Dėl infliacijos šios Kalėdos bus brangesnės. Kiek vidutinis lietuvis šiemet išleis šventėms?

Jeigu pernai šventėms skyrėte 400 eurų, o jūsų perkamos prekės ir paslaugos pabrangtų tiek, kiek rugsėjį siekė metinė infliacija Lietuvoje, panašiam krepšeliui reikėtų 426,80 euro – beveik 27 eurais daugiau. Tačiau tai pavyzdinis skaičiavimas, o ne nustatytos vidutinio lietuvio išlaidos: patikimos 2026 metų apklausos, leidžiančios įvardyti bendrą šių Kalėdų biudžeto vidurkį, rasti nepavyko. Naujausi kainų rodikliai rodo spaudimą piniginei, bet konkreti švenčių sąskaita priklausys nuo dovanų, vaišių, kelionių ir pačių pasirinkimų.

Kokia infliacija Lietuvoje ir kodėl skelbiami skirtingi skaičiai?

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2026 metų rugsėjį metinė infliacija pagal vartotojų kainų indeksą siekė 6,7 proc. Tai reiškia, kad bendras vartojimo prekių ir paslaugų kainų lygis buvo tiek aukštesnis nei 2025 metų rugsėjį. Pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis palyginti skirtą suderintą indeksą metinė infliacija sudarė 6,1 proc.

Lietuvos bankas rugsėjo prognozėje numatė, kad visų 2026 metų vidutinė metinė infliacija pagal suderintą indeksą sieks 5,1 proc. Šio skaičiaus nereikėtų painioti su vieno mėnesio metine infliacija: skiriasi lyginami laikotarpiai, o visų metų rodiklis dar yra prognozė.

Šie rodikliai nėra kalėdinio krepšelio pabrangimo prognozė. Dovanos, maistas, degalai ir paslaugos brangsta arba pinga nevienodai, todėl bendro infliacijos procento negalima automatiškai pritaikyti kiekvienam pirkiniui. Vis dėlto jis leidžia suprasti, kokį skirtumą biudžete sukurtų atitinkamas kainų padidėjimas.

Kiek lietuviai išleidžia dovanoms – ir ko apklausos nepasako?

Ankstesni duomenys suteikia orientyrą, tačiau jų negalima pristatyti kaip šių metų planų. 2025 metų gruodį paskelbtoje „Citadele“ užsakymu atliktoje apklausoje daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos respondentų dovanoms planavo skirti 50–100 eurų. Dar 24 proc. nurodė 100–200 eurų, o 16 proc. – 200–300 eurų biudžetą.

Tai buvo planuojamos išlaidos tik dovanoms, ne visoms šventėms. Be to, dažniausiai pasirinktas intervalas nėra aritmetinis vidurkis: iš tokių atsakymų negalima tiesiog paskelbti, kad „vidutinis lietuvis išleis 100 eurų“. Apklausos planai taip pat neparodo, kiek žmonės galiausiai sumokėjo.

Bendrą Kalėdų sumą pakeičia ir namų ūkio aplinkybės. Vienas žmogus prisideda prie bendro stalo ir nuperka kelias dovanas, kitas priima svečius per Kūčias bei Kalėdas, dar kitas važiuoja pas artimuosius per visą Lietuvą. Todėl vieno žmogaus išlaidų nereikėtų lyginti su visos šeimos biudžetu.

Kiek papildomai reikėtų tam pačiam šventiniam krepšeliui?

Palyginimui pritaikykime rugsėjo metinės infliacijos pagal VKI rodiklį – 6,7 proc. Formulė paprasta: ankstesnę sumą padauginame iš 1,067. Tai jautrumo skaičiavimas, o ne prognozė, kad Kalėdų prekės būtent tiek pabrangs.

Skaičiavimas parodo, kodėl didesnį šventinį biudžetą turinti šeima gali pajusti ryškesnį skirtumą eurais. Tačiau net ir mažesnės papildomos išlaidos svarbios žmogui, kurio pinigai jau paskirstyti sąskaitoms ir kasdieniams pirkiniams. Todėl biudžetą geriau pradėti nuo galimos skirti sumos, o ne nuo norimų dovanų sąrašo.

Pavyzdžiui, jei turite 400 eurų, jų nebūtina automatiškai didinti iki 426,80 euro. Galima išlaikyti tą pačią ribą, pasirenkant mažiau dovanų, kitokį meniu ar pasidalijant vaišių ruošimu. Kainų kilimas reiškia spaudimą pasirinkimams, tačiau nebūtinai tokį patį galutinių išlaidų augimą.

Pavyzdinis šeimos biudžetas: kur susidaro 400 eurų?

Žemiau – redakcinis 400 eurų planavimo pavyzdys, o ne apklausos vidurkis ar parduotuvių kainų tyrimas. Jame numatytos šešios dovanos ir bendros namų ūkio išlaidos šventėms. Sumos pasirinktos tam, kad būtų matoma, kaip susideda bendras biudžetas.

Jeigu norite papildomai pasilikti 10 proc. rezervą, šiam planui reikėtų dar 40 eurų – iš viso 440 eurų. Rezervas nėra privalomas pabrangimas: tai jūsų atidėti pinigai nenumatytoms išlaidoms. Jei visa galima skirti suma yra 400 eurų, rezervą reikėtų sutalpinti jos viduje, sumažinant kitas eilutes.

Didžiausią skirtumą gali padaryti išankstinis susitarimas šeimoje. Šiame pavyzdyje dovanų ribą sumažinus nuo 30 iki 25 eurų, šešioms dovanoms išleistumėte 30 eurų mažiau – daugiau nei 26,80 euro skirtumas ankstesniame infliacijos scenarijuje. Vaišėms taip pat padeda konkretus žmonių ir patiekalų sąrašas: į biudžetą įtraukite tai, ką pirksite papildomai šventėms, ir nepamirškite kelionės bei pakavimo išlaidų.

Prieš pirmą užsakymą užsirašykite galutinę ribą ir kiekvieną pirkinį iš jos atimkite. Taip gruodžio viduryje matysite likutį, o ne tik atskirus, nedideliais atrodančius mokėjimus. Jei šventėms pradeda reikėti pinigų, skirtų šildymui, nuomai ar kitoms būtinoms išlaidoms, keiskite planą dar prieš pirkdami – dovanos kainą susitarti lengviau nei vėliau padengti susidariusį trūkumą.