Už tai daugiabučio kieme gresia iki 90 eurų bauda: daugelis vairuotojų net nežino, kad pažeidžia taisykles

Skubate į darbą, užvedate automobilį, kol valote apšalusius langus, o vėliau važiuojate link išvažiavimo. Priekyje lėtai eina žmogus, todėl nekantriai laukiate, kol jis pasitrauks. Atrodytų, nieko neįprasto – taip kiekvieną rytą prasideda tūkstančių Lietuvos vairuotojų diena. Tačiau būtent tokiose situacijose galima pažeisti Kelių eismo taisykles ir sulaukti baudos.

Dalis vairuotojų nustemba sužinoję, kad gyvenamosios zonos taisyklės Lietuvoje galioja ne tik ten, kur pastatytas specialus mėlynas kelio ženklas. Jos taip pat taikomos daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose. Tai reiškia, kad net prie savo namų negalite važiuoti greičiau nei 20 km/val., privalote paisyti pėsčiųjų pirmumo, o žiemą ilgai laikyti užvestą automobilį vien tam, kad sušiltų salonas, taip pat nėra leidžiama. Už skirtingus pažeidimus numatytos skirtingos nuobaudos, o kai kuriais atvejais baudos siekia 90 eurų ir daugiau.

Kieme nėra jokio ženklo? Tai dar nereiškia, kad galite važiuoti 50 km/val.

Viena dažniausių vairuotojų klaidų – įsitikinimas, kad gyvenamosios zonos taisyklės galioja tik ten, kur pastatytas atitinkamas kelio ženklas. Tačiau KET 178 punktas aiškiai numato, kad gyvenamosios zonos eismo reikalavimai taikomi ir daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose. Kitaip tariant, specialaus ženklo nebuvimas savaime neatleidžia nuo pareigos laikytis šių taisyklių.

Čia leidžiamas didžiausias greitis yra vos 20 km/val. Nors kai kuriems vairuotojams toks ribojimas atrodo pernelyg griežtas, kiemuose situacija gali pasikeisti akimirksniu. Iš už stovinčio automobilio gali išbėgti vaikas, tarp mašinų netikėtai pasirodyti pėsčiasis, o siauroje pravažiavimo vietoje vairuotojui gali tekti staigiai stabdyti.

Dar viena svarbi detalė – pėstieji gyvenamojoje zonoje turi pirmumo teisę prieš transporto priemones. Jie gali eiti važiuojamąja dalimi ne tik pažymėtoje perėjoje, todėl vairuotojas negali reikalauti, kad žmogus būtinai pasitrauktų į šaligatvį. Vis dėlto ir pėstieji turi pareigą netrukdyti transporto priemonių eismui. Pirmumas nereiškia teisės sąmoningai blokuoti kelią.

Tokia tvarka galioja ir daugiabučių kiemuose, kuriuose šaligatvių apskritai nėra. Būtent todėl vairuotojams tenka didesnė atsakomybė pasirinkti saugų greitį, stebėti aplinką ir prireikus sustoti.

Žiemą užvedate automobilį ir paliekate šilti? Čia slypi dar viena nemaloni staigmena

Artėjant šalčiams daugelis lietuvių turi seną įprotį – iš anksto užvesti automobilį ir palikti jį veikti, kol salone pasidarys šilčiau. Vieni tuo metu valo sniegą, kiti grįžta į namus išgerti kavos, o dar kiti tiesiog laukia, kol variklis pasieks aukštesnę temperatūrą.

Tačiau gyvenamojoje zonoje ir daugiabučio kieme galioja papildomas apribojimas. KET 176.2 punktas draudžia stovėti įjungus transporto priemonės variklį ilgiau, nei būtina paruošti automobilį važiuoti. Pačiose taisyklėse kaip tokio pasiruošimo pavyzdys nurodomas sniego valymas.

Čia yra svarbus niuansas, kurį vairuotojai dažnai supranta klaidingai. Lietuvoje nėra nustatytos universalios penkių minučių ribos, po kurios automatiškai skiriama bauda. Taisyklės nereikalauja kiekvieną kartą stebėti laikrodžio, tačiau neleidžia be reikalo ilgai laikyti užvesto automobilio.

Jeigu ryte reikia nuvalyti apsnigtus ar apledėjusius stiklus ir pasiruošti saugiai kelionei, tai yra viena situacija. Visai kas kita, kai automobilis 15 ar 20 minučių stovi po daugiabučio langais, variklis dirba, o vairuotojas tiesiog laukia, kol salonas gerai įšils.

Būtent tokiu atveju gali kilti klausimas, ar variklio veikimas vis dar buvo būtinas automobilio paruošimui važiuoti. Vertinamos konkrečios aplinkybės, o ne vien praėjusių minučių skaičius. Todėl teiginys, kad už šešias minutes veikiančio variklio darbą iškart gresia bauda, būtų neteisingas.

