Žiemą namuose vaikštote trumpomis rankovėmis? Gali būti, kad šildote gerokai per stipriai – ir problema ne vien sąskaitoje

Kai už lango minusas, radiatoriai karšti, langai uždaryti, o namuose taip šilta, kad vaikštome su marškinėliais ir basomis. Daug kam tai atrodo kaip tikras komfortas – juk kam žiemą šalti savo namuose? Tačiau yra ir kita pusė. Jei gruodį ar sausį kambaryje jau norisi atsidaryti langą vien todėl, kad darosi per karšta, gali būti, kad šildymas nustatytas gerokai stipriau, nei iš tikrųjų reikia.

Per aukšta temperatūra namuose nėra automatiškai „nesveika“ kiekvienam žmogui, tačiau ji turi labai praktiškų pasekmių. Kuo stipriau šildomas oras, tuo greičiau patalpose gali mažėti santykinė drėgmė. Tada pradeda sausėti oda, lūpos, nosies gleivinė, rytais gali atrodyti, kad gerklė išsausėjusi, o kambaryje norisi nuolat gerti vandens. Dar pridėkime didesnes šildymo išlaidas ir nuolatinį langų varstymą tam, kad išleistume lauk ką tik pagamintą šilumą, – ir „vasara namuose“ nebeatrodo tokia patraukli.

Todėl žiemą verta siekti ne kuo aukštesnės temperatūros, o tokios, kurioje jaučiamės patogiai apsirengę normaliais namų drabužiais. Jei vasario vakarą sėdite ant sofos su šortais, o radiatorius tuo metu dirba visu pajėgumu, pirmas žingsnis gali būti labai paprastas – pabandyti temperatūrą sumažinti vos keliais laipsniais ir pažiūrėti, ar komfortas iš tiesų pasikeičia taip smarkiai, kaip įsivaizduojame.

Per karšta patalpa dažnai išduoda save ne termometru

Žmonės prie temperatūros pripranta labai greitai. Jei namuose nuolat laikome didelę šilumą, po kurio laiko įprastesnė žiemos kambario temperatūra gali atrodyti beveik šalta. Todėl vien pojūčiu pasikliauti ne visada lengva. Daug daugiau pasako kasdieniai ženklai: nuolat norisi praverti langą, naktį miegant nusispardome antklodę, ryte burna ir nosis jaučiasi sausos, o ant radiatorių kabantys drabužiai išdžiūsta akimirksniu.

Miegamajame per didelė šiluma ypač greitai pasijunta. Dieną judame, gaminame maistą, vaikštome po namus, todėl aukštesnės temperatūros galime beveik nepastebėti. Naktį situacija kitokia – gulime po antklode, kūnas pats išskiria šilumą, todėl kambarys, kuris vakare atrodė jaukus, trečią valandą nakties gali pasirodyti tvankus.

Praktiška taisyklė paprasta: jei prieš miegą reikia plačiai atidaryti langą ne tam, kad išvėdintumėte patalpą, o tiesiog todėl, kad joje neįmanoma būti nuo karščio, verta pirmiausia mažinti šildymą. Langas neturėtų tapti termostato pakaitalu.

Tas pats galioja svetainei. Žiemą nėra nieko blogo namuose dėvėti megztinį ar džemperį. Keistoka situacija atsiranda tada, kai patalpą šildome iki vasariško komforto, o paskui mokame už energiją, kurią po pusvalandžio išleidžiame per atidarytą langą.

Didžiausia klaida – vienodai šildyti visus kambarius

Ne kiekvienai namų patalpai reikia tokios pačios temperatūros. Svetainėje, kur vakare sėdi visa šeima, natūraliai norėsis daugiau šilumos nei koridoriuje ar retai naudojamame kambaryje. Miegamajame daliai žmonių maloniau šiek tiek vėsiau, o vonioje, priešingai, po dušo norisi šiltesnio oro.

Todėl jeigu radiatoriai turi termostatinius ventilius arba namuose naudojamas zoninis grindinis šildymas, verta tuo pasinaudoti. Nėra būtina visą būstą šildyti pagal tą kambarį, kuriame gyventojai labiausiai jaučia šaltį. Kartais vienas miegamasis gali būti vėsesnis, o svetainė – šiltesnė, ir bendras komfortas net pagerės.

