Nuo spalio kas mėnesį atidedu po 30 eurų Kalėdoms: pirmą kartą gruodį nereikės skaičiuoti iki atlyginimo likusių dienų

Praėjusių metų gruodžio pabaigoje parduotuvėje iš krepšelio išėmiau kavą. Ne kokią ypatingą, tiesiog tą, kurią paprastai geriame namuose. Telefone patikrinau sąskaitos likutį, mintyse atėmiau pinigus degalams ir supratau, kad kavos dar turime kelioms dienoms. Užteks. Prieš savaitę be didesnių svarstymų buvau išleidęs beveik tiek pat dovanų maišeliams, kaspinams ir keliems niekučiams, nes prie pagrindinių dovanų norėjosi pridėti „dar kažką“.

Grįžęs namo sustačiau pirkinius ant virtuvės stalo. Žmona paklausė, ar nupirkau kavos. „Dar palaukim iki algos“, – atsakiau ir pats susigėdau. Ji nepriekaištavo, tik pasakė: „Kitais metais gal pradėkim nuo to, kiek galime išleisti?“ Tą vakarą susirašėme, kur išėjo šventėms skirti pinigai. Dalis pirkinių buvo suplanuoti, bet nemažai sumokėjome už tai, ką paskutinėmis dienomis griebėme skubėdami. Atskirai kiekvienas pirkinys atrodė nedidelis. Sudėjus pasidarė aišku, kodėl paskutinę gruodžio savaitę skaičiavome dienas.

Trisdešimt eurų atidedu tada, kai gaunu atlyginimą

Šiemet spalį, vos gavęs atlyginimą ir paskirstęs pinigus būtiniems mokėjimams, pervedžiau trisdešimt eurų į atskirą taupymo vietą. Pavadinau ją paprastai – „Kalėdos“. Tiek pat planuoju atidėti lapkritį ir gruodį. Jeigu viskas vyks pagal planą, šventėms turėsime devyniasdešimt eurų.

Suprantu, kad už tokią sumą nesurengsime didelių Kalėdų su brangiomis dovanomis visai giminei. Tie pinigai skirti konkrečioms papildomoms išlaidoms: kelioms kuklioms dovanoms ir daliai šventinio maisto. Įprastus maisto pirkinius ir sąskaitas toliau apmokėsime iš mėnesio biudžeto. Pirmą kartą sau aiškiai pasakiau, kad šventė turi tilpti į mūsų galimybes.

Anksčiau bandydavau taupyti tai, kas liks mėnesio pabaigoje. Dažniausiai nelikdavo. Todėl dabar tuos trisdešimt eurų paskiriu iš anksto, kaip ir pinigus internetui ar elektrai. Man ši suma šiuo metu pakeliama. Jei dėl jos tektų atidėti būtiną sąskaitą, rinkčiausi mažesnę. Taupymo planas turi veikti ir paprastą antradienį, kai prireikia naujų batų vaikui ar sugenda virdulys.

Dovanų sąraše pirmą kartą atsirado sumos

Vieną vakarą susėdome surašyti, ką sveikinsime. Prie kiekvieno vardo palikau vietos sumai. Iš pradžių buvo nejauku: lyg bandyčiau pinigais išmatuoti, kuris žmogus kiek svarbus. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad be šito sąrašo vėl planuojame išleisti gerokai daugiau, negu turėsime.

„O gal su suaugusiais šiemet apsikeičiam tik mažomis valgomomis dovanomis?“ – pasiūlė žmona. Paskambinau seseriai ir pasakiau tiesiai: „Norime kuklesnių Kalėdų. Gal susitariam dėl nedidelės sumos, kad niekam nereikėtų persistengti?“ Ji net nusijuokė: „Aš pati galvojau, kaip jums tai pasiūlyti.“

Po to pokalbio sąrašas sutrumpėjo. Atsisakėme įpročio prie kiekvienos dovanos pridėti dar puodelį, žvakę ar saldumynų dėžutę vien tam, kad paketas atrodytų didesnis. Pakavimo priemones pirmiausia peržiūrėjome namuose: stalčiuje radome kelis visai gerus maišelius ir likusio popieriaus.

Dabar prieš pirkdamas užrašau tris dalykus: kam dovana, ką konkrečiai noriu nupirkti ir kiek daugiausia galiu mokėti. Jeigu tinkamas daiktas kainuoja per daug, ieškau kitos idėjos. Sąraše numatyta suma padeda apsispręsti greičiau, ypač tada, kai parduotuvėje viskas atrodo tinkama dovanoti.

Nuolaida dar nereiškia, kad sutaupiau

Praėjusią savaitę vos nenupirkau nukainoto stalo žaidimo. Ant dėžutės buvo ryškus lipdukas, o galvoje jau dėliojau, kam galėčiau jį padovanoti. Tik prie lentynos atsiverčiau savo sąrašą. Žaidimo jame nebuvo, žmogaus, kuriam jo tikrai reikėtų, irgi nesugalvojau. Padėjau atgal.

Anksčiau būčiau namo grįžęs patenkintas, kad sutaupiau keliolika eurų. Dabar suprantu, jog būčiau išleidęs pinigus neplanuotam daiktui. Man padeda paprasta taisyklė: jei pirkiniui turiu skubiai sugalvoti gavėją, palieku jį parduotuvėje. Didesnį neplanuotą pirkinį bent iki kitos dienos atidedu. Dažnai kitą rytą jis jau nebeatrodo toks reikalingas.

Maistą taip pat planuojame konkrečiau. Pernai po švenčių kelias dienas valgėme tai, ką reikėjo skubiai pabaigti, o dalį vis tiek išmetėme. Šiemet prieš sudarydami meniu susitarsime, kiek žmonių ateis ir ką kas atsineš. Sausainius ar kitus ilgiau išsilaikančius produktus galime nusipirkti iš anksto, tačiau tik tuos, kuriuos tikrai naudosime. Nenoriu lapkritį išleisti pinigų atsargoms, o gruodį pamiršti, kur jas padėjau.

Ramybę suteikia ir tie eurai, kurių neišleisiu

Iš planuojamų devyniasdešimties eurų dešimt palieku nepaskirstytų. Gali pasikeisti kaina, prisireikti papildomo produkto ar paaiškėti, kad kažką pamiršome. Jeigu neprireiks, jų specialiai neišleisiu. Anksčiau likusius šventinio biudžeto pinigus turbūt būčiau palaikęs kvietimu dar ką nors nupirkti.

Visų išlaidų iš anksto nenumatysiu. Tie trisdešimt eurų per mėnesį irgi neišspręs kiekvieno finansinio rūpesčio. Tačiau jau dabar lengviau žinoti, kiek galėsime skirti, negu gruodžio viduryje bandyti vienu atlyginimu apmokėti įprastą gyvenimą ir visas šventines užgaidas.

Vakar žmona paklausė, ko pats norėčiau Kalėdoms. Pasakiau vieną nedidelį daiktą, kurį seniai ketinau nusipirkti, ir pridūriau: „Tik susitarkim, kad šiemet nereikia nieko papildomai.“ Ji linktelėjo. Paskui dar kartą peržiūrėjome sąrašą ir išbraukėme vieną pirkinį, dėl kurio abu abejojome. Telefoną padėjau nebetikrindamas, kiek dienų liko iki atlyginimo.

Šią istoriją redakcijai atsiuntė kaipkada.lt skaitytojas. Siekiant apsaugoti privatumą, vardai ir kai kurios detalės gali būti pakeisti.