Šilumos siurblys šildė radiatorius net vasarą: sutvarkęs valdymą namo savininkas skelbia sunaudojęs 35 proc. mažiau elektros

Šilumos siurblys veikė beveik be perstojo, nors už lango buvo vasara, o kambariams papildomos šilumos nereikėjo. Kai Mattias Fredrikssonas-Stenas su šeima įsikėlė į senesnį namą netoli Halmstado Švedijoje, toks įrenginio darbas sukėlė klausimų. Aiškinantis priežastis paaiškėjo, kad sistema turėjo kelis trūkumus: neveikiantį termostatą, neprijungtą vožtuvą ir netinkamai suderintą karšto vandens ruošimą bei patalpų šildymą.

Sulaukęs pasiūlymo pertvarkyti sistemą už kelis tūkstančius eurų, savininkas pasirinko individualų valdymo sprendimą. Jo teigimu, po pakeitimų elektros suvartojimas sumažėjo maždaug 35 procentais. Tačiau ši istorija nėra apie vieną stebuklingą nustatymą, kurį pakaktų pakeisti kiekvienam šilumos siurblio savininkui. Didelę reikšmę turėjo konkrečiame name aptiktos klaidos, dėl kurių šiluma buvo gaminama ir tiekiama ten, kur jos nereikėjo.

Apribojus veikimo laiką, duše ėmė trūkti karšto vandens

Šeima į septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje statytą namą persikėlė 2023 metų vasarą. Jame jau veikė maždaug prieš dešimtmetį įrengtas oras–vanduo šilumos siurblys, skirtas patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti. Netrukus naujasis savininkas pastebėjo, kad sistema dirba praktiškai visą parą.

Pirmiausia jis pabandė nustatyti veikimo grafiką: leisti įrenginiui dirbti pasirinktais intervalais ryte, dieną ir vakare. Kambarių temperatūra šeimai didelių nepatogumų nesukėlė, tačiau pasikeitė situacija vonioje. Netrukus po siurblio įjungimo karšto vandens pakakdavo, o vėliau jo tiekimas nebebuvo patikimas.

Tai parodė, kad paprastas darbo valandų sutrumpinimas neišsprendžia pagrindinės problemos. Karšto vandens ruošimas buvo pernelyg susietas su šildymo sistemos veikimu: apribojus vieną, nukentėdavo ir kitas. Savininkas kreipėsi į specializuotą įmonę, kad ši patikrintų visą sistemą.

Patikrinus paaiškėjo, jog naudojamas bakas nebuvo tinkamai pritaikytas šiai sistemai, o vamzdynų išdėstymas apsunkino jos veikimą. Be to, neveikė kambario termostatas. Dar viena problema slypėjo vožtuve, kuris turėjo uždaryti šildymo vandens kelią į radiatorius, kai ruošiamas tik karštas vanduo. Vožtuvas buvo sumontuotas, tačiau neprijungtas prie elektros, todėl likdavo atidarytas. Taip šiluma pasiekdavo radiatorius net tada, kai namo šildyti nereikėjo.

Siurblį „apgavo“ naudodamas gamintojo numatytą funkciją

Specialistai rekomendavo pakeisti baką ir pertvarkyti vamzdynus. Nurodyta darbų kaina siekė 60–70 tūkst. Švedijos kronų, pateiktame skaičiavime – maždaug 5,4–6,3 tūkst. eurų. Savininkas nusprendė ieškoti kito sprendimo ir sukūrė valdymo sistemą iš penkių programuojamų relių bei kelių temperatūros jutiklių.

Tam jis panaudojo „Mitsubishi Ecodan“ įrenginyje numatytą galimybę veikti kartu su papildomu šilumos šaltiniu, pavyzdžiui, kitu katilu. Tokia sistema turi atpažinti signalą, kad šilumos tiekimą perima kitas įrenginys, ir atitinkamai sustabdyti siurblio darbą.

Naujasis valdiklis šį signalą siųsdavo tada, kai nustatydavo, jog siurbliui dirbti nereikia. Kito katilo iš tiesų nebuvo, tačiau įrenginys sureaguodavo į valdymo įvestį. Būtent todėl savininko sprendimas apibūdinamas kaip siurblio „apgavimas“. Vidinės įrenginio programos jis neperrašė – pasinaudojo jau numatyta išorinio valdymo galimybe.

