Gamtos entuziastas atskleidžia, kokiais ženklais galima nustatyti, kokia bus žiema – nesigailėsite

Pirmasis sniegas, vėjo kryptis, nenukritę lapai ir gausus šermukšnių derlius nuo seno buvo siejami su būsimos žiemos orais. Tačiau pagal vienos spalio dienos požymius patikimai nustatyti visos žiemos negalima. Tokie pastebėjimai įdomūs kaip liaudies išminties dalis, o kai kurie padeda suprasti tuo metu vykstančius pokyčius. Tik jų nereikėtų paversti pažadu, kad lapkritį būtinai užpustys, o gruodį užgrius speigas.

Pirmasis sniegas daugiau pasako apie dabartį negu apie visą žiemą

Anksti pasirodžiusį sniegą žmonės laikydavo artėjančios ilgos žiemos ženklu. Stebėdavo, ar jis užkloja dar žaliuojančią žolę, ar krinta ant pašalusios žemės, kaip greitai nutirpsta nuo takų. Šie skirtumai iš tiesų padeda suprasti, ar sniegui palankios sąlygos išsilaikyti, tačiau neatskleidžia, kokie bus keli ateinantys mėnesiai.

Ant šiltos žemės sniegas gali greitai tirpti, ypač jeigu oro temperatūra teigiama ir netrukus prasideda lietus. Ant atvėsusio paviršiaus jam išlikti lengviau, bet ir tuomet viską gali pakeisti atšilimas. Didelės, purios snaigės savaime negarantuoja nei storos dangos, nei to, kad ji išsilaikys savaitę.

Pasakojimą, kad po pirmojo nutirpusio sniego tikroji žiema ateina maždaug po keturiasdešimties dienų, reikėtų vertinti kaip seną spėjimą. Pagal jį neverta planuoti kelionių ar darbų kieme. Lietuvos rudenį praktiškiau stebėti artimiausių naktų temperatūrą ir kritulius: net trumpas atšalimas gali pakeisti sąlygas keliuose, nors iki pastovios sniego dangos dar toli.

Lietus ir vėjas nėra lapkričio ar gruodžio tvarkaraštis

Liaudiškuose orų spėjimuose lietingai spalio dienai priskiriama įvairių reikšmių. Vienur ji siejama su šlapia rudens pabaiga, kitur – su snieguota žiema, o rudens perkūnijai net priskiriamas švelnaus šaltojo sezono pažadas. Tačiau vien lietaus stiprumas ar jo pradžios valanda nesuteikia pagrindo tokioms išvadoms.

Vėjo kryptis gali būti naudinga vertinant artimiausius orus, nes kartu su oro masėmis gali ateiti šiluma, šaltis ar drėgmė. Vis dėlto vienos dienos šiaurės vėjas nenulemia visos žiemos šalčio. Lygiai taip pat pietų vėjas spalį nėra garantija, kad šildymo sezonas bus švelnus.

Stebint vėją daugiau praktinės naudos duoda jo stiprumas ir artimiausia prognozė. Prieš numatomus stiprius gūsius verta sutvirtinti lengvus kiemo daiktus, patikrinti šiltnamio duris ir patraukti vazonus nuo atvirų kraštų. Ramus rytas savaime nepranašauja gausaus lapkričio sniego, todėl pasiruošimą geriau grįsti konkrečiais perspėjimais.

Šermukšniai

Šermukšnių uogos ir gilės žiemos šalčio neišmatuoja

Gausiai raudonuojantys šermukšniai dažnai primena posakį apie snieguotą žiemą, o pilna žemė gilių – apie būsimus speigus. Tokie vaizdai įsimena, todėl juos lengva susieti su vėliau atėjusiu šalčiu. Tačiau gausus derlius nėra patikimas būsimos temperatūros rodiklis: augalo derėjimas susijęs su jo biologija ir sąlygomis, kuriomis derlius formavosi.

Lapų kritimą taip pat veikia ne viena priežastis. Skirtingų rūšių medžiai rudenį atrodo nevienodai, be to, reikšmės turi jų augimo vieta ir patirti orai. Todėl vienas dar lapuotas ąžuolas ir netoliese jau plikas beržas nėra prieštaringos žiemos prognozės – jų tiesiog nereikia taip skaityti.

Užtat krintantys lapai primena visai konkretų darbą. Patikrinkite, ar jie neužkimšo lietaus surinkimo vietų ir latakų, o nuo laiptų bei dažnai naudojamų takų pašalinkite šlapią lapų sluoksnį. Kieme pastebėti pokyčiai naudingiausi tada, kai padeda laiku pasirūpinti aplinka, o ne iš anksto nuspręsti, kiek mėnesių laikysis šaltis.

Gyvūnų elgesį verta stebėti, bet sprendimams reikia prognozės

Žemai skraidantys paukščiai, aktyviai maisto ieškančios voverės ar saulėtą dieną iš avilio išskrendančios bitės atrodo kaip aiškios gamtos užuominos. Vis dėlto gyvūnai reaguoja į esamas sąlygas, maisto prieinamumą ir sezoninį ritmą. Jų elgesys nėra tikslus būsimos žiemos kalendorius.

Atsargiai reikėtų vertinti ir pasakojimus apie kailį keičiančius gyvūnus. Skirtingos rūšys prisitaiko nevienodai, todėl bendras teiginys, kad kiekvienas kiškis prieš sniegą pabąla, klaidintų. Vienas pastebėtas gyvūnas ar neįprastai gyvas bičių skrydis neleidžia nustatyti pirmosios ilgalaikės sniego dangos datos.

Pasivaikščiojimų metu tokius ženklus galima pasižymėti ir vėliau palyginti su tikrais orais. Tačiau ruošiantis žiemai verta remtis atnaujinamomis prognozėmis, o ilgalaikes tendencijas suprasti kaip tikimybes. Automobilio, namo ar sodo paruošimo nereikėtų atidėti vien dėl to, kad ant vyšnios dar liko lapų arba šiemet miške mažiau gilių.