Nusipirkome namą už buto kainą. Vos po mėnesio, kai įjungėme šildymą pasirodė pirmosios problemos. Pigus šilumos siurblys nešildė grindų

Pirmą šaltą rytą naujuose namuose atsistojau ant svetainės grindų ir nuėjau ieškoti vilnonių kojinių. Šildymas buvo įjungtas, šilumos siurblys lauke ūžė, tačiau kambariuose temperatūra beveik nekilo. Tada dar galvojau, kad namui reikia laiko sušilti. Po kelių dienų virtuvėje jau stovėjo elektrinis šildytuvas, o mes su vyru prie stalo skaičiavome, kiek iš tikrųjų kainavo mūsų sprendimas nusipirkti namą už buto kainą.

Apžiūrėdami namą labiausiai džiaugėmės tuo, ko anksčiau neturėjome

Iki tol gyvenome bute, kuriame kiekvienas daiktas turėjo savo vietą tik todėl, kad kitos vietos tiesiog nebuvo. Skalbinių džiovyklė stovėdavo svetainėje, dviračius tekdavo tempti į sandėliuką, o norėdami ramiai išgerti kavos lauke savaitgalį važiuodavome iš miesto. Todėl pamatę nedidelį namą su terasa pirmiausia žiūrėjome pro langus: čia tilps stalas, ten bus galima pasodinti obelį, o prie tvoros užteks vietos daržovių lysvei. Pirmą kartą būstą rinkomės galvodami ne apie tai, kur susidėsime daiktus, o apie tai, kaip jame gyvensime.

Namas atrodė tvarkingas, nors apdaila nebuvo prabangi. Šviesios sienos, paprastos durys, nauja virtuvė ir jokių akivaizdžių ženklų, kad netrukus teks ieškoti meistrų. Pardavėjas parodė techninę patalpą, kurioje stovėjo šildymo įranga, ir paaiškino, kad visur įrengtos šildomos grindys. Tą akimirką daugiau dėmesio skyrėme tam, ar šalia tilps skalbyklė.

Apžiūra vyko dar šiltu oru, todėl šildymo neprireikė. Paklausėme, ar sistema veikia, gavome teigiamą atsakymą ir tuo pasitenkinome, nors galėjome prašyti parodyti daugiau. Buvome pavargę nuo paieškų, o šis pasiūlymas pagaliau tilpo į mūsų biudžetą. Dabar prisimenu, kad apie šildymo įrengimą paklausėme mažiau negu apie virtuvės spinteles.

Lauke įrenginys dirbo, o namuose darėsi nejauku

Pirmas mėnuo praėjo tarp dėžių, užuolaidų matavimo ir smulkių pirkinių. Vakarais išeidavome į terasą ir vis dar stebėdavomės, kad ji mūsų, o savaitgaliais atsirasdavo reikalų, kuriuos atlikdavome su neįprastu malonumu. Net lapų grėbimas atrodė geriau nei ankstesnės vietos automobiliui paieškos prie daugiabučio. Kai atvėso, įjungti šildymą buvo tiesiog dar vienas naujų namų darbas.

Iš pradžių padidinome pageidaujamą temperatūrą ir laukėme. Supratome, kad grindys nesušyla akimirksniu, todėl pirmą vakarą nesinervinome, tačiau kitą dieną kambariuose vis dar buvo vėsu. Vonioje plytelės liko šaltos, svetainėje norėjosi pledo, o prie darbo stalo pradėjo stingti pėdos. Vyras tikrino valdiklį, aš ieškojau instrukcijos, ir abu kartojome, kad tikriausiai kažką neteisingai nustatėme.

Po dar kelių dienų nustojome atsitiktinai spaudyti mygtukus. Lauko blokas veikė ilgai, tačiau rezultatas neatitiko to, ko laukėme, o elektros suvartojimas augo. Nusipirkome elektrinį šildytuvą ir nešiojome jį iš vieno kambario į kitą, nors dar visai neseniai gyrėmės, kad apie šilumą šiame name nereikės galvoti. Nemaloniausia buvo pripažinti, kad veikiantis šilumos siurblys dar nereiškė veikiančio namo šildymo.

