Kaip žiemą sutaupyti šildymui? 7 gudrybės, kurios pravers kasmet

Atėjus pirmiesiems šalčiams, daugelyje Lietuvos namų prasideda tas pats: vieni skundžiasi, kad bute per šalta, kiti vaikšto trumpomis rankovėmis ir pravėrę langus, nors radiatoriai karšti. O mėnesio pabaigoje visi sulaukia sąskaitų už šildymą. Kartais jos nustebina taip, kad norisi iškart prisukti radiatorius ir ieškoti šiltesnio megztinio.

Tačiau norint sumažinti šildymo išlaidas nebūtina sėdėti šaltuose namuose ar investuoti tūkstančių eurų į renovaciją. Nemažai šilumos prarandame dėl kasdienių įpročių, netinkamai naudojamų radiatorių, nesandarių langų ir paprasčiausio nežinojimo, kaip efektyviau šildyti būstą.

Yra bent septyni būdai, kurie gali padėti išlaikyti daugiau šilumos namuose ir sumažinti energijos sąnaudas. Kai kurie jų nieko nekainuoja, o kitus galima įgyvendinti vos už kelis eurus. Svarbiausia suprasti, kur iš tiesų dingsta šiluma ir kodėl vienuose namuose radiatoriai vos šilti, tačiau jauku, o kituose jie karšti, bet vis tiek norisi apsivilkti dar vieną megztinį.

1. Sumažinkite temperatūrą vos vienu laipsniu – skirtumas gali nustebinti

Vienas paprasčiausių būdų sumažinti šildymo išlaidas – nešildyti patalpų labiau, nei iš tiesų reikia. Jeigu svetainėje nuolat palaikote 23–24 laipsnių temperatūrą, pabandykite ją sumažinti iki 21–22 laipsnių. Daugeliui žmonių tokioje temperatūroje vis dar pakankamai komfortiška, ypač jei namuose nėra skersvėjų.

Dažnai nurodoma, kad temperatūros sumažinimas vienu laipsniu gali sumažinti šildymui reikalingos energijos kiekį maždaug 5–7 procentais. Tačiau tai tik orientacinis įvertinimas. Tikrasis sutaupymas priklauso nuo pastato šilumos izoliacijos, lauko temperatūros ir šildymo sistemos.

Miegamajame temperatūra gali būti kiek žemesnė nei svetainėje. Daugeliui žmonių patogu miegoti maždaug 17–19 laipsnių temperatūroje, tačiau svarbu atsižvelgti į savo savijautą. Jei namuose gyvena kūdikiai, vyresnio amžiaus žmonės ar turintieji sveikatos problemų, šilumos poreikis gali būti kitoks.

Vis dėlto nereikėtų persistengti. Per daug atvėsinus patalpas, ypač senesniuose būstuose, gali pradėti kauptis drėgmė ir atsirasti pelėsis. Taupyti reikia protingai, o ne komforto ir sveikatos sąskaita.

Prieš šildymo sezoną patikrinkite radiatorius: kelių minučių darbas gali sutaupyti nervų vėliauNuotrauka: Pexels / Patrycja Grobelny

2. Radiatoriai gali šildyti užuolaidas ir baldus, o ne jūsų kambarį

Daugelyje lietuviškų butų radiatoriai sumontuoti po langais. Tai įprastas sprendimas, tačiau kartais jų skleidžiama šiluma tiesiog nepasiekia kambario taip efektyviai, kaip galėtų.

Pažvelkite, kas stovi šalia jūsų radiatoriaus. Galbūt priešais jį pastatyta sofa? O gal storos užuolaidos nusileidžia iki pat grindų ir visiškai uždengia šildymo prietaisą?

Tokiais atvejais šiltam orui sunkiau laisvai judėti po patalpą. Dalis jo kaupiasi už baldų ar tarp užuolaidų ir lango, todėl kambaryje gali būti vėsiau, nors radiatorius karštas.

Pabandykite bent šildymo sezonui atitraukti didelius baldus nuo radiatorių. Jei užuolaidos ilgos, pasirūpinkite, kad jos neuždengtų šildymo prietaisų. Taip šiluma galės lengviau pasklisti po kambarį.

Ypač svarbu neuždengti radiatorių, ant kurių įrengti termostatiniai reguliatoriai. Kai šiltas oras kaupiasi aplink termostato galvutę, ji gali neteisingai įvertinti kambario temperatūrą ir per anksti sumažinti šildymą.

