Po vasaros pirmą kartą įjungiau grindinį šildymą ir iškart išgirdau keistą garsą – štai ką verta patikrinti

Rugsėjo vakarą namuose dar ne taip jau šalta, bet plytelės vonioje jau spėja priminti, kad vasara baigėsi. Pasukus šildymo valdiklį atrodo, kad tuoj bus jaukiau, tačiau vietoj ramios šilumos iš spintelės prie kolektoriaus, grindų ar katilo pasigirsta burbuliavimas, ūžesys arba trumpas stuksenimas. Pirmoji mintis dažnai būna nelabai maloni: ar tik nereikės ardyti grindų?

Dažniausiai vien garsas dar nereiškia didelės bėdos. Grindinis šildymas po ilgesnės pertraukos vėl pradeda judinti vandenį, šilti vamzdžiai plečiasi, įsijungia siurblys ir kiti sistemos elementai. Vis dėlto yra garsų, kurių nereikėtų nurašyti vien rudeniškam namų „prabudimui“.

Svarbiausia neskubėti nei panikuoti, nei didinti temperatūrą iki maksimumo tikintis, kad triukšmas savaime dings. Pirmas įjungimas po vasaros yra geras momentas ramiai pasižiūrėti, ar šyla visos zonos, ar slėgis sistemoje normalus ir iš kur tiksliai sklinda tas keistas garsas.

Kai girdisi burbuliavimas, sistema dažnai prašo oro

Jei garsas primena tylų čiurlenimą, burbuliavimą ar tarsi vandens judėjimą radiatoriuje, dažna priežastis būna sistemoje susikaupęs oras. Per šiltąjį sezoną jis gali patekti į šildymo kontūrus ar susitelkti aukštesnėse sistemos vietose. Įjungus cirkuliaciją, oras pradeda keliauti, todėl ramus namų fonas staiga virsta nedideliu akvariumu.

Kartu gali pasirodyti ir kiti ženklai: viena patalpos dalis šyla prasčiau, grindys vienur maloniai šiltos, o kitur lieka vėsios, šildymo įranga dirba ilgiau nei įprasta. Žmogus tada dažnai kaltina termostatą arba mano, kad šildymas „silpnas“, nors problema gali būti ne nustatytoje temperatūroje, o netolygiame vandens judėjime.

Jeigu namuose yra vandeniu šildomos grindys, verta apžiūrėti kolektoriaus spintelę ir sistemos slėgio rodmenį pagal savo įrangos instrukciją. Orą iš sistemos turėtų šalinti tas, kas žino konkrečios sistemos sandarą: kartais tai gali padaryti pats šeimininkas, o jei kyla abejonių – šildymo meistras. Savarankiškai sukant visus vožtuvus iš eilės galima ne pagreitinti šilumą, o išbalansuoti kontūrus.

Ūžimas ne visada sklinda iš pačių grindų

Kitas dažnas rudens garsas – pastovus ūžesys ar vibracija, kuri ypač girdisi tyliais vakarais. Neretai jis sklinda ne iš vamzdžių po grindimis, o iš cirkuliacinio siurblio, kolektoriaus spintelės, katilo ar kito šilumos šaltinio. Vasarą, kai sistema ilsėjosi, prie namų tylos priprantama greitai, todėl net normaliai veikiantis įrenginys staiga atrodo įtartinai garsus.

Tačiau labai stiprus, naujas arba didėjantis ūžimas vertas dėmesio. Jį gali sustiprinti oras sistemoje, netinkamai veikiantis siurblys, per didelis cirkuliacijos greitis ar vibracija, kuri perduodama į spintelės sienelę ir baldus. Kartais užtenka, kad metalinė detalė ar durelės lengvai liestųsi tarpusavyje, ir tylus techninis garsas namuose ima skambėti kaip rimtas gedimas.