Sistema stebėjo vandens temperatūrą bake, iš siurblio tiekiamo ir iš šildymo sistemos grįžtančio vandens temperatūrą bei lauko sąlygas. Karšto vandens ruošimui buvo suteikta pirmenybė, o kambarių šildymas valdomas pagal poreikį. Elektros darbus, susijusius su 230 ir 400 voltų įtampa, atliko profesionalus elektrikas.

Šilumos siurbliai 2026

Vasarą veikimo laikas sutrumpėjo, tačiau 35 proc. nėra pažadas visiems

Po pakeitimų vasarą sistema, savininko teigimu, vidutiniškai veikė apie tris valandas per parą. Anksčiau ji dirbdavo praktiškai nuolat. Lygindamas sausio–liepos elektros suvartojimą su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu ir nurodydamas panašią lauko temperatūrą, vyras apskaičiavo maždaug 35 proc. sumažėjimą.

Tai jo pateiktas konkretaus namų ūkio rezultatas. Vien panaši oro temperatūra dar nereiškia visiškai vienodų sąlygų: elektros suvartojimą keičia karšto vandens poreikis, gyventojų įpročiai ir kitų prietaisų naudojimas. Todėl šio skaičiaus negalima tiesiog pritaikyti kitam namui.

Naujoji valdymo sistema kainavo apie 13 tūkst. Švedijos kronų, pateiktame perskaičiavime – maždaug 1 170 eurų. Savininkas taip pat nurodė per pirmuosius penkis mėnesius sutaupęs apie 5 tūkst. kronų, arba maždaug 450 eurų. Šios eurais išreikštos sumos yra apytikslės.

Valdiklis papildomai atsižvelgė į elektros kainą ir bendrą namo apkrovą. Tačiau čia verta atskirti du dalykus: mažesnį sunaudotų kilovatvalandžių kiekį ir pigesnį jų įsigijimą. Darbo perkėlimas į pigesnes valandas gali sumažinti išlaidas turint atitinkamą elektros planą. Mokant fiksuotą kainą, vien kitokia veikimo valanda tokios naudos savaime nesuteikia.

Ką verta patikrinti savo namuose prieš keičiant įrangą

Ši istorija ypač aktuali senesnių namų savininkams, kurių šilumos siurbliai prijungti prie anksčiau įrengtų radiatorių ir vamzdynų. Didelė sąskaita dar nepasako, kuri sistemos dalis veikia netinkamai. Pirmiausia naudinga užsirašyti konkrečius pastebėjimus: kada šyla radiatoriai, ar tuo metu patalpoms reikia šilumos, kada pritrūksta karšto vandens ir kiek elektros sunaudojama.

Vien ilgas šilumos siurblio veikimas nėra gedimo įrodymas. Šaltu oru tinkamai parinktas įrenginys gali ilgai dirbti mažesne galia. Kur kas daugiau klausimų kelia radiatoriai, šylantys tada, kai patalpų šildymas nereikalingas, arba karšto vandens tiekimas, kuris priklauso nuo neaiškių įjungimo intervalų. Tokius požymius verta pateikti sistemą tikrinančiam specialistui, kad būtų įvertinti jutikliai, termostatai, vožtuvai ir jų tarpusavio veikimas.

Seni radiatoriai taip pat savaime nereiškia, kad būtina keisti visą šildymo sistemą. Sprendimas priklauso nuo jų galios, namo šilumos nuostolių ir reikalingos vandens temperatūros. O individualūs valdymo pakeitimai turi būti vertinami pagal konkretų įrenginį, išsaugant jo apsaugines funkcijas ir tinkamą karšto vandens ruošimą.

Švedijos namo savininkui didžiausią skirtumą padarė tai, kad buvo išsiaiškinta, kur ir kodėl be reikalo keliauja šiluma. Todėl prieš perkant naują baką, keičiant radiatorius ar ieškant „taupaus režimo“ verta gauti aiškų atsakymą į paprastą klausimą: ar dabartinė sistema iš tikrųjų veikia taip, kaip turėtų?