisiviliotų gerą specialistą. Tačiau dabar situacija keičiasi. Darbuotojų vis dar trūksta, algos toliau auga, bet darbo ieškantys žmonės vis dažniau susiduria su nemalonia realybe – net ir turint patirties bei gerą gyvenimo aprašymą darbo pasiūlymo galima nesulaukti. Darbdaviai tapo gerokai išrankesni ir nebenori mokėti vien už tai, kad žmogus turi reikiamą diplomą ar yra kelerius metus dirbęs panašų darbą.

Naujausia Lietuvos banko ekonomikos apžvalga rodo iš pirmo žvilgsnio gana keistą situaciją. Šių metų pirmąjį pusmetį laisvų darbo vietų lygis Lietuvoje siekė apie 2 procentus ir išliko arti istorinių aukštumų. Antrąjį ketvirtį nedarbas buvo kiek didesnis nei 6 procentai, o darbo užmokestis per metus padidėjo maždaug dešimtadaliu. Atrodytų, darbo yra, atlyginimai kyla, tad kodėl žmonės vis dažniau skundžiasi ilgomis atrankomis, sudėtingais pokalbiais ir darbdaviais, kurie ieško kone idealaus kandidato?

Atsakymas gana paprastas – įmonėms nebeužtenka tiesiog rasti žmogų į laisvą vietą. Jos nori darbuotojo, kuris kuo greičiau pradėtų duoti rezultatą, gebėtų savarankiškai spręsti problemas ir suprastų ne tik savo tiesiogines pareigas, bet ir tai, kaip veikia visas verslas.

Darbuotojų reikia, tačiau vien patirties gyvenimo aprašyme jau nebeužtenka

Personalo atrankų bendrovės „Alliance for Recruitment“ verslo padalinio vadovė Deimantė Astrauskė pastebi, kad konkurencija dėl stiprių specialistų niekur nedingo. Tačiau ji gerokai pasikeitė. Darbdaviai nebesivaržo dėl kiekvieno kandidato, kaip buvo įprasta aktyviausiais darbuotojų paieškos metais. Dabar kur kas daugiau dėmesio skiriama tam, kokią konkrečią naudą žmogus gali atnešti įmonei.

Tai ypač pastebima technologijų, inžinerijos, duomenų analizės, pardavimų ir vadovaujančiose pozicijose. Vien išmanyti tam tikrą programą ar būti dirbus panašioje srityje jau gali nepakakti. Įmonėms reikia žmonių, kurie sugeba priimti sprendimus, spręsti sudėtingesnes problemas ir prireikus imtis atsakomybės nelaukdami kiekvieno vadovo nurodymo.

Štai kodėl du vienodą darbo patirtį turintys kandidatai šiandien gali sulaukti visiškai skirtingų pasiūlymų. Vienas jų gali būti kviečiamas į kelis darbo pokalbius ir sulaukti geresnių atlyginimo pasiūlymų, o kitam gali tekti išsiųsti kelias dešimtis gyvenimo aprašymų, kol kas nors apskritai atsakys. Skirtumą vis dažniau lemia ne vien išdirbtų metų skaičius, bet ir konkrečios kompetencijos, gebėjimas parodyti atliktų darbų rezultatus bei prisitaikyti prie pasikeitusių įmonės poreikių.

D. Astrauskė pabrėžia, kad tai nereiškia, jog visa galia darbo rinkoje jau atiteko darbdaviams. Jos vertinimu, vyksta rinkos persitvarkymas. Vienų specialistų pasiūla tapo didesnė, todėl jiems sunkiau konkuruoti, tačiau kitų, turinčių itin konkrečių ir retų įgūdžių, įmonės vis dar ieško ilgai.

IT sektoriuje – netikėtas pokytis: vieniems darbo sunkiau rasti, kitų vis dar ieško

Ypač ryškūs pasikeitimai matomi informacinių technologijų srityje. Ilgą laiką Lietuvoje vyravo įsitikinimas, kad išmokus programuoti arba baigus su technologijomis susijusius mokslus gerai apmokamas darbas bus beveik garantuotas. Tačiau šiandien tokia nuostata jau nebeatitinka visos rinkos realybės.

Lietuvos banko apžvalgoje nurodoma, kad informacijos ir ryšių veikloje užimtųjų skaičius per metus sumažėjo beveik penktadaliu. Tai labai ryškus pokytis, nors vien iš šio rodiklio negalima spręsti, kad visose technologijų srityse darbo vietų mažėja vienodai.

