Naujas ES įstatymas nuo gruodžio mėnesio: jei programėlė užstringa ir prarandate duomenis, galite reikalauti kompensacijos

Po programėlės atnaujinimo dingsta šeimos nuotraukos, o jų atkūrimas kainuoja kelis šimtus eurų. Iki tol patogiai veikęs skaitmeninis produktas tampa konkretaus nuostolio priežastimi, tačiau vartotojui dar reikia išsiaiškinti, kas už tai atsako. Naujoji Europos Sąjungos atsakomybės už gaminius su trūkumais direktyva apima ir programinę įrangą bei numato galimybę atlyginti tam tikrą dėl jos trūkumų patirtą žalą. Šie pokyčiai aktualūs ir Lietuvos vartotojams.

Tačiau pažadas „programėlė užstrigo – gausite kompensaciją“ būtų klaidinantis. Vien nepatogumo ar prarasto laiko nepakanka: svarbu, ar produktas turėjo trūkumą, kokia žala padaryta ir ar ją sukėlė būtent tas trūkumas. Be to, 2026 metų gruodžio 9 diena yra direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas, o naujasis režimas skirtas gaminiams, pateiktiems rinkai arba pradėtiems naudoti po šios datos. Tai nėra automatinė papildoma garantija visoms telefone jau esančioms programėlėms.

Programinė įranga nebebus palikta už gaminio sąvokos ribų

Direktyva (ES) 2024/2853 atnaujina dar 1985 metais sukurtą atsakomybės sistemą. Per tą laiką pasikeitė ir patys produktai: šiandien automobilio, televizoriaus ar namų valdymo įrenginio veikimas priklauso ne tik nuo fizinių detalių, bet ir nuo programinės įrangos. Naujosios taisyklės aiškiai įtraukia programinę įrangą, įskaitant dirbtinio intelekto sistemas, į gaminio sąvoką.

Programinės įrangos pateikimo būdas savaime neturėtų lemti, ar ji patenka į šią sistemą. Tai gali būti atskira programėlė, operacinė sistema, įrenginyje veikianti programinė įranga ar tam tikras debesijoje teikiamas sprendimas. Vis dėlto ne kiekviena skaitmeninė paslauga dėl to automatiškai tampa gaminiu – reikšmę turi jos pobūdis ir ryšys su produktu.

Nekomercinėje veikloje kuriamai ar tiekiamai nemokamai atvirojo kodo programinei įrangai numatyta išimtis. Todėl vien faktas, kad žmogus parašė ir viešai pasidalijo kodu, dar nereiškia tokios pačios atsakomybės kaip komercinio produkto gamintojui.

Prarastos nuotraukos gali būti žala, bet ne kiekvienas sutrikimas bus kompensuojamas

Vartotojams reikšminga naujovė – ne profesiniais tikslais naudojamų duomenų sunaikinimas ar sugadinimas įtraukiamas į atlygintinos žalos kategorijas. Tai gali apimti pagrįstas duomenų atkūrimo išlaidas. Pavyzdžiui, jeigu dėl programinės įrangos trūkumo prarastiems asmeniniams failams susigrąžinti prireiktų mokamų specialistų paslaugų, tokios išlaidos galėtų tapti reikalavimo dalimi.

Tačiau ištrintas failas ne visada reiškia piniginį nuostolį. Jei jį galima nemokamai atkurti iš atsarginės kopijos ar atsisiųsti iš naujo, vien šis incidentas savaime nesukuria pagrindo reikalauti duomenų atkūrimo išlaidų atlyginimo. Atsarginės kopijos ir toliau išlieka praktiška apsauga – naujoji atsakomybės sistema jų nepakeičia.

Svarbi ir duomenų paskirtis. Ši direktyvos dalis neapima profesiniais tikslais naudojamų duomenų, todėl šeimos nuotraukų archyvas ir darbui skirtas klientų dokumentų aplankas vertinami skirtingai. Tai nereiškia, kad dėl profesinių duomenų praradimo apskritai neįmanoma ginti savo interesų, tačiau pagrindo gali tekti ieškoti kitose taisyklėse ar sutartyje.

Įrodymus gauti turėtų būti lengviau, tačiau atsakomybė nebus automatinė

Vartotojas paprastai nemato programėlės kodo ir nežino, kas tiksliai įvyko jos viduje. Direktyva numato galimybę teismui įpareigoti atskleisti bylai reikšmingus įrodymus, laikantis nustatytų sąlygų ir saugant konfidencialią informaciją. Tam tikrais atvejais gali būti taikomos ir vartotojui palankios prezumpcijos, padedančios įrodinėti gaminio trūkumą ar priežastinį ryšį.

Vis dėlto techninis sudėtingumas savaime nereiškia, kad vartotojas laimės ginčą. Reikės pagrįsti reikalavimą, o gamintojas galės pateikti priešingus įrodymus. Objektyvi atsakomybė reiškia, kad nebūtina įrodinėti gamintojo neatsargumo, tačiau ji nepanaikina kitų atsakomybės sąlygų.

Vertinant gaminio saugą reikšmės gali turėti ir kibernetinio saugumo trūkumai ar būtini atnaujinimai. Tačiau ne kiekvienas įsilaužimas, duomenų nutekėjimas ar neatnaujinta programėlė automatiškai suteiks teisę į kompensaciją pagal šią direktyvą. Reikės vertinti konkrečias aplinkybes ir patirtos žalos pobūdį.

Ką turėtų išsaugoti Lietuvos vartotojas?

Jeigu programėlės sutrikimas padarė realios žalos, verta užfiksuoti jo laiką, programėlės versiją, klaidos pranešimus ir tai, kokie duomenys dingo. Išsaugokite susirašinėjimą su paslaugos teikėju, duomenų atkūrimo pasiūlymus bei sąskaitas. Vien sakinį „po atnaujinimo viskas prapuolė“ vėliau pagrįsti sunkiau nei nuosekliai surinktą informaciją.

Taip pat nereikėtų manyti, kad bet kuris po gruodžio 9 dienos pasirodęs atnaujinimas savaime perkels seną programėlę į naują atsakomybės režimą. Produkto pateikimo rinkai momentas, pakeitimų pobūdis ir nacionalinės įgyvendinimo taisyklės turės reikšmės. Lietuvos vartotojui tai reiškia platesnes galimybes ginti savo interesus, tačiau konkretaus reikalavimo pagrindą vis tiek lems faktai: kas sugedo, ką praradote ir kaip šie dalykai susiję.