Nuo lapkričio 1-osios vairuotojams – mažesnis leistinas greitis: užmiršus šią KET taisyklę galima sulaukti baudos

Dar spalio pabaigoje automagistrale Vilnius–Klaipėda važiuojantis vairuotojas, kur tai leidžia kelio ženklai ir eismo sąlygos, gali pasiekti 130 km/val. greitį. Tačiau vos prasidėjus lapkričiui situacija pasikeis. Net jeigu dangus giedras, asfaltas sausas, o termometras rodo keliolika laipsnių šilumos, nuo lapkričio 1 dienos automagistralėse maksimalus įprastas greitis sumažės iki 110 km/val. Ir tai galios ne tik pirmąsias lapkričio dienas, bet visą žiemos sezoną – iki 2027 metų kovo 31-osios.

Šią taisyklę Lietuvos vairuotojai turėtų gerai žinoti, tačiau kiekvieną rudenį pasitaiko tokių, kurie toliau važiuoja įprastu vasaros greičiu. Vieni pamiršta pasikeitusią datą, kiti galvoja, kad mažesnis greitis privalomas tik pasnigus, o treti paprasčiausiai vadovaujasi navigacijos programėle, kurioje vis dar matomas 130 km/val. ribojimas.

Tačiau Kelių eismo taisyklės šiuo klausimu aiškios. Sezoninis greičio ribojimas nepriklauso nuo to, ar lauke jau iškrito pirmasis sniegas. Lapkričio 1-ąją jis įsigalioja automatiškai, todėl vairuotojams verta iš anksto prisiminti, kur ir kokiu greičiu bus galima važiuoti.

Automagistralėse – 110 km/val., greitkeliuose taip pat: ką tiksliai numato KET?

Lietuvos Kelių eismo taisyklių 131.1 papunktyje nustatyti skirtingi maksimalūs greičiai, priklausantys nuo kelio kategorijos ir metų laiko.

Lengvųjų automobilių vairuotojams automagistralėse nuo balandžio 1 iki spalio 31 dienos leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu. Tačiau nuo lapkričio 1 iki kovo 31 dienos ši riba mažinama iki 110 km/val.

Greitkeliuose vasarą galioja mažesnis maksimalus greitis – 120 km/val. Nuo lapkričio 1 dienos ir ten leidžiama važiuoti ne greičiau kaip 110 km/val.

Taigi žiemos sezonu abiejose šių kelių kategorijose lengviesiems automobiliams nustatoma vienoda maksimali greičio riba.

Ši sezoninė tvarka taip pat taikoma motociklams, triračiams bei krovininiams automobiliams, kurių didžiausioji leidžiamoji masė neviršija 3,5 tonos.

Tačiau yra viena svarbi aplinkybė. Ne visi keliai, kuriais galima važiuoti gana dideliu greičiu, teisiškai laikomi automagistralėmis arba greitkeliais. Vien tai, kad kelias turi po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi ar jame įrengta skiriamoji juosta, dar nesuteikia teisės važiuoti 110 km/val.

Automagistralės ir greitkeliai žymimi atitinkamais kelio ženklais. Todėl vairuotojas turi vertinti konkretaus kelio statusą, o ne vien jo plotį ar išvaizdą.

Kur galima važiuoti 90 km/val., o kur – tik 70 km/val.?

Nors daugiausia dėmesio rudenį sulaukia automagistralės, verta prisiminti ir kitus Lietuvos kelius. Mat juose leistinas greitis lapkričio 1 dieną savaime nesumažėja.

Pagal tą patį KET 131.1 papunktį, už gyvenviečių ribų esančiuose keliuose su asfalto ar betono danga lengvaisiais automobiliais paprastai leidžiama važiuoti iki 90 km/val., o kituose keliuose, pavyzdžiui, žvyrkeliuose, – iki 70 km/val.

Greitis nuo lapkričio 1 d.

