Langą paliekate pravertą visą dieną? Žiemą taip vėsinate namus ilgiau, nei reikia

Ryte aprasoję langai, po vakarienės virtuvėje likę kvapai, o miegamajame – sunkus, tvankus oras. Atidaryti langą norisi, tačiau kartu gaila šilumos, už kurią mokame. Todėl dažnas pasirenka tariamą kompromisą: langą vos praveria ir taip palieka kelioms valandoms. Oras po truputį keičiasi, bet kartu ilgai vėsta aplink langą esantys paviršiai, o šildymas toliau bando palaikyti nustatytą temperatūrą.

Šaltuoju metų laiku paprastai naudingiau vėdinti trumpai ir intensyviai – plačiai atverti langą, pakeisti patalpos orą ir vėl jį uždaryti. Tačiau vienos visiems namams tinkamos minučių taisyklės nėra. Vėdinimo trukmė priklauso nuo lauko temperatūros, vėjo, kambario dydžio ir to, ar atidaromas vienas langas, ar sukuriamas skersinis oro srautas. Tikslas – pašalinti susikaupusį drėgną ir užsistovėjusį orą, ilgai nešaldant sienų bei baldų.

Atverkite langą plačiai, tačiau nepalikite jo be priežiūros

Įprastai galima pradėti nuo maždaug 5–10 minučių vėdinimo plačiai atvertu langu. Esant stipriam šalčiui ar vėjui, gali pakakti trumpesnio laiko, o ramią, švelnią dieną oras keisis lėčiau. Todėl nereikėtų aklai laukti dešimtos minutės, jeigu kambarys jau sparčiai vėsta, arba manyti, kad bet kokiomis sąlygomis penkios minutės garantuoja pakankamą oro kaitą.

Jeigu buto ar namo išplanavimas leidžia, atverkite langus priešingose pusėse ir trumpam sudarykite skersvėjį. Taip oras paprastai pasikeičia greičiau. Prieš tai pasirūpinkite, kad nuo oro srauto netrenktų durys, nenukristų ant palangės padėti daiktai, o prie atvirų langų negalėtų prieiti maži vaikai ar gyvūnai.

Prieš vėdinant verta trumpam sumažinti radiatoriaus termostato nustatymą, jeigu tai leidžia jo naudojimo instrukcija. Prie lango esantis termostatas gali sureaguoti į šalto oro srautą ir padidinti šildymą būtent tada, kai langas atidarytas. Uždarius langą nustatymą grąžinkite. Dėl kelių minučių vėdinimo išjungti visos namo šildymo sistemos paprastai nereikia.

Vėdinkite pagal tai, kas vyksta namuose

Vien ryte atidaryti langą ne visada pakanka. Namuose drėgmė kaupiasi ruošiant maistą, prausiantis, džiovinant skalbinius ir tiesiog būnant žmonėms. Todėl vėdinimą verta sieti su kasdiene veikla: išvėdinti miegamąjį atsikėlus, virtuvę – po gaminimo, o drėgmę vonioje šalinti iškart po dušo.

Virtuvėje naudokite į lauką orą šalinantį gartraukį, jeigu toks įrengtas. Recirkuliacinis gartraukis, kuris išvalytą orą grąžina į patalpą, neatlieka tokios pačios drėgmės šalinimo funkcijos. Vonioje neuždenkite ventiliacijos angų, prižiūrėkite ventiliatorių ir leiskite jam veikti pagal įrenginio nustatymus. Atviros vonios durys pačios savaime drėgmės iš būsto nepašalina – ji gali tiesiog pasklisti po kitus kambarius.

Jeigu skalbinius džiovinate kambaryje, oro kaitai reikės daugiau dėmesio. Langų rasojimas gali būti ženklas, kad drėgmės susikaupia per daug, tačiau vien iš jo priežasties nustatyti negalima: įtakos turi ir stiklo bei aplinkinių paviršių temperatūra. Nebrangus drėgmės matuoklis padeda stebėti pokyčius ir suprasti, po kokios veiklos rodmenys pakyla bei kaip greitai sumažėja išvėdinus.

Nuolat rasojančių kampų vien lango atidarymu neišspręsite

Jeigu drėgmė kaupiasi kasdien, o kampuose atsiranda tamsių dėmių, verta ieškoti platesnės problemos. Priežastis gali būti nepakankama ventiliacija, šalti sienų plotai, vandens pratekėjimas ar kelių veiksnių derinys. Vien dažniau pravertas langas nepašalins drėgmės šaltinio, jeigu vanduo patenka per konstrukcijas.

Ilgai laikant langą atverstą, šalia jo esantys paviršiai gali stipriai atvėsti. Vėliau ant šaltų vietų drėgmei lengviau kondensuotis. Dėl to nuolatinis nedidelis plyšys nėra patikimas sprendimas visiems drėgmės sunkumams, ypač kai patalpos kartu šildomos nepakankamai.

Oro sausintuvas gali padėti surinkti perteklinę drėgmę, tačiau jis nepakeičia šviežio oro tiekimo. Jeigu namuose tvanku, vien sumažėjęs drėgmės rodmuo dar nereiškia, kad patalpa išvėdinta. Taip pat nereikėtų užkimšti ventiliacijos grotelių ar uždaryti oro tiekimo angų vien norint išsaugoti šilumą – taip galima sutrikdyti numatytą būsto oro kaitą.

Rekuperacija padeda išsaugoti dalį šilumos, bet ją reikia prižiūrėti

Namuose, kuriuose veikia tinkamai sureguliuota mechaninė vėdinimo sistema, oro kaita neturėtų priklausyti vien nuo langų atidarymo. Rekuperatoriuje iš patalpų šalinamas oras perduoda dalį savo šilumos įeinančiam lauko orui. Taip sumažinami vėdinimo šilumos nuostoliai, tačiau jie visiškai neišnyksta.

Kad sistema atliktų savo darbą, reikia laiku keisti ar valyti filtrus pagal gamintojo nurodymus, neuždengti oro tiekimo ir šalinimo angų, pasirinkti tinkamą veikimo režimą. Jei langai nuolat rasoja ar namuose tvanku net veikiant sistemai, verta patikrinti jos nustatymus ir techninę būklę.

Įprastai langais vėdinamame būste pradėti galima nuo paprasto pakeitimo: užuot palikę langą atverstą visam rytui, trumpam atverkite jį plačiai ir uždarykite. Tada stebėkite, kaip keičiasi oras bei drėgmė namuose. Vėdinant dalis šilumos neišvengiamai prarandama, tačiau trumpa ir pakankama oro kaita leidžia išvengti bereikalingai ilgo patalpų vėsinimo.