Taisyklės tikslas gana aiškus – mažinti nereikalingą triukšmą ir išmetamųjų dujų kiekį prie gyvenamųjų namų. Tačiau vairuotojams tai reiškia, kad žiemą prie automobilio reikia elgtis apgalvotai: nuvalyti stiklus, pasiruošti kelionei ir neuždelsti išvykimo be būtinos priežasties.

Kokios baudos gresia? Kai kuriais atvejais galima netekti ir vairuotojo pažymėjimo

Administracinių nusižengimų kodeksas numato skirtingą atsakomybę, priklausomai nuo to, kokia taisyklė pažeista. Ir čia kai kurie vairuotojai gali nemaloniai nustebti.

Už nustatyto greičio viršijimą taikomos tokios nuobaudos:

• Viršijus greitį iki 10 km/val. – įspėjimas.
• Viršijus daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 km/val. – 12–30 eurų bauda.
• Viršijus daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 km/val. – 30–90 eurų bauda.
• Viršijus daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 km/val. – 120–170 eurų bauda.
• Viršijus daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 km/val. – 170–230 eurų bauda.
• Viršijus daugiau kaip 50 km/val. – 450–550 eurų bauda, o teisę vairuoti turintiems vairuotojams privalomai atimama teisė vairuoti nuo vieno iki šešių mėnesių.

Tai reiškia, kad daugiabučio kieme važiuodami 45 km/val. ir viršydami leistiną greitį 25 km/val. galite sulaukti 30–90 eurų baudos. O jeigu važiuosite 55 km/val., sankcija jau sieks 120–170 eurų. Pradedantiesiems ir kai kurių kategorijų transporto priemonių vairuotojams už didesnį greičio viršijimą numatytos ir papildomos sankcijos.

Baudos gresia ne tik už greitį. Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį vairuotojo pareigų pėstiesiems nevykdymas, kai netaikoma speciali atsakomybė už pėsčiųjų perėjas, gali užtraukti 30–90 eurų baudą. Tokia pati baudos riba pagal šio straipsnio 2 dalį numatyta už važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimus.

O kaip dėl per ilgai veikiančio variklio? Tai taip pat gali būti KET pažeidimas, tačiau vienos specialios baudos būtent už penkių minučių viršijimą įstatyme nėra. ANK 417 straipsnio 7 dalyje už kitus, atskirai nenumatytus KET pažeidimus nustatyta 10–12 eurų bauda. Konkretaus variklio veikimo atvejo teisinis kvalifikavimas priklausytų nuo nustatytų aplinkybių.

Svarbu prisiminti, kad nurodytos sumos yra įstatyme numatytos sankcijų ribos. Faktinė nuobauda ir galimybė taikyti administracinį nurodymą priklauso nuo konkretaus pažeidimo bei kitų teisės aktuose nustatytų sąlygų.

Daugiabučių kiemuose tvarka dažnai atrodo vienaip, tačiau įstatymai sako ką kita

Didžiausia problema ta, kad kasdienėje aplinkoje daugelis vairuotojų prie šių taisyklių nėra įpratę. Viename kieme automobiliai vos prasilenkia, kitame vairuotojai greitį padidina vos pravažiavę įvažiavimą, o trečiame pėstieji turi laviruoti tarp stovinčių mašinų. Dalis žmonių net nesusimąsto, kad tai nėra įprasta miesto gatvė, kurioje galima važiuoti 50 km/val.

KET numato ir daugiau apribojimų. Gyvenamosiose zonose bei daugiabučių kiemuose draudžiama lenkti. Taip pat negalima palikti stovėti tam tikrų didelių transporto priemonių, pavyzdžiui, sunkvežimių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė viršija 3,5 tonos, ar autobusų, turinčių daugiau kaip 12 sėdimų vietų.

Todėl prieš pirmąsias šalnas vairuotojams verta prisiminti tris paprastus dalykus: daugiabučio kieme važiuoti ne greičiau kaip 20 km/val., visada atsižvelgti į pėsčiųjų pirmumą ir nelaikyti automobilio užvestu ilgiau, negu iš tikrųjų reikia pasiruošti kelionei.

Nors kai kurios taisyklės gali atrodyti pernelyg griežtos, jų nesilaikymas gali kainuoti gerokai daugiau nei kelias prarastas minutes. O skaudžiausios pasekmės gali būti visai ne piniginės – daugiabučio kieme tarp automobilių vaikštantys žmonės dažnai neturi kur greitai pasitraukti.

O kaip yra jūsų daugiabučio kieme? Ar vairuotojai laikosi 20 km/val. greičio, praleidžia pėsčiuosius ir žiemą nepalieka ilgai veikiančių automobilių? O gal manote, kad kai kurie reikalavimai, ypač dėl automobilio šildymo per šalčius, yra pernelyg griežti?