Šiais „faktais“ vis dar tiki daugybė žmonių: 7 populiarūs mitai, kuriuos mokslas seniai paneigė

Kai kurie teiginiai skamba taip įtikinamai, kad juos kartojame net nesusimąstydami. „Žmogus naudoja tik 10 proc. smegenų“, „žaibas į tą pačią vietą netrenkia du kartus“, „po skutimosi plaukai atauga storesni“ – šias frazes yra girdėję beveik visi. Problema tik viena: mokslas jau seniai parodė, kad jos nėra teisingos.

Dalis tokių mitų atsirado dėl pernelyg supaprastintų sudėtingų reiškinių paaiškinimų, kiti buvo perduodami iš kartos į kartą ir ilgainiui pradėjo skambėti kaip neginčijami faktai. Štai septyni populiarūs įsitikinimai, kurių būtų laikas atsisakyti.

Žmogus naudoja tik 10 procentų smegenų

Tai vienas atkakliausių mitų apie žmogaus organizmą. Kartais jis pateikiamas dar įspūdingiau: neva išmokus panaudoti likusius 90 procentų smegenų būtų galima įgyti neįprastų gebėjimų, turėti fenomenalią atmintį ar mąstyti kelis kartus greičiau.

Iš tikrųjų žmogus per dieną naudoja praktiškai visas smegenų sritis. Jos tiesiog nėra vienodai aktyvios tuo pačiu metu. Vienos sritys daugiau dirba judant, kitos kalbant, prisimenant, sprendžiant užduotis ar net miegant. Mintis, kad didžioji smegenų dalis visą gyvenimą tiesiog „išjungta“, neturi pagrindo.

Saulėgrąžos visą dieną seka saulę

Viena romantiškiausių istorijų apie augalus teigia, kad saulėgrąžų žiedai nuo ryto iki vakaro sukasi paskui saulę. Tačiau taip elgiasi ne visos saulėgrąžos.

Jauni augalai ir dar neišsiskleidę pumpurai iš tiesų gali judėti kartu su saule. Ryte jie būna atsisukę į rytus, dieną pasisuka vakarų kryptimi, o naktį vėl grįžta atgal.

Tačiau visiškai subrendusios saulėgrąžos nebeseka saulės per visą dangų. Jų žiedai paprastai lieka atsukti rytų kryptimi. Taigi garsusis vaizdas, kai visas saulėgrąžų laukas tariamai sukasi paskui saulę, yra gerokai supaprastintas.

Vasara ateina todėl, kad Žemė priartėja prie Saulės

Atrodytų logiška: kuo arčiau Saulės – tuo šilčiau, kuo toliau – tuo šalčiau. Tačiau metų laikai susidaro ne dėl Žemės atstumo nuo Saulės.

Pagrindinė priežastis yra Žemės sukimosi ašies pasvirimas. Dėl jo skirtingais metų laikais vienas arba kitas pusrutulis gauna daugiau tiesioginių saulės spindulių, o dienos tampa ilgesnės arba trumpesnės.

Būtent todėl, kai Lietuvoje ir visame Šiaurės pusrutulyje vasara, Pietų pusrutulyje tuo metu yra žiema. Jei metų laikus lemtų vien atstumas nuo Saulės, abu pusrutuliai turėtų šilti ir šalti tuo pačiu metu.

Kosmose nėra gravitacijos

Astronautų vaizdai, kuriuose žmonės laisvai plūduriuoja erdvėlaivyje, sukūrė dar vieną labai paplitusį mitą – esą kosmose gravitacija visiškai išnyksta.

Tačiau gravitacija kosmose niekur nedingsta. Ji veikia ir astronautus, ir jų erdvėlaivį. Nesvarumo pojūtis atsiranda todėl, kad astronautai kartu su erdvėlaiviu nuolat laisvai krenta aplink Žemę.

Kitaip tariant, jie nėra vietoje, kur gravitacijos nėra. Priešingai – būtent gravitacija palaiko erdvėlaivį orbitoje.

Po skutimosi plaukai atauga storesni

Daug kas bent kartą yra girdėjęs perspėjimą, kad pradėjus skusti plaukus jie ataugs tamsesni, storesni ir dar greičiau.

Tai taip pat mitas. Skustuvas negali pakeisti plauko folikulo, todėl pats skutimas nedaro įtakos tam, kaip greitai ar kokio storio plaukas augs.

Kodėl tada naujai ataugę plaukeliai atrodo šiurkštesni? Priežastis labai paprasta – skutant nukerpama plauko dalis, todėl lieka bukas jo galas. Kai toks plaukas pradeda augti, liečiant jis atrodo standesnis nei natūraliai smailėjantis nenuskustas plaukas. Tačiau tai nereiškia, kad jis iš tikrųjų tapo storesnis.

Žaibas į tą pačią vietą du kartus netrenkia

Šis posakis dažniau vartojamas perkeltine prasme, tačiau dalis žmonių jį vis dar supranta pažodžiui. Iš tiesų nėra jokios fizikinės taisyklės, kuri neleistų žaibui kelis kartus trenkti į tą pačią vietą.

Priešingai, aukšti objektai gali būti žaibo smūgių taikiniais daugybę kartų. Jei pastatas, bokštas ar kitas objektas išsiskiria aplinkoje ir sudaro palankias sąlygas elektros išlydžiui, žaibas gali į jį trenkti ne vieną kartą.

Todėl posakis gražus, bet kaip mokslinis faktas visiškai netinka.

Dykumoje visada karšta

Išgirdus žodį „dykuma“, daugeliui prieš akis iškyla smėlio kopos, deginanti saulė ir karštis. Tačiau dykuma apibrėžiama ne pagal temperatūrą.

Svarbiausias dykumos požymis yra labai mažas kritulių kiekis. Todėl dykumos gali būti ne tik karštos, bet ir itin šaltos.

Ryškiausias pavyzdys – Antarktida. Nepaisant milžiniško ledo kiekio ir itin žemos temperatūros, dėl labai mažo kritulių kiekio ji laikoma didžiule poliarine dykuma. Šaltų dykumų yra ir Arkties regione.

Būtent tai gerai parodo, kodėl kai kurie populiarūs „faktai“ išlieka taip ilgai: jie skamba paprastai ir intuityviai. Tačiau gamta dažnai veikia gerokai sudėtingiau, nei sufleruoja pirmasis įspūdis. Todėl net teiginį, kurį girdėjome šimtą kartų, kartais verta patikrinti dar kartą.