Vairuotojams aktualias bendrąsias ribas galima įsidėmėti labai paprastai:

• Automagistralėse – iki 110 km/val. nuo lapkričio 1 d.
• Greitkeliuose – iki 110 km/val. nuo lapkričio 1 d.
• Kituose asfaltuotuose ar betoniniuose keliuose už gyvenviečių – iki 90 km/val.
• Kituose keliuose už gyvenviečių – iki 70 km/val.
• Gyvenvietėse – iki 50 km/val., jeigu ženklai nenustato kitokios ribos.

Vis dėlto šie skaičiai nėra leidimas kiekviename ruože važiuoti būtent tokiu greičiu. Jeigu pastatytas 70 ar 90 km/val. ribojimo ženklas, vairuotojas privalo jo laikytis net ir važiuodamas automagistrale.

Pavyzdžiui, artėdami prie kelio remonto darbų, siauresnio ruožo ar pavojingo posūkio galite pamatyti 90 km/val. ženklą. Tokiu atveju žiemos sezonu galiojanti 110 km/val. riba nesuteikia teisės važiuoti greičiau.

Svarbu ir tai, kad ne visos magistralinių kelių atkarpos turi automagistralės statusą. Todėl net važiuojant tuo pačiu A1 keliu būtina stebėti ženklus ir prisitaikyti prie konkretaus ruožo reikalavimų.

Pradedantieji vairuotojai ir važiuojantieji su priekabomis turi žinoti kitus skaičius

Čia pasitaiko dar viena klaida. Kai kurie vairuotojai mano, kad jeigu automagistralėje nuo lapkričio leidžiama važiuoti 110 km/val., ši riba galioja absoliučiai visiems. Tačiau taip nėra.

Pradedantiesiems vairuotojams, kurių vairavimo stažas nesiekia dvejų metų, pagal KET 131.2 papunktį taikomi griežtesni ribojimai. Automagistralėse jiems leidžiama važiuoti ne greičiau kaip 100 km/val., greitkeliuose – iki 90 km/val., kituose asfaltuotuose keliuose už gyvenviečių – iki 80 km/val., o kituose keliuose – iki 70 km/val.

Šios ribos svarbios visus metus, ne tik žiemą. Tokie patys KET 131.2 papunkčio greičio apribojimai nustatyti ir besimokantiems vairuoti bei praktinį vairavimo egzaminą laikantiems asmenims, taip pat autobusams, įskaitant mokyklinius.

Atskirą taisyklę turi prisiminti vairuotojai, tempiantys priekabas. Jeigu prie lengvojo automobilio prikabinta priekaba, automagistralėse ir greitkeliuose maksimalus leistinas greitis paprastai yra 90 km/val. Tas pats ribojimas galioja ir asfaltuotuose keliuose už gyvenviečių.

Tai aktualu vežantiems motociklus, valtis, kitus krovinius ar keliaujantiems su gyvenamąja priekaba. Net jeigu automobilis techniškai gali saugiai tempti priekabą didesniu greičiu, KET nustatytos ribos viršyti negalima.

Sunkvežimiams, kurių didžiausioji leidžiamoji masė viršija 3,5 tonos, automagistralėse ir greitkeliuose taip pat taikoma 90 km/val. riba, o kituose asfaltuotuose keliuose – 80 km/val.

Todėl žiemą važiuodami magistrale galime matyti visiškai teisėtą situaciją: vienas automobilis juda 110 km/val. greičiu, kitas – 100 km/val., o lengvasis automobilis su priekaba – 90 km/val. Skirtingiems vairuotojams ir transporto priemonėms galioja skirtingos taisyklės.

Kelias sausas, temperatūra teigiama – kodėl vis tiek reikia sumažinti greitį?

Būtent šis klausimas vairuotojams dažniausiai kelia nepasitenkinimą. Lapkričio pradžioje Lietuvoje dar pasitaiko šiltų ir saulėtų dienų. Asfaltas gali būti visiškai sausas, matomumas puikus, o eismas neintensyvus. Atrodo, kodėl tokiomis sąlygomis negalima važiuoti taip pat, kaip spalį?