Šioje vietoje naudinga tiesiog paklausyti: ar garsas keičiasi, kai viena zona pasiekia nustatytą temperatūrą, ar jis girdisi tik šildymo pradžioje, ar nenutrūksta visą laiką. Tėvams su mažais vaikais ir žmonėms, dirbantiems iš namų, toks ūžesys erzina labiausiai – ne todėl, kad jis būtinai pavojingas, o todėl, kad namuose sunku ignoruoti pasikartojantį garsą. Tuo pat metu meistrui aiškus apibūdinimas, iš kur ir kada jis girdimas, gali sutaupyti nemažai spėliojimo.

Po vasaros pirmą kartą įjungiau grindinį šildymą ir iškart išgirdau keistą garsą – štai ką verta patikrintiNuotrauka: Unsplash / Angeles Pérez

Trumpas spragtelėjimas dažnai yra šilumos judesys

Vos pradėjus šildyti po ilgos pertraukos kartais girdėti spragtelėjimai, lengvas trakštelėjimas ar pavieniai pokštelėjimai. Šylant konstrukcijoms vamzdžiai, tvirtinimo detalės ir grindų sluoksniai minimaliai plečiasi. Tai ypač pastebima, kai temperatūra pakeliama greitai – namai tarsi nenoriai persijungia iš vasaros režimo į rudeninį.

Dažniausiai toks garsas būna trumpalaikis ir susilpnėja sistemai pasiekus pastovesnę temperatūrą. Kitaip tariant, grindys ne protestuoja prieš šildymą, jos tiesiog prisitaiko. Dėl to grindiniam šildymui paprastai labiau tinka kantrus, tolygus režimas nei staigus noras per vieną vakarą iš šaltų grindų pasidaryti pirtį.

Sunerimti reikėtų, jei kartu su garsais atsiranda drėgmės požymių, krenta sistemos slėgis, viena zona visai nešyla arba girdimas ne įprastas spragtelėjimas, bet ryškus kalenimas. Tokiais atvejais neverta laukti kelių savaičių, kol problema „gal praeis“. Ypač jei šildymo sistema yra vandens pagrindo: laiku pastebėtas nesklandumas paprastai reiškia mažiau streso ir mažesnę tikimybę vėliau ieškoti priežasties po apdaila.

Pirmą savaitę geriau stebėti, o ne kankinti sistemą

Praktiškiausia pradėti nuo paprastų dalykų. Nustatykite saikingą temperatūrą ir leiskite grindiniam šildymui veikti stabiliai, neperjunginėdami režimų kas kelias valandas. Tada patikrinkite, ar šyla visos patalpos, ar kolektoriaus spintelėje nematyti vandens, ar garsas nestiprėja.

Jeigu namuose įrengtas elektrinis grindinis šildymas, vandens ir oro sistemoje, žinoma, nebus, tačiau ūžimą ar spragtelėjimą gali lemti valdiklis, relė, šylanti grindų konstrukcija ar kitas elektros įrangos elementas. Pastebėjus svilėsių kvapą, neįprastą kaitimą, traškėjimą prie valdiklio ar elektros saugiklio suveikimą, sistemą reikėtų išjungti ir kreiptis į kvalifikuotą elektriką. Su elektra namuose geriau nebūti žmogumi, kuris „dar kartą įjungs ir pažiūrės“.

Ir patys įrenginių prižiūrėtojai turi savo pusę: po vasaros jie sulaukia daug skambučių dėl garsų, kurie pasirodo esantys normalus sistemos startas. Vis dėlto gyventojui nereikia jaustis kvailai dėl tokio klausimo. Šildymas slepiasi po grindimis ar spintelėje, todėl žmogus negali akimis pamatyti, kas vyksta – o nepažįstamas garsas namuose visuomet skamba garsiau, nei norėtųsi.

Pirmasis grindinio šildymo įjungimas po vasaros neturi būti nei tylos testas, nei nervų išbandymas. Burbuliavimą, stiprų ūžesį ar pasikartojantį kalenimą verta išgirsti laiku, bet pavienis spragtelėjimas dar nėra ženklas ruoštis grindų ardymui. Namų jaukumas prasideda ne nuo kuo karštesnių grindų, o nuo ramybės žinant, kad po jomis viskas veikia taip, kaip turi veikti.