Tačiau čia nereikia pulti į kitą kraštutinumą. Visiškai išjungti šildymą retai naudojamame kambaryje ir leisti jam stipriai atšalti irgi nėra gera idėja. Dideli temperatūros skirtumai tarp patalpų, šaltos sienos ir drėgmė gali sukurti visai kitų problemų. Tikslas nėra gyventi šaltyje – tik nekurti liepos mėnesio sausio viduryje.

Jeigu namuose yra paprastas termometras, verta kelias dienas pažiūrėti, kas vyksta realybėje. Žmonės kartais nustemba sužinoję, kad kambaryje, kuriame jiems „normaliai šilta“, temperatūra jau labai aukšta. Tada ją sumažinus nedaug, po kelių dienų organizmas pripranta ir skirtumas beveik nebejaučiamas.

Per didelė šiluma ypač greitai išsausina namus

Žiemą žmonės dažnai pastebi keistą dalyką: drabužiai elektrinasi, oda pradeda tempti, nosis išsausėja, o rytais gerklė atrodo tarsi po labai ilgos kelionės lėktuvu. Viena iš priežasčių gali būti pernelyg sausas patalpų oras.

Šildant namus problema tampa ryškesnė, nes į vidų patekęs šaltas lauko oras sušilęs tampa santykinai daug sausesnis. Kuo aukštesnę temperatūrą palaikome, tuo labiau tai gali jaustis.

Todėl prie termometro namuose visai verta turėti ir paprastą drėgmės matuoklį. Jis kainuoja nedaug, o pasako daugiau nei spėliojimas pagal išsausėjusias lūpas. Jei oras nuolat labai sausas, pirmas sprendimas nebūtinai turi būti brangus oro drėkintuvas. Kartais pakanka šiek tiek sumažinti šildymą, reguliariai trumpai ir intensyviai išvėdinti patalpas bei neperkaitinti kambarių.

Su drėkintuvais taip pat nereikėtų persistengti. Per daug drėgmės ant šaltų sienų ir langų gali pradėti kondensuotis, o tada jau atsiranda pelėsio rizika. Todėl namuose geriausia ieškoti ne vienos kraštutinės reikšmės, o balanso tarp temperatūros, vėdinimo ir drėgmės.

Sumažinti šildymą geriau palaipsniui – tada pokyčio beveik nepajusite

Jeigu daugelį metų žiemą namuose palaikėte labai aukštą temperatūrą, nereikia vieną vakarą smarkiai užsukti visų radiatorių. Tada natūraliai atrodys, kad namuose staiga neįmanoma gyventi. Daug paprasčiau temperatūrą mažinti palaipsniui.

Pabandykite pirmiausia sumažinti šildymą vienu žingsniu ir taip pagyventi kelias dienas. Jei vis dar vaikštote trumpomis rankovėmis, sumažinkite dar šiek tiek. Dažnai paaiškėja, kad namai gali būti pastebimai vėsesni, tačiau komfortas beveik nesikeičia – tiesiog vietoje marškinėlių apsivelkame lengvą džemperį.

Ypač verta peržiūrėti šildymo režimą tada, kai namuose nieko nėra. Jeigu visi išvyksta į darbą ar mokyklą aštuonioms valandoms, nėra prasmės visą tą laiką palaikyti tokio pat komforto kaip vakare sėdint svetainėje. Programuojamas termostatas arba išmanus šildymo valdymas čia gali būti daug naudingesnis už bandymą kasdien rankomis sukioti kiekvieną radiatorių.

Lygiai taip pat nereikia namų perkaitinti prieš miegą. Šildymo sistema turi didelę inerciją – ypač grindinis šildymas. Jei vakare stipriai pakeliate temperatūrą, patalpa gali kaisti dar ilgai po to, kai jau gulite lovoje.

Galų gale klausimas nėra, ar žiemą namuose „leidžiama“ vaikščioti trumpomis rankovėmis. Jei žmogui taip patogu, savaime tai nėra problema. Tačiau jeigu trumpomis rankovėmis vaikštote todėl, kad kambaryje tiesiog per karšta, langai nuolat varstomi, oras sausas, o sąskaitos kyla, verta paklausti savęs, kam iš tiesų reikalinga tokia temperatūra.

Namai žiemą turi būti jaukūs, o ne šalti. Bet jaukumas nebūtinai reiškia tropikus. Kartais užtenka pasukti termostatą vos truputį žemyn – ir po kelių dienų paaiškėja, kad nieko nepraradote, išskyrus dalį bereikalingos šilumos.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!