Darbdavys laiku neišmokėjo atlyginimo? Gali tekti sumokėti kelis kartus daugiau – tačiau teismai jau taiko svarbią išimtį

Išeinant iš darbo dažniausiai tikimasi vieno paprasto dalyko – kad paskutinę darbo dieną darbdavys sąžiningai atsiskaitys už visą atliktą darbą. Tačiau realybėje pasitaiko visko. Vienam darbuotojui vėluoja atlyginimas, kitam neišmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas, o trečias tik po kelių savaičių sužino, kad jam dar priklauso nemaža dienpinigių suma. Darbdaviai kartais prašo palaukti, žada pinigus pervesti vėliau arba aiškina, kad įmonė šiuo metu neturi pakankamai lėšų. Vis dėlto Lietuvos darbo teisėje numatyta aiški atsakomybė už tokį delsimą.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad pasibaigus darbo santykiams darbdavys privalo atsiskaityti su darbuotoju nustatytais terminais. Jeigu to nepadaro ne dėl darbuotojo kaltės, gali tekti sumokėti ne tik susidariusią skolą, bet ir papildomas netesybas. Kai kuriais atvejais jos išauga iki kelių tūkstančių eurų ar net viršija pradinę skolą.

Tačiau naujausia teismų praktika atskleidžia svarbų niuansą. Net jeigu pagal įstatyme nustatytą skaičiavimo tvarką darbuotojui priklausytų didelės netesybos, teismas gali įvertinti, ar jų dydis proporcingas padarytam pažeidimui. Vienoje neseniai išnagrinėtoje byloje apskaičiuota beveik 12 tūkst. eurų netesybų suma buvo sumažinta daugiau kaip tris kartus. Ši istorija svarbi tiek darbuotojams, siekiantiems atgauti savo pinigus, tiek darbdaviams, kurie mano, kad uždelstas atsiskaitymas nesukels rimtesnių pasekmių.

Kada darbdavys privalo atsiskaityti ir nuo kada skaičiuojamos netesybos?

Pagal Lietuvos darbo kodeksą, pasibaigus darbo sutarčiai visos darbuotojui priklausančios su darbo santykiais susijusios išmokos paprastai turi būti sumokėtos ne vėliau kaip paskutinę darbo santykių dieną. Tai gali būti neišmokėtas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, priklausanti išeitinė išmoka ir kitos teisėtai darbuotojui priklausančios sumos.

Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojui ir darbdaviui susitarti, kad galutinis atsiskaitymas įvyks vėliau, tačiau ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Svarbu suprasti, kad toks atidėjimas nėra vien darbdavio sprendimas. Jeigu darbuotojas nesutiko su vėlesniu atsiskaitymu, vien pažadas sumokėti po kelių savaičių savaime nereiškia, kad įstatymo reikalavimai įvykdyti.

Jeigu nustatytas terminas praleidžiamas ne dėl darbuotojo kaltės, atsiranda pagrindas skaičiuoti netesybas pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį. Jų dydis siejamas su darbuotojo vidutiniu mėnesio darbo užmokesčiu ir uždelsto atsiskaitymo trukme. Jeigu neišmokėta suma mažesnė už vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, netesybos apskaičiuojamos pagal pačią uždelstą sumą.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo vidutinis mėnesio atlyginimas yra 1 800 eurų, o darbdavys po atleidimo du mėnesius delsia sumokėti 700 eurų, pagal bendrą skaičiavimo tvarką netesybos galėtų siekti 1 400 eurų. Tai reikštų, kad greta 700 eurų skolos atsirastų ir papildoma finansinė atsakomybė. Tiesa, konkretus dydis priklauso nuo bylos aplinkybių, tikslių terminų ir taikytinos įstatymo redakcijos, o kilus ginčui jį gali vertinti teismas.

Svarbu nepainioti ir dviejų skirtingų sąvokų. Kol darbo santykiai dar tęsiasi, už pavėluotą atlyginimą paprastai skaičiuojami delspinigiai. Kai darbo sutartis jau pasibaigusi, o darbdavys laiku neatsiskaito, taikoma netesybų apskaičiavimo tvarka.

Pinigai vokelyje

Neišmokėjo beveik 4 tūkst. eurų, tačiau netesybos išaugo iki 11,8 tūkst. eurų

Vienas ryškiausių naujausių pavyzdžių – Kauno apygardos teismo 2026 metų gegužės 19 dieną išnagrinėta civilinė byla. Ginčas kilo tarp transporto bendrovės ir joje dirbusio tarptautinių reisų vairuotojo. Darbuotojas įmonėje išdirbo maždaug dešimt mėnesių, tačiau pasibaigus darbo santykiams paaiškėjo, kad jam nebuvo išmokėta visa priklausanti dienpinigių suma.

Teismas nustatė, kad darbuotojui liko nesumokėta 3 945,83 euro dienpinigių. Byloje taip pat vertinta darbdavio taikyta dienpinigių mažinimo tvarka. Paaiškėjo, kad darbuotojas nebuvo tinkamai supažindintas su šiomis taisyklėmis jam suprantama kalba, o pačiose taisyklėse nebuvo nustatyta pakankamai objektyvių kriterijų, leidžiančių sumažinti mokamas sumas.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad darbuotojui turi būti išmokėta dienpinigių nepriemoka, taip pat priteisė 11 813,76 euro netesybų. Taigi papildoma suma buvo beveik tris kartus didesnė už pačią skolą. Darbdavys su tokiu sprendimu nesutiko ir jį apskundė, argumentuodamas, kad netesybos yra neproporcingai didelės.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad darbdavys nebuvo tinkamai atsiskaitęs su darbuotoju ir kad netesybos iš esmės priklauso. Tačiau teisėjų kolegija nusprendė, jog konkrečiu atveju 11 813,76 euro suma neatitinka proporcingumo principo. Todėl netesybos buvo sumažintos iki 3 945 eurų – beveik tokio paties dydžio kaip neišmokėti dienpinigiai.

