Kai dangus staiga nušvinta žaliai: kaip Saulės dalelės, Žemės magnetinis laukas ir atmosfera sukuria pašvaistę

Žalia pašvaistė atsiranda tada, kai Saulės išmestos įelektrintos dalelės pasiekia Žemės magnetinį lauką, yra nukreipiamos ašigalių link ir aukštai atmosferoje susiduria su deguonies atomais. Tai ne „šviesa iš kosmoso“, o trumpas, labai tikras atmosferos švytėjimas, kurį kartais galima pamatyti ir Lietuvoje.

Vakaras gali prasidėti visai paprastai: tamsus laukas, šaltas oras, horizonte vos pastebimas balkšvas ruožas. Tada jis ima žaliuoti, banguoti ar kyla aukščiau – ir dangus kelioms minutėms atrodo lyg gavęs neįprastą, tylų apšvietimą.

Viskas prasideda nuo Saulės

Saulė nuolat skleidžia vadinamąjį Saulės vėją – į kosmosą lekiančių įelektrintų dalelių srautą. Kartais Saulės aktyvumas sustiprėja, į Žemės pusę nukreipiama daugiau dalelių ir mūsų planeta patiria vadinamąją geomagnetinę audrą.

Pačios dalelės iki žemės paviršiaus nenukrenta. Žemę saugo magnetinis laukas – tarsi nematomas skydas, kuris didžiąją jų dalį nukreipia aplink planetą. Tačiau prie magnetinių polių šio lauko linijos leidžia dalelėms keliauti žemyn, į viršutinius atmosferos sluoksnius.

Kodėl pašvaistė dažniausiai žalia

Aukštai atmosferoje Saulės dalelės susiduria su dujų atomais ir perduoda jiems energiją. Sužadinti atomai netrukus tą energiją atiduoda šviesos pavidalu – taip danguje ir atsiranda pašvaistės juostos, lankai ar lyg lengvai judančios užuolaidos.

Žalia spalva dažniausiai siejama su deguonimi, todėl ji ir yra geriausiai pažįstama pašvaistės spalva. Kitos spalvos taip pat priklauso nuo to, su kokiomis atmosferos dujomis susiduria dalelės ir kokiame aukštyje tai vyksta: kartais virš žalios juostos matyti rausvi ar violetiniai atspalviai.

Akiai silpna pašvaistė ne visuomet atrodo ryškiai žalia. Žmogus tamsoje spalvas skiria prasčiau, todėl horizonte ji gali pasirodyti pilkšva ar balkšva, nors telefono kamera, ilgiau surenkanti šviesą, užfiksuoja sodresnį atspalvį.

Kai dangus staiga nušvinta žaliai: kaip Saulės dalelės, Žemės magnetinis laukas ir atmosfera sukuria pašvaistęNuotrauka: Pexels / Alex Sever

Kodėl ją kartais pamato ir Lietuvoje

Dažniausiai pašvaistės švyti arčiau ašigalių, nes ten magnetinis laukas nukreipia daugiau Saulės dalelių į atmosferą. Tačiau stipresnio Saulės aktyvumo metu pašvaistės zona išsiplečia piečiau, todėl žalias ar rausvas švytėjimas gali pasiekti ir Lietuvos dangų.

Tam neužtenka vien aktyvios Saulės. Reikia giedro dangaus, kuo mažiau miesto šviesų ir kantrybės: pašvaistė gali būti matoma tik žemai šiaurės horizonte, o jos stiprumas per vieną vakarą kinta. Mieste ją dažnai užgožia gatvių apšvietimas, o užmiestyje net blankus švytėjimas atrodo daug aiškiau.

Kaip neapsirikti stebint dangų

Pašvaistė nuo debesų atspindėtų miesto šviesų skiriasi tuo, kad jos forma nėra sustingusi. Ji gali pamažu plėstis, susiskaidyti į vertikalias juostas, keisti ryškumą ar lėtai slinkti danguje. Vis dėlto vien iš vienos nuotraukos spręsti neverta: kamera dažnai sustiprina spalvas, kurių plika akimi beveik nematyti.

• Rinkitės vietą toliau nuo ryškių žibintų ir žiūrėkite į šiaurinę dangaus pusę.
• Duokite akims kelias minutes priprasti prie tamsos.
• Stebėkite ne vien spalvą, bet ir judėjimą bei besikeičiančią švytėjimo formą.
• Fotografuodami stabiliai laikykite telefoną ar naudokite atramą – ilgesnis išlaikymas geriau surenka silpną šviesą.

Pašvaistė nėra mistinis ženklas – tai Saulės, Žemės magnetinio lauko ir atmosferos susitikimas viename dangaus vaizde. Jei prognozuojamas didesnis Saulės aktyvumas, giedra naktis už miesto gali padovanoti vaizdą, kurio nereikia nei kurti, nei redaguoti.