Nostradamo eilutės apie 2027 metus vėl plinta internete: ką iš tikrųjų rašoma ir kaip jas aiškina tyrinėtojai

Aiškios Nostradamo pranašystės, kurioje būtų tiesiai įvardyti 2027 metai, nėra. Internete plintantys įrašai dažniausiai remiasi miglotomis XVI amžiaus ketureilių eilutėmis, o jų ryšys su konkrečiais ateities metais atsiranda jau šių dienų interpretacijose.

Tokie tekstai lengvai įtraukia: vienas žmogus socialiniame tinkle pamato žodžius apie dangų, karą ar didelę nelaimę, kitas prideda datą, o po kelių pasidalijimų atrodo, kad prancūzų pranašas jau seniai tiksliai aprašė mūsų laiką. Tačiau tarp originalios eilutės ir garsios antraštės dažnai būna labai daug spėlionių.

Kur dingsta konkreti data

Michelis de Nostredame’as, geriau žinomas Nostradamo vardu, rašė trumpus, tyčia neaiškius ketureilius. Juose gausu senoviškų žodžių, metaforų, užuominų į to meto vietas, valdovus ir religinius vaizdinius, tačiau ne patikimų kalendorinių prognozių.

Būtent todėl 2027-ieji prie tokių eilučių dažniausiai „priklijuojami“ vėliau. Vieni aiškintojai skaičiuoja tariamus ciklus, kiti pasirenka vieną grėsmingai skambantį posakį ir susieja jį su dabarties nerimu – konfliktais, klimato reiškiniais, technologijomis ar ekonomika.

Problema paprasta: tą patį vaizdinį galima pritaikyti beveik bet kam. „Ugnis danguje“ vienam reiškia karą, kitam – kometą, trečiam – raketas, o dar kitam – vasaros karščio bangą. Kai prasmę galima pasirinkti jau žinant, ko bijome, pranašystė ima atrodyti tikslesnė, nei iš tiesų yra.

Kas dažniausiai pateikiama kaip 2027-ųjų ženklas

Interneto įrašuose dažniausiai kartojamos temos apie sukrėtimą Europoje, dangaus reiškinį, didelį konfliktą ar valdžios pokyčius. Tačiau tai nėra atskiras Nostradamo skyrius „2027 metams“ – tai įvairių ketureilių fragmentai, ištraukti iš platesnio ir neaiškaus konteksto.

Tyrinėtojai į tokius aiškinimus žiūri atsargiai ne todėl, kad senosios knygos būtų neįdomios, o todėl, kad jų kalba pernelyg atvira. Nostradamo tekstas labiau primena mįslę, kuriai prasmė dažnai suteikiama po įvykio, nei žinutę su data, vieta ir patikrinamomis aplinkybėmis.

Čia veikia ir žmogiškas įprotis ieškoti tvarkos. Kai naujienose daug neapibrėžtumo, senas ketureilis pasiūlo viliojantį jausmą, kad kažkas jau žinojo, kas bus. Net jei tas „žinojimas“ atsiranda tik komentaruose po kelių šimtų metų.

Nostradamo eilutės apie 2027 metus vėl plinta internete: ką iš tikrųjų rašoma ir kaip jas aiškina tyrinėtojaiNuotrauka: Pexels / Melike B

Kodėl tokios pranašystės sugrįžta būtent dabar

Artėjant naujiems metams, o ypač dar nepažįstamam skaičiui kalendoriuje, prognozių poreikis sustiprėja. Žmonės dalijasi ne vien iš baimės – kartais tai tiesiog smalsus vakaro skaitinys, panašus į horoskopą ar paslaptingą istoriją prie kavos.

Tačiau socialiniuose tinkluose niuansai greitai prapuola. Ilgesnis paaiškinimas, kad citata neturi datos ir gali būti verčiama įvairiai, surenka mažiau dėmesio nei sakinys „Nostradamas perspėjo apie 2027-uosius“. Taip spėjimas įgauna pranašystės svorį.

Kaip nepasimesti tarp garsių citatų

Susidūrus su tokia žinute verta pirmiausia patikrinti, ar pateiktas visas ketureilis, o ne viena iš konteksto išimta eilutė. Antra, reikia atskirti originalų tekstą nuo šiuolaikinio komentatoriaus išvados – būtent ji dažniausiai ir nurodo metus.

Taip pat pravartu paklausti, ar prognozė iš tiesų konkreti. Jei joje nėra aiškios datos, vietos ir vienareikšmio įvykio, ji nėra patikrinama pranašystė, net jeigu skamba šiurpiai. O jei tas pats tekstas vienu metu „numatė“ kelias visai skirtingas nelaimes, tikėtina, kad jis tiesiog pakankamai miglotas visoms joms pritaikyti.

Nostradamo ketureiliai gali būti įdomi istorijos ir kultūros mįslė, bet ne 2027 metų planavimo įrankis. Skaitant verta palikti vietos smalsumui, o sprendimus apie savo gyvenimą, pinigus ar saugumą grįsti tikra, patikrinama informacija.