Šaltalankiai dar kabo ant šakų? Spalį pravers viena gudrybė – uogas surinksite greičiau ir nesusibadysite rankų

Šaltalankių krūmas iš tolo atrodo kaip tikras rudens lobis. Šakos aplipusios ryškiai oranžinėmis uogomis, tačiau vos pabandžius jas nuskinti prasideda kantrybės išbandymas. Viena uoga sutraiškoma tarp pirštų, kita lieka tvirtai prikibusi prie šakelės, o mėginant pasiekti giliau augančius vaisius į ranką įsminga aštrus dyglys. Po pusvalandžio darbo kibirėlio dugne vos keli šimtai gramų derliaus, nors ant krūmo uogų vis dar gausu.

Spalio viduryje ši problema ypač aktuali tiems Lietuvos sodininkams, kurie šaltalankių dar nenuskynė. Priklausomai nuo veislės ir rudens orų, dalis uogų jau gali būti pernokusios, o kitos vis dar tinkamos rinkti. Laukti didesnių šalčių vien tam, kad uogos lengviau atsiskirtų, ne visada verta. Per ilgai ant šakų palikti vaisiai gali suminkštėti, pradėti gesti arba tapti paukščių maistu.

Tačiau rinkti kiekvieną uogą pirštais taip pat nebūtina. Yra du praktiški būdai, kurie gali gerokai palengvinti darbą. Pirmajam užtenka nedidelio vielos gabalėlio, o antrajam prireiks tik sodo žirklių ir šaldiklio. Vis dėlto tarp jų yra svarbus skirtumas: vienas leidžia išsaugoti šakas, o netinkamai naudojamas kitas gali sumažinti būsimą derlių.

Šaltalankių skynimas su vieliniu rinktuvu: paprastas įrankis, kurį galima pasigaminti namuose

Šaltalankiai sunkiai skinami dėl labai trumpų vaisių kotelių. Uogos glaudžiai prigludusios prie šakelių, todėl jas sugriebti pirštais nepatogu. Be to, prinokusių vaisių odelė gana trapi – stipriau patraukus uoga gali plyšti, o sultys ištekėti dar prieš jai patenkant į indą.

Dėl šios priežasties sodininkai naudoja specialius rinktuvus su vielinėmis kilpelėmis. Panašų įrankį galima pasigaminti ir namuose, naudojant standesnę, tačiau lenkiamą vielą bei nedidelę medinę rankenėlę.

Maždaug 15–20 centimetrų ilgio vielos gabalėlį sulenkite taip, kad viename gale susidarytų siaura, pailga kilpa. Kitus galus tvirtai pritvirtinkite prie rankenėlės. Kilpa turi būti pakankamai nedidelė, kad ja būtų galima pasiekti uogų kotelius, bet ne tokia aštri ar standi, kad braižytų šakų žievę.

Naudojant rinktuvą, vielinę kilpą reikia atsargiai užkabinti ties uogos koteliu ir lengvu judesiu mėginti atskirti vaisių nuo šakelės. Po apačia patogu laikyti nedidelį dubenėlį arba ant žemės patiesti švarią medžiagą, ant kurios kris uogos.

Pirmiausia verta išbandyti įrankį ant kelių vaisių. Jei uogos masiškai traiškomos, o nuo šakelių lupama žievė, rinktuvo forma netinkama arba judesiai pernelyg stiprūs. Tokiu atveju geriau pakoreguoti kilpą, o ne bandyti uogas jėga nutraukti.

Šis būdas labiausiai tinka tada, kai šaltalankių krūmas nėra labai didelis, o norima nuskinti uogas išsaugant kuo daugiau vaisinių šakų. Darbui rekomenduojamos storesnės pirštinės ir drabužiai ilgomis rankovėmis, nes net ir naudojant rinktuvą visiškai išvengti kontakto su dygliais gali būti sudėtinga.

Dar paprastesnė gudrybė – šaldiklis, tačiau su šakomis elkitės atsargiai

Antrasis būdas ypač patrauklus tiems, kurie jau bandė skinti minkštas šaltalankių uogas ir žino, kaip greitai jos susitraiško. Jo esmė – iš pradžių užšaldyti uogas, o tik tada jas atskirti nuo šakelių.

Kai šaltalankių vaisiai sušąla, jų odelė tampa tvirtesnė, todėl uogos gali lengviau atsiskirti ir mažiau susispausti. Ši technologija naudojama ir profesionaliai auginant šaltalankius, nors didesniuose ūkiuose pasitelkiama speciali šaldymo įranga.

Namų sąlygomis galima pasinaudoti įprastu šaldikliu. Tam atsargiai nukerpamos kelios tinkamos derlingos šakelės, jos sudedamos į švarius maišelius arba indus ir laikomos maždaug –18 °C temperatūroje, kol uogos visiškai sušąla. Priklausomai nuo šakelių storio ir kiekio, gali prireikti kelių valandų arba visos nakties.

Išimtas šakeles reikėtų apdoroti nedelsiant, kol uogos dar kietos. Virš didesnio dubens ar padėklo jas galima švelniai pakratyti arba lengvai patapšnoti. Dalis vaisių nubyra savaime, o likusius galima atsargiai nubraukti pirštinėtomis rankomis.