Įmonės tapo atsargesnės, dalis jų peržiūri komandas, o naujus darbuotojus samdo tik tada, kai aiškiai mato poreikį. Todėl pradedančiajam specialistui arba žmogui, kurio įgūdžiai gana bendri, įsidarbinti gali būti sudėtingiau nei prieš kelerius metus. Tuo tarpu patyrę specialistai, gebantys valdyti sudėtingas sistemas, dirbti su duomenimis ar išspręsti konkrečias verslo problemas, išlieka paklausūs.

Tai svarbi žinia ir tiems, kurie svarsto persikvalifikuoti. Vien trumpų kursų ar naujo pažymėjimo nebūtinai pakaks, kad darbdavys pasiūlytų gerą atlyginimą. Vis didesnę reikšmę turi praktiniai gebėjimai, įgyvendinti projektai ir tai, ar žmogus gali paaiškinti, kokią problemą sugeba išspręsti.

Todėl ieškantiems darbo verta pagalvoti ne tik apie tai, kokias programas moka naudoti, bet ir kokius realius rezultatus gali parodyti. Pavyzdžiui, ar pavyko sumažinti įmonės išlaidas, pagreitinti tam tikrą procesą, padidinti pardavimus ar įgyvendinti projektą, kuris davė apčiuopiamos naudos. Tokie dalykai darbo pokalbyje gali būti svarbesni už ilgą pareigų sąrašą gyvenimo aprašyme.

Didesnė alga jau ne visada sulaiko darbuotoją: žmonėms atsibodo viena problema

Nors atlyginimai Lietuvoje toliau auga, pinigai nebėra vienintelis dalykas, dėl kurio žmonės renkasi darbą arba nusprendžia jame pasilikti. Žinoma, tai nereiškia, kad atlyginimas tapo nesvarbus. Priešingai – jeigu įmonė moka gerokai mažiau nei kiti darbdaviai, net pati geriausia atmosfera vargu ar ilgai sulaikys gerą specialistą.

Tačiau kai žmogus turi kelis panašaus atlygio pasiūlymus, vis dažniau pradeda vertinti ir kitus dalykus. Ar vadovas pasitiki darbuotojais? Ar galima dirbti iš namų? Ar nereikės nuolat likti po darbo? Ar bus galimybė mokytis, keisti pareigas ir kilti karjeros laiptais?

Sveikatingumo technologijų bendrovės „Pulsetto“ bendraįkūrėjas Povilas Sabaliauskas pastebi, kad stiprius darbuotojus pritraukti ir išlaikyti padeda ne vien pinigai. Žmonėms svarbu, su kuo jie dirbs, kiek turės laisvės priimti sprendimus ir ar jų pastangos apskritai bus pastebimos.

Bendrovėje taikomas hibridinis darbo modelis, o darbuotojams suteikiama galimybė savarankiškai tvarkytis savo atsakomybių srityje, prisidėti prie naujų projektų ir išbandyti save kitose komandose. Pasak P. Sabaliausko, svarbiausia ne tai, kiek valandų žmogus praleidžia prie kompiuterio, o kokį rezultatą pasiekia.

Ir čia atsiskleidžia viena didžiausių šiuolaikinės darbo rinkos problemų. Įmonė gali mokėti visai neblogą atlyginimą, tačiau jeigu darbuotojas kasdien patiria įtampą, negali priimti net paprastų sprendimų be vadovo leidimo arba jaučiasi nevertinamas, papildomi keli šimtai eurų nebūtinai privers jį pasilikti.

Kodėl geri darbuotojai išeina net iš gerai mokančių įmonių?

Darbdaviai neretai nustemba, kai patyręs darbuotojas praneša išeinantis. Ypač jeigu jo atlyginimas yra konkurencingas, o įmonė suteikia sveikatos draudimą, papildomų atostogų ar kitų naudų. Tačiau dažnai sprendimas pakeisti darbą būna priimtas gerokai anksčiau, nei ant vadovo stalo atsiranda prašymas atleisti iš darbo.

Pasak D. Astrauskės, žmonių norą ieškoti naujos darbo vietos paprastai lemia ne viena priežastis. Vieniems atsibosta nuolat didėjantis darbo krūvis, kiti nebesutaria su vadovu, treti tiesiog nemato galimybių tobulėti. Būna ir taip, kad žmogus ilgus metus atlieka tas pačias užduotis, tačiau jo atsakomybė, kompetencijos ir atlygis beveik nesikeičia.