Tačiau sezoninis greičio ribojimas nustatytas visam laikotarpiui, o ne tik konkrečioms dienoms, kai sninga ar šąla. Todėl KET nenumato išimties šiltam lapkričio savaitgaliui.

Be to, rudens pabaigoje eismo sąlygos gali keistis labai greitai. Ryte kelias gali būti sausas, po kelių valandų prasidėti lietus, o vakare, temperatūrai nukritus, ant tiltų ir viadukų susiformuoti plikledis.

Ypač pavojingos vietos – tiltai, viadukai, miškingi ruožai ir žemesnės vietovės, kuriose ilgiau laikosi drėgmė. Kartais kelias atrodo tik šlapias, tačiau atskirose jo vietose jau gali būti slidžių atkarpų.

Čia svarbus dar vienas KET punktas. Pagal 127 punktą vairuotojas privalo pasirinkti greitį atsižvelgdamas į kelio dangos būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą ir transporto priemonės būklę. Vairuotojas turi sugebėti sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.

Tai reiškia, kad 110 km/val. nėra greitis, kuriuo visada saugu važiuoti. Jei smarkiai lyja, sninga, tvyro rūkas ar kelias apledėjęs, net ir 90 km/val. gali būti per daug.

Todėl vairuotojas privalo važiuoti ne tik neviršydamas leistinos ribos, bet ir pasirinkti konkrečioms sąlygoms tinkamą greitį.

Nepainiokite dviejų datų: greitis keičiasi lapkričio 1-ąją, o padangų reikalavimai – lapkričio 10-ąją

Dar vienas svarbus priminimas susijęs su žieminėmis padangomis. Nemažai vairuotojų kasmet supainioja dvi skirtingas datas ir mano, kad mažesnis greitis pradedamas taikyti kartu su privalomu žieminių padangų sezonu.

Iš tikrųjų taip nėra. Maksimalus greitis automagistralėse ir greitkeliuose sumažinamas nuo lapkričio 1 dienos, o važiuoti lengvaisiais automobiliais su vasarinėmis padangomis draudžiama nuo lapkričio 10 dienos iki kovo 31 dienos.

Vadinasi, lapkričio 1–9 dienomis automobilis dar gali būti su vasarinėmis padangomis, tačiau automagistralėje jam jau galioja 110 km/val. riba. Žinoma, jeigu orai atšąla anksčiau, laukti paskutinės leistinos dienos padangoms pakeisti būtų rizikinga.

Nuo lapkričio 1 dienos taip pat leidžiama eksploatuoti automobilius su dygliuotomis padangomis. Naudojant tokias padangas, automobilio gale turi būti specialus nustatytas skiriamasis ženklas.

Lietuvos policija taip pat primena, kad žiemą lengvųjų automobilių padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 3 milimetrai. Tačiau net ir pakankamas protektoriaus gylis ne visuomet reiškia, kad sena, sukietėjusi padanga gerai sukibs su šaltu ar šlapiu asfaltu.

Todėl padangų būklę verta patikrinti ne tada, kai pirmą kartą paslysta automobilis, o dar prieš prasidedant šalnoms.

Svarbiausia žinia vairuotojams paprasta: nuo 2026 metų lapkričio 1 dienos iki 2027 metų kovo 31-osios automagistralėse ir greitkeliuose lengvaisiais automobiliais įprastai bus galima važiuoti ne greičiau kaip 110 km/val. Pradedantiesiems vairuotojams, automobiliams su priekabomis ir kai kurioms kitoms transporto priemonėms taikomi dar mažesni greičiai.

Todėl prieš išvažiuojant į magistralę verta ne tik patikrinti orų prognozę, bet ir prisiminti KET reikalavimus. Žiemą pavojingiausia ne visada būna didelė pūga. Kartais užtenka plono, beveik nematomo ledo sluoksnio ir kelių papildomų kilometrų per valandą, kad įprasta kelionė baigtųsi visai ne taip, kaip planavote.