Tačiau čia slypi viena svarbi aplinkybė, apie kurią dažnai nutylima. Šaltalankiai dera ant tam tikro amžiaus medienos, todėl kartu su derliumi nukirpus daug vaisinių šakų galima sumažinti kitų metų uogų kiekį. Kai kuriuose ūkiuose dėl tokio derliaus nuėmimo būdo taikomi specialūs genėjimo ciklai, leidžiantys augalams atauginti naujus ūglius.

Todėl mažame namų sode nereikėtų nukirpti visų uogomis apkibusių šakų vien todėl, kad taip patogiau. Geriau pasirinkti tik tas šakeles, kurias ir taip planavote pašalinti formuodami krūmą, arba dalį derliaus nuskinti rankiniu būdu. Griežtos taisyklės, kad visada galima be pasekmių nukirpti trečdalį šakų, nėra – saugus genėjimo mastas priklauso nuo augalo amžiaus, būklės ir augimo.

Auksinis imuniteto ginklas: kodėl rudenį verta apsirūpinti šaltalankių sultimisNuotrauka: Pixabay / u_7p4xy3cb

Kada Lietuvos soduose šaltalankius jau reikia skinti, o kada geriau nebelaukti?

Šaltalankių derliaus laikas Lietuvoje dažniausiai prasideda vasaros pabaigoje ir tęsiasi rugsėjį, tačiau skirtingų veislių uogos sunoksta nevienodai. Vėlyvesnių veislių vaisiai ant šakų gali išlikti ir spalį. Vien spalva ne visada leidžia tiksliai įvertinti brandą, nes vienos veislės uogos būna gelsvesnės, o kitos – sodriai oranžinės.

Jeigu uogos jau įgavo veislei būdingą spalvą, yra sultingos ir stipriai rūgščios, jos paprastai tinkamos rinkti. Jeigu vaisiai pradeda trūkinėti vos prisilietus, pastebimai minkštėja arba ant jų atsiranda gedimo požymių, delsimas naudos neduos.

Kartais patariama šaltalankius skinti tik po pirmųjų šalnų. Tokia rekomendacija kilo iš praktikos, kai sušalusius vaisius lengviau nukratyti nuo šakų. Tačiau pirmoji rudens šalna negarantuoja, kad visas krūmas bus pakankamai sušalęs, o atšilę vaisiai gali vėl tapti minkšti. Todėl Lietuvos sąlygomis kur kas patikimiau įvertinti konkrečių uogų brandą, nei laukti tam tikros datos ar oro temperatūros.

Renkant derlių svarbu nepamiršti ir šaltalankių maistinės vertės. Šiose uogose yra vitamino C, karotenoidų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Tačiau internete kartais kartojamas teiginys, kad vos viena šaltalankio uoga patenkina visos dienos vitamino C poreikį, yra klaidinantis. Vitamino kiekis priklauso nuo veislės, brandos ir laikymo sąlygų, todėl tokio pažado vienai uogai pagrįsti negalima.

Ką daryti su nuskintomis uogomis, kad jų neprarastumėte iki žiemos?

Šviežiai nuskinti šaltalankiai ilgai kambario temperatūroje neturėtų gulėti. Ypač jeigu dalis vaisių susitraiškė, juos reikėtų kuo greičiau atrinkti ir perdirbti. Sveikas uogas galima nuplauti, kruopščiai nuvarvinti ir užšaldyti nedidelėmis porcijomis.

Patogiausia uogas iš pradžių paskleisti vienu sluoksniu ant padėklo ir įdėti į šaldiklį. Kai jos sukietės, galima suberti į maišelius ar sandarius indelius. Taip uogos mažiau sulimpa, todėl žiemą lengviau pasiimti tik tiek, kiek reikia arbatai, padažui ar desertui.

Jeigu norite pasigaminti šaltalankių tyrės, uogas galima sutrinti ir perkošti, kad būtų pašalintos sėklos bei odelių likučiai. Tyrė pasižymi ryškiu rūgštumu, todėl ją galima maišyti su obuoliais, kriaušėmis ar kitais vaisiais. Dalį užšaldytų uogų taip pat galima naudoti kepiniams arba naminiams gėrimams gardinti.

O štai lapų panaudojimą vertėtų vertinti atsargiau. Nors iš džiovintų šaltalankių lapų gaminami žolelių gėrimai, nėra patikimų klinikinių įrodymų, kad tokia arbata gydytų cukrinį diabetą, kepenų ligas ar padidėjusį kraujospūdį. Todėl jos nereikėtų laikyti vaistų pakaitalu.

Spalio mėnesį šaltalankių krūmas gali būti dar pilnas uogų, bet laikas jau nėra neribotas. Jei derlius prinokęs, verta jį surinkti, kol vaisiai neprarado kokybės. Nedideliam kiekiui pravers rankinis rinktuvas su vieline kilpele, o kelias tinkamai pasirinktas šakeles galima užšaldyti ir uogas atskirti jau namuose.

Didžiausia gudrybė – ne kuo greičiau nurėžti uogomis apkibusias šakas, o pasirinkti tokį būdą, kad išsaugotumėte ir derlių, ir patį krūmą. Juk šaltalankių norėsis ne tik šią žiemą. Gerai prižiūrimas augalas gali džiuginti oranžinėmis uogomis dar daugelį rudens sezonų.