3. Patikrinkite langus ir duris – kartais šiluma dingsta pro beveik nepastebimus plyšius

Galite turėti gerus radiatorius ir tinkamą šildymo sistemą, tačiau jeigu per langus ar duris nuolat skverbiasi šaltas oras, dalis pinigų tiesiog iškeliauja į lauką.

Ir tam nebūtinai reikia senų medinių langų. Net plastikiniai langai ilgainiui gali prarasti sandarumą, ypač jei nusidėvi tarpinės arba išsireguliuoja mechanizmai.

Vienas paprasčiausių būdų patikrinti sandarumą – šaltą, vėjuotą dieną ranka pajusti, ar prie lango rėmo arba durų kraštų nesklinda šalto oro srovė. Taip pat verta apžiūrėti gumines tarpines. Jeigu jos sutrūkinėjusios, sukietėjusios ar atsiskyrusios nuo rėmo, gali prireikti jas pakeisti.

Kartais pakanka tinkamai sureguliuoti langų apkaustus arba pakeisti susidėvėjusias tarpines. Tai kainuoja gerokai mažiau nei nauji langai.

Tačiau svarbu neužsandarinti būsto taip, kad nebeliktų būtinos oro apykaitos. Jeigu šviežias oras į patalpas patenka per specialias orlaides, jų užklijuoti nereikėtų. Dėl nepakankamo vėdinimo gali pradėti kauptis drėgmė, prastėti oro kokybė ir atsirasti pelėsis.

4. Užuolaidas naudokite ne tik dėl privatumo – jos gali padėti išlaikyti šilumą

Žiemą užuolaidos gali tapti papildoma priemone, padedančia sumažinti šilumos nuostolius pro langus. Tačiau svarbu jas naudoti tinkamu metu.

Saulėtą žiemos dieną verta atitraukti užuolaidas ar pakelti žaliuzes, ypač pietinėje namo pusėje. Net ir žiemą pro langus patenkanti saulės šviesa gali šiek tiek sušildyti patalpą.

Vakare, kai lauke atšąla, užuolaidas geriau užtraukti. Storesnis audinys gali sumažinti šalto lango paviršiaus poveikį ir padėti išlaikyti jaukesnę temperatūrą kambaryje.

Tik nepamirškite ankstesnės taisyklės: jeigu radiatorius įrengtas po langu, užuolaidos neturėtų jo uždengti. Priešingu atveju dalis šilto oro gali likti tarp lango ir užuolaidos, o ne pasklisti po kambarį.

Šis būdas ypač naudingas senesniuose būstuose, kurių langų šiluminės savybės prastesnės.

Šildymo sezonas prasidėjo, o kambarys vis tiek vėsus: kaltė gali slypėti užuolaidoseNuotrauka: Pexels / Max Vakhtbovych

5. Nustokite laikyti langą pravertą visą dieną – yra geresnis būdas vėdinti

Žiemą daugelis daro tą pačią klaidą: namuose pasidaro tvanku, todėl langą palieka šiek tiek pravertą kelioms valandoms. Atrodo, kad taip į patalpą nuolat patenka gryno oro ir nereikia plačiai atidaryti lango.

Tačiau toks vėdinimas gali gerokai atšaldyti aplink langą esančias sienas ir kitus paviršius. Šildymo sistemai vėliau tenka kompensuoti šilumos nuostolius.

Jeigu būste nėra mechaninio vėdinimo sistemos, dažnai veiksmingiau kelis kartus per dieną trumpam plačiai atverti langus ir intensyviai išvėdinti patalpas. Šaltu oru tam neretai pakanka maždaug 5–10 minučių, priklausomai nuo oro sąlygų ir patalpų dydžio.

Vėdinant verta laikinai sumažinti radiatorių termostatų nustatymą, kad šildymo sistema nereaguotų į šalto oro srautą kaip į poreikį stipriau šildyti. Uždarius langus galima grąžinti įprastą temperatūrą.

Svarbiausia, kad patalpose netrūktų šviežio oro. Jeigu langai rasoja, ant sienų kaupiasi drėgmė ar atsiranda pelėsio požymių, vien trumpo vėdinimo gali nepakakti – būtina išsiaiškinti drėgmės priežastį ir užtikrinti tinkamą oro apykaitą.

6. Patikrinkite, ar radiatoriai šyla tolygiai

Kartais žmonės skundžiasi, kad radiatorius karštas apačioje, bet šaltas viršuje, arba kad viename kambaryje šilta, o kitame nuolat vėsu. Tokie požymiai gali rodyti šildymo sistemos sutrikimus.

