Degalų rodyklė krinta greičiau nei įprastai: kurie vairavimo įpročiai tyliai tuština piniginę

Ryte įsipylėte degalų, o po kelių dienų rodyklė vėl nusileidusi žemiau, nei tikėjotės? Dažnai kaltas ne automobilio gedimas ir ne vien brangesni degalai – sąnaudas tyliai augina keli kasdieniai vairavimo įpročiai: staigus greitėjimas, ilgas variklio darbas stovint, per mažas slėgis padangose ir važiavimas su nereikalingu svoriu.

Nemaloniausia, kad kiekvienas jų atskirai atrodo smulkmena. Tačiau per mėnesį iš trumpų kelionių, laukimo su įjungtu varikliu ir skubėjimo prie šviesoforų susideda papildomi sustojimai degalinėje.

Pedalas iki dugno kainuoja ne tik kelias sekundes

Staigiai pajudant iš vietos ar agresyviai lenkiant, varikliui reikia gerokai daugiau degalų nei ramiai ir tolygiai didinant greitį. Tas pats nutinka ir nuolat važiuojant principu „greitėjimas–stabdymas“: priekyje vėl užsidega raudona šviesa, o ką tik sunaudota energija tiesiog prarandama stabdant.

Mieste tai ypač gerai pažįstama situacija. Žmogus skuba, spaudžia akseleratorių tarp dviejų sankryžų, tačiau atvyksta tik prie kitos automobilių eilės. Ramesnis pajudėjimas ir ankstesnis kojos nukėlimas nuo akseleratoriaus nepadarys kelionės stebuklingai trumpos, bet automobilis sunaudos mažiau.

Ar tikrai reikia šildyti automobilį stovint?

Šaltą rytą norisi užvesti automobilį, įjungti šildymą ir dar kelioms minutėms grįžti namo. Tačiau stovintis automobilis juda tik degalų rodyklėje: variklis dirba, o nuvažiuotas atstumas lieka nulis. Ilgas laukimas prie mokyklos, parduotuvės ar stoties veikia taip pat.

Žinoma, saugumas ir matomumas svarbiau už taupymą – apšalusiais stiklais važiuoti negalima. Vis dėlto, kai stiklai jau švarūs ir galima saugiai pajudėti, paprastai neverta palikti variklio veikti vien tam, kad salone būtų dar šilčiau.

Degalų rodyklė krinta greičiau nei įprastai: kurie vairavimo įpročiai tyliai tuština piniginęNuotrauka: Pexels / Srattha Nualsate

Padangos ir bagažinė gali dirbti prieš jus

Per mažas oro slėgis padangose didina pasipriešinimą riedėjimui. Vairuotojas to ne visuomet pajunta iš karto, bet automobiliui sunkiau riedėti, todėl tenka naudoti daugiau energijos. Slėgį verta tikrinti reguliariai, ypač keičiantis orams ir prieš ilgesnę kelionę, laikantis automobilio gamintojo nurodymų.

Kita dažna smulkmena – bagažinėje mėnesiais vežiojami sunkūs daiktai, nereikalingi įrankiai ar sezoninė įranga. Vienas daiktas sąnaudų dramatiškai nepakeis, tačiau nuolatinis papildomas svoris automobiliui nėra nemokamas. Dar daugiau įtakos gali turėti ant stogo palikti skersiniai ar dėžė, kai jų nebereikia: važiuojant didesniu greičiu jie didina oro pasipriešinimą.

Maži pakeitimai, kuriuos lengva išlaikyti

Degalų taupymas nereiškia, kad reikia važiuoti lėtai visur ir visada. Esmė – mažiau bereikalingų pastangų iš automobilio reikalauti ten, kur jos nieko neduoda: prie raudono šviesoforo, stovint kieme ar vežiojant daiktus „dėl visa ko“.

• Greitį didinkite tolygiai, o prieš sankryžą anksčiau atleiskite akseleratorių.
• Nešildykite automobilio tuščiąja eiga ilgiau, nei būtina saugiam pajudėjimui.
• Reguliariai patikrinkite padangų slėgį, ypač atvėsus orams.
• Išimkite iš bagažinės ir nuo stogo tai, ko šiuo metu nenaudojate.
• Trumpus reikalus, kai įmanoma, suplanuokite viena kelione, o ne keliais atskirais išvažiavimais.

Jei degalų rodyklė ėmė kristi staiga ir labai pastebimai, nors įpročiai nepasikeitė, verta atkreipti dėmesį ir į automobilio techninę būklę. Tačiau daugeliu atvejų piniginę pirmiausia saugo ne sudėtingas triukas, o ramiau spaudžiamas pedalas, tinkamai pripūstos padangos ir mažiau bereikalingo variklio darbo.