Tai nereiškia, kad darbdavys buvo atleistas nuo pareigos sumokėti skolą. Darbuotojui liko priteista dienpinigių nepriemoka ir papildomos netesybos. Pasikeitė tik finansinės sankcijos dydis.

Svarbus pokytis 2026 metais: didelės netesybos ne visada bus priteisiamos visa apimtimi

VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė atkreipia dėmesį į besiformuojančią teismų praktiką. Anksčiau buvo laikomasi požiūrio, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas neturi pagrindo mažinti pagal Darbo kodeksą apskaičiuotų netesybų. Tačiau teismai vis dažniau vertina ne tik patį skaičiavimą, bet ir tai, ar galutinė suma nėra neproporcinga konkrečiam teisės pažeidimui.

Tai svarbus skirtumas. Netesybų paskirtis – apsaugoti darbuotoją ir paskatinti darbdavį laiku vykdyti savo įsipareigojimus. Tačiau kartu turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp padaryto pažeidimo ir už jį taikomos finansinės atsakomybės. Sprendžiant ginčą gali būti vertinama uždelsta suma, atsiskaitymo trukmė, darbdavio elgesys bei kitos konkrečios aplinkybės.

Vis dėlto nereikėtų daryti išvados, kad netesybos nuo šiol visada bus sumažinamos iki neišmokėtos sumos dydžio. Minėtas teismo sprendimas priimtas įvertinus individualią bylą ir joje nustatytas aplinkybes. Kitu atveju rezultatas gali būti kitoks.

Yra ir dar viena svarbi 2026 metų naujovė. Nuo birželio 7 dienos pasikeitė Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalis – buvo panaikinta anksčiau galiojusi šešių mėnesių riba, pagal kurią buvo ribojamas netesybų skaičiavimas. Tačiau ši nauja tvarka netaikoma atgaline data visiems seniems ginčams. Jeigu atsiskaitymo terminas buvo praleistas iki 2026 metų birželio 6 dienos, taikoma ankstesnė įstatymo redakcija.

Todėl šiandien netesybų klausimas turi dvi svarbias puses: įstatymas numato finansinę atsakomybę už uždelstą atsiskaitymą, tačiau teismai gali tikrinti, ar konkrečiu atveju apskaičiuota suma nepažeidžia proporcingumo principo.

Ką daryti darbuotojui, jeigu darbdavys neperveda priklausančių pinigų?

Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kokia suma ir už ką liko neišmokėta. Tam verta peržiūrėti paskutinius darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentus, darbo sutartį, atleidimo dokumentus, informaciją apie nepanaudotas atostogas ir banko sąskaitos išrašą. Jei buvo vykstama į komandiruotes, svarbu išsaugoti ir su dienpinigiais susijusius dokumentus. Kuo aiškiau galima pagrįsti skolą, tuo lengviau vėliau apginti savo reikalavimą.

Kitas žingsnis – raštu kreiptis į darbdavį, prašant paaiškinti, kodėl neatsiskaityta, ir nurodyti konkrečią mokėjimo datą. Geriau neapsiriboti pokalbiais telefonu, nes kilus ginčui bus svarbu įrodyti, kada ir dėl ko kreipėtės. Tačiau vien susirašinėjimu nereikėtų uždelsti įstatyme numatytų ginčo pateikimo terminų.

Jeigu darbdavys nereaguoja arba atsisako mokėti, darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją. Tai nemokama procedūra, kuriai nebūtina samdyti advokato. Paprastai dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių sumų reikia kreiptis per tris mėnesius nuo tada, kai darbuotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Ginčams dėl neteisėto atleidimo ir kai kuriais kitais įstatyme numatytais atvejais taikomas trumpesnis, vieno mėnesio terminas.

Prašyme svarbu aiškiai nurodyti ne tik neišmokėtą darbo užmokestį ar kitas priklausančias sumas, bet ir reikalaujamas netesybas, jeigu tam yra pagrindas. Darbuotojas taip pat turėtų pateikti turimus skaičiavimus ir įrodymus, o jei neturi visų dokumentų – nurodyti, kokius duomenis gali pateikti darbdavys.

Ši teismų praktika siunčia svarbią žinią abiem pusėms. Darbdavys negali savavališkai atidėti atsiskaitymo ir tikėtis, kad už tai nieko nebus. Tačiau darbuotojas taip pat neturėtų manyti, kad kiekvienu atveju jam automatiškai bus priteista visa teoriškai apskaičiuota netesybų suma.

Jeigu išeidami iš darbo negavote visų priklausančių pinigų, neverta susitaikyti su pažadais „sumokėsime vėliau“. Patikrinkite atsiskaitymo terminus, išsaugokite dokumentus ir laiku ginkite savo teises. Net jei ginčas prasidėjo dėl palyginti nedidelės sumos, uždelstas atsiskaitymas darbdaviui gali sukelti gerokai didesnių finansinių pasekmių.