Jeigu radiatoriaus viršus lieka šaltas, viena iš galimų priežasčių – sistemoje susikaupęs oras. Dėl jo šilumnešis gali prasčiau cirkuliuoti, todėl radiatorius šildo ne taip efektyviai.

Individualiose šildymo sistemose, laikantis gamintojo instrukcijų, kartais pakanka tinkamai pašalinti susikaupusį orą. Tačiau daugiabučiuose savarankiškai atsukinėti radiatorių vožtuvų nevertėtų, ypač jei nežinote, kaip veikia konkreti sistema. Tokiu atveju geriausia kreiptis į namo administratorių arba šildymo sistemą prižiūrintį specialistą.

Taip pat verta patikrinti, ar radiatoriai neuždengti dekoratyvinėmis dėžėmis ir ar tinkamai veikia termostatiniai reguliatoriai.

Jeigu namuose įrengtas individualus katilas arba šilumos siurblys, svarbu reguliariai atlikti gamintojo numatytą techninę priežiūrą. Netinkamai sureguliuota ar prastai prižiūrima sistema gali sunaudoti daugiau energijos, nei iš tiesų reikia.

7. Nešildykite tuščių kambarių taip pat, kaip tų, kuriuose nuolat būnate

Jeigu turite didesnį butą ar nuosavą namą, pagalvokite, ar visose patalpose tikrai reikia vienodos temperatūros. Galbūt svečių kambarys naudojamas vos kelis kartus per mėnesį? O gal dieną beveik niekas nebūna miegamajame?

Jeigu šildymo sistema leidžia atskirai reguliuoti kambarių temperatūrą, rečiau naudojamose patalpose ją galima šiek tiek sumažinti. Tai gali padėti sutaupyti energijos, ypač individualiai šildomuose namuose.

Tačiau visiškai išjungti šildymo nevertėtų. Per daug atvėsus sienoms gali pradėti kauptis drėgmė, o šiluma iš gretimų kambarių vis tiek skverbsis į šaltesnę patalpą. Todėl geriau palaikyti saikingą temperatūrą, o ne leisti kambariui visiškai atšalti.

Jeigu naudojate programuojamą termostatą, galite nustatyti šildymo grafiką pagal savo dienotvarkę. Pavyzdžiui, įprastoje radiatorių sistemoje temperatūrą kartais verta šiek tiek sumažinti naktį ar išvykus ilgesniam laikui. Tiesa, namuose su grindiniu šildymu ar šilumos siurbliu dideli temperatūros svyravimai ne visada naudingi – tokioms sistemoms dažnai efektyviau palaikyti pastovesnę temperatūrą.

Dar viena svarbi detalė daugiabučių gyventojams: jei mokestis už šildymą apskaičiuojamas ne pagal individualiai suvartotą šilumos kiekį, vien radiatoriaus prisukimas nebūtinai iš karto sumažins jūsų asmeninę sąskaitą. Sutaupymo galimybės priklauso nuo namo šildymo sistemos ir šilumos paskirstymo tvarkos.

Maži pokyčiai gali duoti didesnį rezultatą, nei tikitės

Taupant šildymą svarbiausia ne viena stebuklinga gudrybė, o keli protingi įpročiai. Jeigu namuose palaikysite tinkamą temperatūrą, neuždengsite radiatorių, pasirūpinsite langų sandarumu ir tinkamai vėdinsite patalpas, galėsite sumažinti nereikalingus šilumos nuostolius.

Žinoma, senos statybos nerenovuotame daugiabutyje vien šių priemonių nepakaks, kad šildymo sąskaitos sumažėtų perpus. Didžiausią naudą tokiais atvejais dažniausiai duoda pastato šiltinimas, šildymo sistemos modernizavimas ir tinkamas jos subalansavimas.

Tačiau net ir nedideli kasdieniai pokyčiai gali būti naudingi. Pradėkite nuo paprasčiausio dalyko – pažiūrėkite, kiek laipsnių šilumos dabar yra jūsų kambariuose. Galbūt paaiškės, kad namuose šildote labiau, nei jums iš tiesų reikia.

O tada apžiūrėkite radiatorius, langus ir užuolaidas. Kartais šildymo sąskaitą padidiname patys, nė nepastebėdami, kad šiluma naudojama ne taip efektyviai, kaip galėtų būti.