Tokioje situacijoje didesnė alga gali padėti tik laikinai. Jeigu darbuotojas išeina dėl nuolatinio streso, netinkamo vadovavimo ar prarasto susidomėjimo darbu, pinigai ne visada išspręs tikrąją problemą.

Būtent todėl specialistai darbdaviams pataria nelaukti akimirkos, kai geras darbuotojas ateina su kitos įmonės pasiūlymu. Pokalbiai apie karjerą, darbo krūvį, lūkesčius ir galimybes augti turėtų vykti nuolat. Priešingu atveju įmonė gali prarasti žmogų, kurio vietą užpildyti vėliau bus gerokai sunkiau ir brangiau.

Darbuotojams tai irgi naudinga pamoka. Jeigu darbe kažkas netenkina, nebūtina iš karto ieškoti naujos vietos. Kartais verta pirmiausia aiškiai pasikalbėti apie atlyginimą, atsakomybes ar darbo sąlygas. Žinoma, toks pokalbis negarantuoja pokyčių, tačiau gali padėti suprasti, ar dabartinis darbdavys apskritai pasirengęs juos svarstyti.

Ieškote darbo 2026 metais? Štai kas dabar gali padėti labiau nei gražus CV

Pasikeitus darbo rinkai, keičiasi ir tai, kaip verta ieškoti darbo. Vien išsiųsti tą patį gyvenimo aprašymą kelioms dešimtims įmonių nebūtinai yra geriausia strategija. Darbdaviai dažniau ieško konkrečių gebėjimų, todėl ir kandidatas turėtų aiškiai parodyti, kuo gali būti naudingas.

Pirmiausia verta atidžiai perskaityti darbo skelbimą ir įvertinti, kokią problemą įmonė iš tiesų nori išspręsti. Jeigu ieškomas pardavimų specialistas, svarbu ne vien parašyti, kad turite penkerių metų patirtį. Gerokai daugiau pasako konkretūs rezultatai – kiek pavyko padidinti pardavimus, pritraukti klientų ar pagerinti komandos darbą.

Tas pats galioja ir kitoms profesijoms. Buhalteriui gali būti naudinga parodyti, kokias apskaitos sistemas išmano ir kokius procesus yra automatizavęs. Inžinieriui – kokiuose projektuose dalyvavo ir už ką buvo atsakingas. Administracijos darbuotojui – kaip pavyko sutvarkyti dokumentų valdymą, sumažinti klaidų ar pagreitinti kasdienius darbus.

Taip pat verta investuoti į įgūdžius, kurių iš tikrųjų reikia darbo rinkoje. Nebūtinai būtina įgyti dar vieną diplomą. Kartais didesnę naudą duoda geresnės užsienio kalbos žinios, gebėjimas naudotis naujomis technologijomis, duomenų analizės pagrindai ar konkrečios profesinės programos išmanymas.

Darbo pokalbyje taip pat nereikėtų bijoti klausti. Kokie rezultatai bus laikomi sėkmingais po pirmųjų šešių mėnesių? Kodėl ši darbo vieta laisva? Kokia komandos darbuotojų kaita? Ar įmonė suteikia realių karjeros galimybių? Atsakymai į tokius klausimus gali parodyti kur kas daugiau nei gražiai parašytas darbo skelbimas.

Galiausiai svarbu nepasiduoti po kelių nesėkmingų atrankų. Dabartinėje rinkoje net patyręs specialistas gali ilgiau ieškoti darbo vien todėl, kad konkrečios įmonės ieško labai specifinio gebėjimų derinio. Tai dar nereiškia, kad žmogus yra prastas darbuotojas ar jo patirtis niekam nereikalinga.

Lietuvos darbo rinka šiandien išgyvena savotišką prieštaravimą. Vienos įmonės skundžiasi niekaip nerandančios tinkamų žmonių, o tuo pat metu dalis darbo ieškančių gyventojų nesulaukia net kvietimo į pokalbį. Atlyginimai kyla, laisvų darbo vietų netrūksta, tačiau darbdaviai vis rečiau nori rizikuoti ir samdyti žmogų, kurį reikės ilgai mokyti.

Todėl svarbiausias pokytis gana aiškus: vien noro dirbti ir ilgos patirties šiandien gali nebepakakti. Darbuotojams vis svarbiau gebėti parodyti savo vertę, o darbdaviams – suprasti, kad geriausių specialistų neišlaikysi vien didesne alga. Ir panašu, kad būtent šis gebėjimas susitarti dėl abiem pusėms svarbių dalykų ateinančiais metais taps vienu svarbiausių Lietuvos darbo rinkos iššūkių.