BYD skelbia apie europinio masto įkrovimo stotelių tinklą: šiais metais bus įrengta 100 stotelių, o iki 2027 m. – 3000

Sustoti įkrauti elektromobilį vos kelioms minutėms – tokį kelionių scenarijų Europoje žada BYD. Paryžiaus automobilių parodoje gamintojas paskelbė planą iki 2026 metų pabaigos įrengti 100 itin greito įkrovimo stotelių, o iki 2027 metų pabaigos tinklą išplėsti iki 3000 vietų. Tačiau vairuotojams svarbus ne tik būsimo tinklo dydis: didžiausią įkrovimo spartą galės išnaudoti tik tam pritaikyti automobiliai.

BYD numato, kad stotelėmis galėtų naudotis ir kitų markių elektromobilių savininkai, turintys Europoje įprastą CCS2 įkrovimo jungtį. Vis dėlto prijungus automobilį prie galingesnio įkroviklio jo techninės galimybės nepasikeičia. Todėl kelių minučių įkrovimo pažadas aktualus konkretiems modeliams, o platesniam vairuotojų ratui pagrindinė nauda būtų daugiau įkrovimo vietų ir didesnė konkurencija.

Iki 1500 kW galios – tačiau ją priims ne kiekvienas automobilis

Pristatomų įkroviklių didžiausia galia vienu kabeliu siekia iki 1500 kW. Tai įrangos galimybių rodiklis, kurio nereikėtų painioti su kiekvieno prijungto automobilio įkrovimo sparta. Faktinę galią riboja pats elektromobilis, jo baterijos būklė, temperatūra ir tuo metu pasiektas įkrovos lygis.

Pateiktoje informacijoje nurodoma, kad didžiausiai spartai išnaudoti reikalinga atitinkama BYD baterijų technologija ir aukštos įtampos architektūra. Su šiuo tinklu siejami „Denza Z9 GT“ ir būsimas BYD „Atto 8“. Kitų markių automobiliai galėtų krautis pagal savo technines galimybes.

Svarbu ir tai, kad didžiausia galia nėra išlaikoma visą įkrovimo laiką. Vertinant sustojimo trukmę daugiau pasako laikas, per kurį baterijos įkrova pakyla tarp konkrečių ribų, nei vien didelis skaičius ant stotelės.

„Atto 8“ žadamas devynių minučių įkrovimas

Kartu su infrastruktūros planais BYD Paryžiuje pristatė septynvietį „Atto 8“. Pagal paskelbtą informaciją, modelis turės 115 kWh antros kartos „Blade“ bateriją, o galiniais ratais varomos versijos deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas sieks iki 652 kilometrų pagal WLTP metodiką. Europos prekybos salonuose automobilio laukiama 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

Gamintojo teigimu, tinkamomis sąlygomis bateriją nuo 10 iki 70 proc. bus galima įkrauti per penkias minutes, o nuo 10 iki 97 proc. – per devynias. Šiuos intervalus būtina įvardyti tiksliai: tai nėra pažadas visiškai tuščią bateriją iki 100 proc. įkrauti per devynias minutes.

BYD taip pat skelbia apie nedidelį įkrovimo trukmės pailgėjimą esant dideliam šalčiui. Lietuvos vairuotojams tai būtų aktuali savybė, tačiau kol kas kalbama apie gamintojo pateiktus rezultatus. Kasdienėmis sąlygomis svarbūs bus nepriklausomi bandymai, baterijos paruošimas įkrovimui ir realus suderinamų stotelių prieinamumas.

Energijos kaupiklis padėtų sumažinti tinklo apribojimus

Vienas įdomiausių sprendimų – stotelėje įrengtas energijos kaupiklis. Aprašomoje sistemoje numatyta 400 kWh talpos baterija, kuri kaupia iš elektros tinklo gaunamą energiją ir vėliau leidžia ją automobiliui perduoti gerokai didesne galia. Norvegijos projektams minima galimybė kaupiklio talpą padidinti iki 800 kWh.

Toks principas paaiškina, kaip itin galingas įkroviklis galėtų veikti turėdamas palyginti nedidelės galios jungtį prie tinklo. Tačiau sukauptos energijos kiekis ribotas: po kelių intensyvių įkrovimų kaupiklį reikia papildyti. Todėl vairuotojams bus svarbu, kokią spartą stotelė išlaikys atvykus keliems automobiliams iš eilės.

BYD taip pat siekia mažesnės nei 0,50 euro už kilovatvalandę kainos. Kol tai įvardijama kaip tikslas, jos nereikėtų laikyti visai Europai patvirtintu tarifu. Galutinė kaina ir naudojimosi sąlygos turės paaiškėti konkrečiose įkrovimo vietose.

Lietuvos vairuotojams dar trūksta svarbiausio atsakymo – kur stovės stotelės?

Pateiktuose planuose daugiau dėmesio skiriama Norvegijai, kur numatoma 100 stotelių plėtra. Pradžia siejama su prekybos atstovybėmis Osle, Bergene, Trondheime ir Stavangeryje. Vis dėlto planuojamų vietų skaičius nėra tas pats, kas jau veikiantis tinklas, todėl šių stotelių nereikėtų laikyti įrengtomis.

Apie konkrečias vietas Lietuvoje pateiktoje informacijoje nepranešama. Europos masto plėtra savaime dar negarantuoja stotelės Vilniuje, Kaune ar prie pagrindinių šalies kelių. Kol nėra žemėlapio ir atidarymo datų, Lietuvos vairuotojams tai pirmiausia žinia apie gamintojo ambicijas.

Jeigu planas bus įgyvendintas, jis galėtų sutrumpinti dalies elektromobilių sustojimus ir praplėsti pasirinkimą keliaujant. Tačiau renkantis automobilį verta remtis šiandien prieinama infrastruktūra. Būsimo tinklo pažadas taps apčiuopiama nauda tada, kai stotelė veiks reikiamoje maršruto vietoje, jos kaina bus aiški, o automobilis galės išnaudoti siūlomą spartą.