Šuo nuolat laižo jums rankas? Šis įprotis gali atskleisti tai, ko apie savo augintinį iki šiol nežinojote

Šuo prieina, prisiglaudžia ir pradeda laižyti rankas. Kartais vos kelis kartus, o kartais taip atkakliai, kad tenka jį sustabdyti. Daugelis šeimininkų tokį elgesį supranta labai paprastai – augintinis rodo meilę. Tačiau gyvūnų elgseną tyrinėjantys specialistai atkreipia dėmesį, kad tas pats veiksmas skirtingose situacijose gali reikšti visiškai skirtingus dalykus. Ir vienas iš jų turėtų priversti šeimininką atidžiau pažvelgti į savo keturkojį draugą.

Šunys nekalba žmonių kalba, tačiau nuolat bendrauja kūno judesiais, žvilgsniu, garsais ir prisilietimais. Laižymas yra viena iš tokių bendravimo formų, kuri susiformuoja dar ankstyvoje šuniuko gyvenimo stadijoje. Vis dėlto būtų klaidinga manyti, kad kiekvieną kartą laižydamas ranką šuo sako tą patį. Kartais jis džiaugiasi jūsų draugija, kartais prašo dėmesio, o kai kuriais atvejais šis elgesys gali būti susijęs su nerimu ar net sveikatos problemomis.

Ne visada tai meilė: kodėl šuniui jūsų rankos tokios įdomios?

Šuns pasaulyje kvapai užima gerokai svarbesnę vietą nei žmogaus. Kol mes daugiausia pasikliaujame regėjimu, keturkojai informaciją apie aplinką renka uosdami. O žmogaus rankos jiems yra tikras įvairiausių kvapų šaltinis. Per dieną liečiame maistą, drabužius, baldus, kitus žmones, gyvūnus ir daugybę daiktų, ant kurių lieka kvapų pėdsakų.

Todėl šuo, laižantis jūsų pirštus, nebūtinai mėgina parodyti ypatingą prisirišimą. Jį gali dominti ant odos likęs maisto kvapas, prakaito druskos ar net vos juntamas kvapas, kurį parsinešėte iš lauko. Ypač dažnai taip nutinka grįžus iš parduotuvės, pagaminus vakarienę arba paglostžius kitą gyvūną.

Tačiau yra ir kita priežastis, kuri glaudžiai susijusi su šuns ankstyvąja patirtimi. Motinos laižo savo šuniukus nuo pirmųjų jų gyvenimo dienų, taip juos prižiūrėdamos ir skatindamos tam tikras organizmo funkcijas. Augdami šunys laižymą gali naudoti ir socialiniuose santykiuose. Todėl ramiai gulintis augintinis, kuris pats prieina, prisiglaudžia ir švelniai palaižo ranką, iš tiesų gali taip siekti artumo.

Vis dėlto reikia stebėti ne vien liežuvį. Jeigu šuns kūnas atsipalaidavęs, jis noriai būna šalia ir nesistengia atsitraukti, toks bendravimas greičiausiai jam malonus. Tačiau jeigu gyvūnas įsitempęs, vengia akių kontakto ar atrodo neramus, vien laižymo nereikėtų laikyti meilės įrodymu.

Šeimininkai patys išmoko šunis taip elgtis, nors dažnai to net nepastebi

Yra viena labai kasdieniška priežastis, kodėl kai kurie šunys rankas laižo gerokai dažniau nei kiti. Ir čia svarbų vaidmenį gali atlikti paties šeimininko elgesys.

Prisiminkite, kas paprastai nutinka, kai šuo pirmą kartą palaižo jums ranką. Galbūt nusijuokiate, paglostote jo galvą, pradedate kalbinti arba net duodate skanėstą. Šuniui tokia reakcija yra atlygis. Jis supranta, kad tam tikras veiksmas padeda sulaukti dėmesio, todėl ateityje jį kartoja.

Ilgainiui susiformuoja labai paprastas įprotis. Jūs sėdite ant sofos ir žiūrite televizorių, o šuo prieina ir pradeda laižyti pirštus. Vos tik į jį pažvelgiate ar paglostote, jis gauna tai, ko norėjo. Kitą vakarą situacija kartojasi, kol galiausiai laižymas tampa įprastu būdu paprašyti bendravimo.

Tai savaime nėra blogas dalykas. Tačiau jeigu toks elgesys pradeda erzinti, verta keisti savo reakciją. Užuot barę ar stūmę šunį, ramiai atitraukite ranką, o dėmesį jam skirkite tada, kai jis nusiramina. Taip augintinis pamažu išmoks, kad šeimininko dėmesį galima gauti ir be nuolatinio laižymo.

