Dyzelino trūkumas gali persikelti į 2027 metus. Ką prognozuoja tarptautiniai ekspertai?

Dyzelino rinkos įtampa gali užsitęsti ir 2027 metais, net jeigu degalų gamyba artimiausiais mėnesiais padidės. Tarptautinės energetikos agentūros spalio ataskaitoje prognozuojama, kad pirmąjį kitų metų ketvirtį pasiūla galėtų viršyti paklausą, tačiau to neužtektų per 2026 metus susidariusiam atsargų praradimui kompensuoti. Rinkos atsigavimas priklausys nuo tiekimo iš Artimųjų Rytų, o prognozuojamas įtampos tęsimasis savaime nereiškia, kad Lietuvos degalinėse neliks dyzelino.

Kodėl naftos tiekimo atsigavimas dar neišsprendžia dyzelino problemos

Nafta ir iš jos pagamintas dyzelinas nėra tas pats rinkos produktas. Net atkūrus žaliavos eksportą reikia veikiančių perdirbimo gamyklų ir galimybės pagamintus degalus pristatyti pirkėjams. Todėl didesnis naftos kiekis rinkoje nebūtinai iškart reiškia daugiau dyzelino Europos terminaluose.

Agentūros vertinimu, Artimųjų Rytų naftos produktų tiekimas atsigauna lėčiau nei žalios naftos srautai. Padėtį sunkina ir sumažėjusi pasiūla iš Rusijos bei dalies Azijos šalių. Trūkstamą kiekį turi pakeisti kiti tiekėjai, o tam reikia laiko ir tinkamų transportavimo galimybių.

Laikinas perteklius dar nereikš grįžimo į ramią rinką

Prognozuojamas pasiūlos padidėjimas 2027 metų pradžioje pirmiausia padėtų papildyti atsargas. Tačiau po ilgo jų mažėjimo trumpas palankesnis laikotarpis nepašalina viso susikaupusio trūkumo. Agentūra nurodo, kad reikšmingesnis prarastų atsargų atkūrimas, neapsiribojantis įprastais sezoniniais svyravimais, mažai tikėtinas iki 2027 metų antrosios pusės.

Tai svarbus skirtumas skaitant naujienas apie galimą dyzelino perteklių. Daugiau pagaminti vieną ketvirtį ir atkurti atsargas – skirtingi dalykai. Kol atsargų mažai, net papildomas gamyklos veiklos ar transportavimo sutrikimas gali stipriau paveikti rinką.

Rudens ir žiemos sandūra šiuo požiūriu jautri dėl kelių sutampančių aplinkybių. Dalies perdirbimo gamyklų priežiūros darbai sutampa su didėjančiu sezoniniu poreikiu. Todėl artimiausių mėnesių padėtį lems ne vien gamybos atnaujinimas, bet ir tai, ar neatsiras naujų tiekimo kliūčių.

Dyzelino trūkumas gali persikelti į 2027 metus

Ką tai gali reikšti Lietuvos vairuotojams

Lietuvos vairuotojui pasaulinės rinkos įtampa pirmiausia gali būti juntama per kainą. Degalai gali būti tiekiami įprastai, tačiau jų įsigijimas ir pristatymas pardavėjams kainuoti daugiau. Todėl žodis „trūkumas“ tarptautinėje ataskaitoje neturėtų būti automatiškai suprantamas kaip pažadas apie tuščias degalines.

Kartu negalima iš pasaulinės prognozės nustatyti tikslios būsimos litro kainos Lietuvoje. Jai įtakos turi didmeninė produkto kaina, valiutų kursai, logistika, mokesčiai ir pardavėjų sprendimai. Konkretaus kainos šuolio dydžio ši prognozė nenustato, todėl kategoriški pažadai, kiek mokėsime po mėnesio ar žiemą, būtų nepagrįsti.

Planuojant šeimos išlaidas naudingiau pasižiūrėti į savo suvartojimą. Pavyzdžiui, jeigu per mėnesį sunaudojate 100 litrų dyzelino, kiekvienas 10 centų litro pabrangimas reikštų papildomus 10 eurų išlaidų. Tai tik skaičiavimo pavyzdys, tačiau jis aiškiau parodo poveikį biudžetui nei vien didmeninių kainų antraštės.

Brangesnis dyzelinas paliečia ir tuos, kurie automobilio nevairuoja

Dyzelinas reikalingas ne tik asmeniniams automobiliams. Juo naudojasi kelių transporto įmonės, žemės ūkis, statybų technika ir dalis kitų veiklų. Kai degalams tenka skirti daugiau pinigų, verslui lieka pasirinkimas dalį padidėjusių sąnaudų padengti pačiam arba ieškoti galimybės jas įtraukti į paslaugų kainą.

Vis dėlto degalų pabrangimas nereiškia tokio pat dydžio visų prekių pabrangimo. Transportas sudaro tik dalį galutinės prekės savikainos, o jo reikšmė skiriasi pagal produktą, maršrutą ir pristatymo būdą. Kainų pokyčių perdavimas taip pat priklauso nuo sutarčių, konkurencijos ir to, kiek padidėjusių išlaidų gali prisiimti pati įmonė.

Verslui tokioje situacijoje pravartu peržiūrėti ne tik degalų pirkimą, bet ir reisų organizavimą. Tuščios kelionės, nesuderinti pristatymai ar ilgas nereikalingas variklio darbas didina sunaudojimą nepriklausomai nuo rinkos kainos. Ilgesnėms sutartims naudinga aiškiai aptarti, kaip bus vertinami degalų sąnaudų pokyčiai, kad vėliau nekiltų ginčų dėl papildomų mokesčių.

Alternatyvos gali padėti, tačiau greito pakeitimo nebus

Atsinaujinantis dyzelinas, įskaitant HVO, ir sintetiniai degalai gali sumažinti dalies vartotojų priklausomybę nuo įprasto iškastinio produkto. Tačiau jų prieinamumas, kaina ir gamybos apimtys neleidžia manyti, kad pasaulinį dyzelino poreikį galima pakeisti per vieną sezoną. Be to, alternatyva turi tikti konkrečiam varikliui ir naudojimo sąlygoms.

Prieš pilant HVO reikia patikrinti automobilio gamintojo leidimą, o ne remtis vien tuo, kad transporto priemonė dyzelinė. Svarbi konkreti variklio versija ir techninėje dokumentacijoje nurodyti degalų reikalavimai. Vieno automobilio suderinamumas nereiškia, kad tokie pat degalai be papildomo patikrinimo tiks visam įmonės parkui.

Elektrinis transportas daliai maršrutų taip pat gali būti pasirinkimas, tačiau sprendimą reikia grįsti kasdieniu darbu, įkrovimo galimybėmis ir visa naudojimo kaina. Vairuotojams artimiausiu metu praktiškiau planuoti keliones, prižiūrėti automobilį ir palyginti kainas įprastame maršrute. O vertinant 2027 metų perspektyvą reikės stebėti ne vien naftos kainą, bet ir degalų gamybą, pristatymą bei atsargų atkūrimą.