Meistras pirmiausia paprašė dokumentų, kurių neturėjome

Pardavėjui paskambinome tik tada, kai patys nebesugalvojome, ką dar patikrinti. Jis pasiūlė pakelti temperatūrą ir pasakė, kad anksčiau nusiskundimų nebuvo, tačiau atvykti negalėjo. Po šio pokalbio susiradome šildymo sistemų meistrą, nes dar viena savaitė su nešiojamu šildytuvu jau neatrodė kaip laikinas nepatogumas. Norėjome paprasto atsakymo: kas neveikia ir ką reikės taisyti.

Atvykęs meistras paklausė, kas parinko įrangą, kas ją montavo ir ar turime sistemos paleidimo dokumentus. Parodėme viską, ką buvome gavę pirkdami namą, bet atsakymų į dalį jo klausimų ten nebuvo. Jis apžiūrėjo kolektorių, tikrino nustatymus ir šilumnešio cirkuliaciją, o mes laukėme greta techninės patalpos durų. Pirmą kartą pasijutome ne namo šeimininkais, o žmonėmis, kuriems kažkas paliko nebaigtą darbą ir nepaaiškino, kaip jį užbaigti.

Paaiškėjo, kad bėda susijusi ne vien su vienu neteisingai nustatytu skaičiumi: reikėjo tvarkyti sistemos veikimą, sureguliuoti srautus ir įvertinti, ar pats įrenginys tinkamai parinktas namui. Pigus siurblys buvo parduotas kartu su patraukliu pažadu apie ekonomišką šildymą, tačiau mes nebuvome matę, kuo tas pažadas pagrįstas. Meistras neskubėjo siūlyti visko išmesti ir pakeisti – pirmiausia norėjo atskirti montavimo bei reguliavimo trūkumus nuo įrangos galimybių. Mums tai reiškė papildomus apsilankymus, išlaidas ir supratimą, kad vien siurblio kaina nepaaiškina visos problemos.

Namai liko mūsų, tik planus teko pakeisti

Kai grindys pagaliau pradėjo šilti tolygiau, palengvėjo labiau, negu tikėjausi. Vis dėlto pirmas pagerėjimas dar nebuvo atsakymas, kaip sistema veiks per didesnius šalčius, todėl pradėjome užsirašyti nustatymus, kambarių temperatūrą ir elektros suvartojimą. Anksčiau techninę patalpą atidarydavome tik ieškodami laisvos vietos daiktams. Dabar joje laikėme aplanką su dokumentais ir meistrų paaiškinimais.

Terasos baldų pirkimą atidėjome, o pinigus, kuriuos ketinome skirti kiemui, palikome šildymo reikalams. Dėl to labiausiai ir skaudėjo: būstą buvome pasirinkę tikėdamiesi, kad po įsikėlimo galėsime kurį laiką tiesiog gyventi. Niekas nežadėjo prabangos, jos ir neieškojome, tačiau norėjome rytais nesvarstyti, kuriame kambaryje šiandien bus šilčiau. Mažesnė pirkimo suma paliko mažiau ramybės, nei buvome susiplanavę.

Vieną vakarą vyras paklausė, ar dabar gailiuosi, kad išsikėlėme iš buto. Pažiūrėjau pro langą į kiemą, paskui į elektrinį šildytuvą, kurio dar nedrįsome išnešti į sandėliuką, ir atsakiau, kad namo vis dar noriu – tik būčiau norėjęs daugiau žinoti prieš pasirašant. Kitą rytą terasoje gėrėme kavą apsivilkę striukes, o grįžę į vidų abu beveik vienu metu nusiavėme šlepetes. Patikrinome grindis ir nieko nesakėme: tąkart jos buvo maloniai šiltos.

Šią istoriją redakcijai atsiuntė kaipkada.lt skaitytojas. Siekiant apsaugoti privatumą, vardai ir kai kurios detalės gali būti pakeisti. Turite savo istoriją? Papasakokite mums.