Kada galėjo prasidėti Trečiasis pasaulinis karas: DI įvardijo pavojingiausią laikotarpį

Dirbtinio intelekto atsakyme galimam didžiųjų valstybių konfliktui išskirtas 2028–2035 metų laikotarpis, tačiau šis pasirinkimas nėra moksliškai pagrįsta karo prognozė. Tai žiniasklaidos užklausai sugeneruotas svarstymas, nepateikiantis patikimo tikimybės skaičiavimo. Dar atsargiau reikėtų vertinti konkrečią įvardytą dieną: sistema pati nurodė, kad ją pasirinko atsitiktinai. Todėl šios datos nepasako nei kada prasidės pasaulinis karas, nei ar jis apskritai prasidės.

Ką iš tiesų atsakė dirbtinis intelektas

Leidinys UNILAD paprašė dirbtinio intelekto įvertinti didelio karo tarp pirmaujančių valstybių galimybę. Atsakyme artimiausi vieni ar dveji metai apibūdinti kaip mažiau tikėtinas pasaulinio konflikto pradžios laikas, o ilgesniam laikotarpiui pasiūlyta skirti daugiau dėmesio. Vis dėlto kartu pripažinta, kad tokie svarstymai nėra statistiškai pagrįsti.

Daugiausia dėmesio sulaukė sistemos išskirtas laikotarpis nuo 2028 iki 2035 metų. Jis skamba konkrečiai, todėl lengvai tampa antrašte, tačiau konkretumas savaime nesuteikia patikimumo. Pateiktoje informacijoje nėra metodikos, kuri paaiškintų, kodėl pasirinktos būtent šios ribos ir kaip patikrintas tokio vertinimo tikslumas.

Taip pat negalima iš šio atsakymo daryti išvados, kad 2026 ar 2027 metais rimtų grėsmių nėra. Teiginys apie tariamai mažiau tikėtiną laikotarpį nėra saugumo garantija. Lygiai taip pat vėlesnių metų išskyrimas nereiškia, kad pasaulis artėja prie iš anksto numatyto įvykio.

Įvardyti scenarijai – galimos konflikto kryptys, o ne įvykių tvarkaraštis

Atsakyme paminėtas tiesioginis Rusijos ir NATO susidūrimas, JAV ir Kinijos konfliktas dėl Taivano bei regioninis karas, į kurį palaipsniui įsitrauktų kelios didžiosios valstybės. Tai skirtingi scenarijai, kuriems reikėtų skirtingų aplinkybių. Jų surašymas į vieną sąrašą dar neparodo, kuris labiausiai tikėtinas.

Norint rimtai vertinti tokias grėsmes, reikėtų nagrinėti konkrečius valstybių veiksmus, karinius pajėgumus, politinius sprendimus ir galimybes sustabdyti eskalaciją. Vien įtampos tarp šalių nepakanka nustatyti karo pradžios datą. Galimas pavojus nėra tas pats, kas neišvengiamas karas, o galimybė aprašyti scenarijų neįrodo, kad jis išsipildys.

Svarbus ir skirtumas tarp regioninio konflikto bei pasaulinio karo. Ne kiekvienas susidūrimas, kuriame dalyvauja įtakinga valstybė, automatiškai virsta visuotiniu karu. Norint vertinti tokio išplitimo riziką, būtina aiškiai pasakyti, apie kokį mastą ir kokių šalių tiesioginį dalyvavimą kalbama.

Kodėl konkreti spalio diena nieko nepranašauja

Paprašyta pateikti tikslią datą, sistema pasirinko 2030 metų spalio 1 dieną, bet iš karto paaiškino, kad tai atsitiktinis pasirinkimas. Ši išlyga iš esmės pakeičia visą teiginio reikšmę. Data čia yra atsakymas į reikalavimą ką nors įvardyti, o ne nustatytas būsimo įvykio laikas.

Tokią informaciją lengva iškraipyti ištraukus vieną sakinį. Socialiniame tinkle gali likti tik metai, mėnuo ir diena, o paaiškinimas apie atsitiktinumą dingti. Tuomet skaitytojui susidaro įspūdis, kad sistema kažką apskaičiavo, nors pateiktoje medžiagoje tokio skaičiavimo nėra.

Panašiai reikia suprasti ir teiginį, kad po 2035 metų vertinti situaciją pernelyg sunku. Tai ne riba, po kurios grėsmės išnyktų, ir ne įrodymas, kad iki tol jas galima tiksliai numatyti. Tolimesnei ateičiai daugėjant nežinomųjų, neapibrėžtumas didėja, tačiau jis egzistuoja ir kalbant apie artimesnius metus.

Kaip skaityti tokias naujienas nepasiduodant bauginančiai datai

Pirmiausia verta patikrinti, kas pateikė vertinimą ir kuo jis pagrįstas. Ar tai tyrimas su aprašyta metodika, institucijos grėsmių vertinimas, konkretaus specialisto analizė, ar pokalbių sistemos atsakymas į žurnalisto klausimą? Šie šaltiniai nėra lygiaverčiai vien todėl, kad visuose vartojamas žodis „prognozė“.

Toliau reikia perskaityti išlygas: ar nurodyta tikimybė, kokios sąlygos turėtų susiklostyti ir ką pats šaltinis pripažįsta nežinantis. Šiuo atveju įspėjimai apie mokslinio pagrindo nebuvimą ir atsitiktinę datą yra svarbesni už pačius skaičius. Be jų straipsnio prasmė pasikeistų iš esmės.

Lietuvos skaitytojui praktiškiau remtis oficialia saugumo informacija ir civilinės saugos rekomendacijomis, o pasirengimą kasdieniams sutrikimams planuoti nelaukiant jokios tariamos karo datos. Įprastas pasiruošimas elektros, ryšio ar kitam sutrikimui naudingas ir be katastrofiškų antraščių. Perskaičius panašią naujieną verta klausti ne „kiek laiko liko?“, o „ar pateikta patikimų duomenų, leidžiančių taip teigti?“