Kodėl bitės žiemą neužšąla ir ar avilius reikia laikyti šiltai?

Bitės žiemą išgyvena todėl, kad susitelkia į žiemojimo kamuolį ir pačios gamina šilumą, naudodamos maisto atsargų energiją. Jos nešildo viso avilio iki kambario temperatūros – šilčiausia ten, kur susibūrusi šeima. Avilių nešti į šiltą gyvenamąją patalpą nereikia, tačiau apsauga nuo vėjo, tinkamas apšiltinimas ir drėgmės valdymas padeda bitėms išsaugoti šilumą. Net stipri šeima neišgyvens vien savo pastangomis, jeigu pritrūks pasiekiamo maisto.

Avilio pakraščiuose gali šalti, nors bitės išlieka gyvos

Šaltuoju metų laiku medunešės bitės susiburia tarp korių. Šio žiemojimo kamuolio centre šilčiau, išorinėse jo dalyse – vėsiau, o neužimtoje avilio erdvėje temperatūra gali priartėti prie lauko temperatūros. Todėl šaltas avilio šonas dar nereiškia, kad viduje esanti šeima šąla ar jau yra žuvusi.

Bitės šilumą gamina krūtinės raumenimis, kurie skrydžio metu judina sparnus. Šildydamosi jos gali atrodyti beveik nejudančios, nors jų organizmas aktyviai naudoja energiją. Tai nėra žiemos miegas: bitės maitinasi, palaiko šeimos gyvybę ir reaguoja į aplinkos pokyčius.

Kamuolio temperatūra nėra pastovi visą žiemą. Jai įtakos turi šeimos dydis, lauko sąlygos ir perų auginimas, kuriam reikia šiltesnės aplinkos. Dėl to internete pateikiamų temperatūrų nereikėtų suprasti kaip vienos privalomos normos, kurią bitininkas turi pasiekti šildydamas avilį.

Medus yra kuras, tačiau svarbu ir tai, kur jis laikomas

Bitėms reikia energijos net tada, kai jos neišskrenda iš avilio. Maisto atsargos leidžia gaminti šilumą ir sulaukti laiko, kai vėl bus galima rinkti nektarą. Naudodama medų šeima palaipsniui juda koriais, tačiau per stiprų šaltį jos galimybės pasiekti atokiau esančias atsargas sumažėja.

Todėl medaus buvimas avilyje dar negarantuoja, kad bitės nebadauja. Jei atsargos nutolusios nuo kamuolio, šeimai gali būti sunku jas pasiekti būtent tada, kai maisto labiausiai reikia. Ruošiant lizdą žiemai svarbus ne tik bendras maisto kiekis, bet ir jo išdėstymas.

Vienodas kilogramų skaičius visoms šeimoms netinka. Reikia atsižvelgti į šeimos stiprumą, avilio tipą, žiemojimo sąlygas ir laikotarpį iki patikimo pavasarinio maisto šaltinio. Taip pat pernelyg kategoriška teigti, kad bet koks susikristalizavęs medus bitėms visiškai neprieinamas: atsargų tinkamumą reikia vertinti plačiau, o kilus abejonių pasitarti su patyrusiu bitininku.

Apšiltinti naudinga, bet drėgmės uždaryti negalima

Avilio šiluminės savybės turi reikšmės, nors bitės ir geba šildytis pačios. Tinkamai parinktas apšiltinimas sumažina šilumos nuostolius, o apsauga nuo vėjo padeda išvengti papildomo avilio vėsinimo. Tačiau apšiltinimas turi derėti su konkretaus avilio konstrukcija ir pasirinktu žiemojimo būdu.

Bitėms naudojant maistą išsiskiria drėgmė. Vandens garai ant šaltų paviršių gali kondensuotis, o virš šeimos susidarę lašai – kristi ant bičių. Sausas apšiltinimas ir tinkamai įrengta viršutinė avilio dalis yra ne mažiau svarbūs nei papildomas sienelių pridengimas.

Lietuvoje aviliams tenka atlaikyti ir šalčius, ir drėgnus atlydžius, todėl rudenį verta patikrinti stogų sandarumą, avilių stabilumą bei angų būklę. Negalima savavališkai užkimšti visų vėdinimo kelių ar, priešingai, palikti stipraus skersvėjo per šeimą. Jei avilio viduje nuolat kaupiasi vanduo, reikia ieškoti konstrukcijos ar priežiūros problemos, užuot tiesiog uždėjus dar vieną šiltinimo sluoksnį.

Žiemą bitėms reikia ramybės, o ne nuolatinio tikrinimo

Norint įsitikinti, kad šeima gyva, nereikia kas kelias dienas kilnoti dangčio ir ardyti lizdo. Belsti į avilio sieneles taip pat neverta paversti įpročiu. Klausymasis gali suteikti informacijos, tačiau vien pagal dūzgimą negalima patikimai nustatyti, ar bitėms trūksta maisto, ar kilo kita problema.

Žiemojimo sėkmė daug priklauso nuo to, kokios būklės šeima pasitinka rudenį. Ypač svarbu, kad būtų pakankamai sveikų žieminių bičių ir tinkamai kontroliuojamos varozę sukeliančios erkės. Stipriai nusilpusiai šeimai papildomas apšiltinimas nepakeis trūkstamų bičių ir neišspręs sveikatos problemų.

Jei įtariamas badavimas, pagalba turi būti apgalvota ir neatidėliojama, tačiau šaltyje įpiltas skystas sirupas nėra universalus sprendimas. Žiemą gali būti naudojamas šeimai pasiekiamoje vietoje padėtas kietas pašaras, o jo poreikį ir pateikimą geriausia įvertinti su specialistu. Avilio šildymas buitiniu šildytuvu ar pernešimas į šiltą kambarį tokios pagalbos neatstoja.

Specialiose patalpose žiemojančios bitės prižiūrimos pagal atskirą tvarką – ten kontroliuojamos sąlygos ir iš anksto suplanuojamas visas žiemojimas. Lauke laikomam aviliui pirmiausia reikia tinkamo paruošimo, apsaugos nuo kritulių ir vėjo bei prieinamų atsargų. Prasidėjus žiemai bitininko darbas – stebėti šias sąlygas ir įsikišti tada, kai yra konkreti priežastis.