Vienas požymis gali išduoti nerimą: kada šuns laižymas jau nėra nekaltas?

Būtent čia slypi svarbiausias skirtumas, kurį turėtų žinoti kiekvienas šuns šeimininkas. Jeigu augintinis rankas laižo ramioje aplinkoje, jo elgesį dažnai galima paaiškinti įpročiu, smalsumu ar artumo poreikiu. Tačiau jeigu jis tai daro įtemptose situacijose, priežastis gali būti visai kita.

Pavyzdžiui, namuose susirenka svečių, girdisi daug nepažįstamų balsų, kažkas garsiai juokiasi, o šuo staiga pradeda atkakliai laižyti šeimininko rankas. Panašiai gali nutikti ir tuomet, kai augintinis nenori būti apkabinamas, tačiau žmogus jo nepaleidžia. Tokiais atvejais laižymas kartais būna susijęs su susijaudinimu, diskomfortu ar bandymu susidoroti su nemalonia situacija.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į kitus kūno kalbos signalus. Jeigu šuo kartu nusuka galvą, dažnai žiovauja, priglaudžia ausis, sustingsta arba mėgina pasitraukti, gali būti, kad jis nesijaučia patogiai. Tokiu atveju nereikėtų jo versti tęsti bendravimo vien todėl, kad laižymą suprantate kaip meilės išraišką.

Kartais geriausia, ką šeimininkas gali padaryti, yra tiesiog suteikti augintiniui erdvės. Leisti pasitraukti į ramesnę vietą, sumažinti triukšmą ir netrukdyti ilsėtis. Jeigu toks elgesys kartojasi nuolat, verta ieškoti konkrečių situacijų, kurios šuniui kelia įtampą.

Kada jau verta sunerimti ir kreiptis į veterinarą?

Retkarčiais pasitaikantis rankų laižymas paprastai nėra priežastis nerimauti. Tačiau staigus šuns elgesio pasikeitimas nusipelno dėmesio. Jeigu anksčiau augintinis beveik niekada nelaižydavo rankų, o dabar tai daro atkakliai ir sunkiai sustoja, reikėtų įvertinti ne tik jo emocinę būseną, bet ir sveikatą.

Ypač svarbu pastebėti, ar šuo nepradėjo intensyviai laižyti savo letenų, pilvo, vienos konkrečios kūno vietos arba aplinkinių daiktų. Toks elgesys kartais būna susijęs su odos dirginimu, alergijomis, skausmu ar virškinimo sutrikimais. Jeigu kartu pasireiškia vėmimas, apetito pokyčiai, odos paraudimas ar neįprastas neramumas, nereikėtų delsti konsultuotis su veterinaru.

Dar vienas dalykas, kurį šeimininkai dažnai pamiršta, yra higiena. Nors šuns laižymas gali atrodyti nekaltas, jo burnoje natūraliai gyvena įvairūs mikroorganizmai. Todėl nereikėtų skatinti augintinio laižyti atvirų žaizdų, pažeistos odos ar veido. Taip pat svarbu neleisti šuniui laižyti rankų, ant kurių yra vaistinių tepalų, kosmetikos priemonių ar buitinės chemijos likučių, nes kai kurios medžiagos gyvūnams gali būti kenksmingos.

Jeigu norite geriau suprasti savo šunį, kitą kartą jam pradėjus laižyti jūsų rankas atkreipkite dėmesį į tris aplinkybes: kas vyko prieš tai, kaip tuo metu atrodo jo kūnas ir kas nutinka, kai nustojate reaguoti. Šie pastebėjimai gali pasakyti gerokai daugiau nei pats laižymas.

Šuo, kuris vakare ramiai prisiglaudžia prie šeimininko ir kelis kartus palaižo ranką, greičiausiai tiesiog mėgaujasi artumu arba ieško dėmesio. Tačiau atkaklus, staiga atsiradęs ar kartu su kitais nerimo požymiais pasireiškiantis laižymas gali būti ženklas, kad augintiniui reikia pagalbos.

Todėl kitą kartą, kai šuo pradės laižyti jūsų rankas, neskubėkite manyti, kad tai tik bučinys. Galbūt jis nori pažaisti, galbūt ant jūsų pirštų užuodė kažką įdomaus, o gal taip bando parodyti, kad jam nepatogu. Tikroji žinutė slypi ne vien šiame veiksme, o visame šuns elgesyje.