Degalų kainos Europoje šokiruoja: Lietuvoje už pilną baką mokame dešimtimis eurų daugiau nei Lenkijoje

Lietuvos vairuotojams degalinėse tenka vis plačiau atverti pinigines. Nors pasaulinėje naftos rinkoje pastarąją savaitę užfiksuotas nedidelis kainų sumažėjimas, degalai išlieka gerokai brangesni nei prieš metus. Ypač skaudžiai kainų augimą jaučia dyzelinių automobilių savininkai. Naujausi spalio 12 dienos duomenys atskleidžia didžiulius skirtumus tarp Europos Sąjungos valstybių – vienose už litrą dyzelino mokama daugiau kaip 2,50 euro, kitose jo galima įsigyti beveik dvigubai pigiau. Lietuva šiame palyginime atsiduria ne pačioje palankiausioje padėtyje.

Dar įdomesnė situacija susidaro palyginus mūsų šalį su kaimynine Lenkija. Ten degalai pastebimai pigesni, todėl vairuotojams, kurie dažnai keliauja per sieną, skirtumas gali virsti apčiuopiamu sutaupymu. Lietuvos energetikos agentūros skelbiama statistika rodo, kad vien užpildžius 50 litrų dyzelino baką Lenkijoje teoriškai galima išleisti maždaug 20 eurų mažiau nei Lietuvoje. Tuo tarpu benzino kainų skirtumas taip pat nemažas, nors padėtis kitokia – Lietuvoje benzinas vis dar kainuoja mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis.

Lietuvoje dyzelinas jau kainuoja 2,20 euro: kiek sumokame daugiau nei kaimynai?

Spalio 12 dieną vidutinė benzino kaina Lietuvos degalinėse siekė 1,914 euro už litrą, o dyzelino – 2,20 euro. Tai reiškia, kad dyzelinas už benziną brangesnis maždaug 28 centais už litrą. Vairuotojui, kuris kas savaitę sunaudoja po 50 litrų degalų, toks skirtumas sudaro apie 14 eurų, nors tikrosios automobilio eksploatavimo išlaidos priklauso ir nuo jo degalų sąnaudų.

Lenkijoje tą pačią dieną litras benzino vidutiniškai kainavo 1,57 euro, o dyzelino – 1,799 euro. Skirtumas iškalbingas: už benziną Lietuvos vairuotojai moka maždaug 34 centais daugiau, už dyzeliną – apie 40 centų daugiau už kiekvieną litrą.

Jeigu automobilyje telpa 50 litrų degalų, kainų skirtumas atrodo taip:

Tai vidutinėmis spalio 12 dienos kainomis pagrįsti skaičiavimai, todėl konkrečiose degalinėse sumos gali skirtis. Vis dėlto net ir toks paprastas palyginimas parodo, kodėl dalis vairuotojų, vykstančių į Lenkiją apsipirkti ar darbo reikalais, kartu užsipila ir pilną baką.

Įdomu ir tai, kad Latvijoje bei Estijoje degalų kainos gerokai artimesnės lietuviškoms. Estijoje benzinas vidutiniškai kainavo 1,92 euro, dyzelinas – 2,01 euro už litrą. Latvijoje atitinkamai 1,94 ir 2,07 euro. Vadinasi, nors benzino kainos visose trijose Baltijos valstybėse panašios, dyzelinas Lietuvoje yra pastebimai brangesnis.

Europoje – milžiniški skirtumai: už tą patį degalų kiekį galima sumokėti beveik dvigubai daugiau

Kainų skirtumai tarp Europos Sąjungos valstybių dar didesni. Spalio 12 dienos duomenimis, brangiausias dyzelinas buvo Suomijoje, kur litras kainavo apie 2,54 euro. Tuo metu Maltoje jo vidutinė kaina siekė vos 1,21 euro. Skirtumas – net 1,33 euro už litrą. Už 50 litrų dyzelino Suomijoje tektų sumokėti 127 eurus, o Maltoje – 60,50 euro.

Panaši situacija ir benzino rinkoje. Danijoje litras benzino kainavo apie 2,66 euro, o Maltoje – 1,34 euro. Tai reiškia, kad vien užpildant 50 litrų baką skirtumas tarp šių valstybių siekia 66 eurus. Tarp brangiausių degalų rinkų taip pat išsiskiria Nyderlandai ir Suomija, o mažesnės kainos fiksuojamos Bulgarijoje bei Lenkijoje.

Kodėl kainos taip skiriasi, jeigu visos šios valstybės priklauso tai pačiai Europos Sąjungai? Vienodos degalų kainodaros Europoje nėra. Galutinę sumą lemia ne tik naftos ir perdirbtų degalų kaina tarptautinėje rinkoje, bet ir kiekvienos šalies akcizai, pridėtinės vertės mokestis, degalų tiekimo išlaidos bei mažmeninės prekybos sąlygos. Dėl šios priežasties net ir sumažėjus naftos kainai vairuotojai ne visur iš karto pajunta atpigimą.

Lietuvoje padėtis dvejopa. Benzinas spalio 12 dieną buvo maždaug 4,8 proc. pigesnis už Europos Sąjungos vidurkį, tačiau dyzelinas – apie 3 proc. brangesnis. Tai ypač aktualu verslui, kuris degalams kas mėnesį išleidžia tūkstančius eurų. Transporto įmonėms net kelių centų skirtumas už litrą per metus gali reikšti nemažas papildomas išlaidas.

Kitąmet skrydžiai gali brangti: keleiviai turi įvertinti degalų krizės poveikį bilietų kainomsNuotrauka: Pixabay / planet_fox

Per metus degalai pabrango taip, kad skirtumą pajus net retai važinėjantys

Dabartines kainas palyginus su praėjusių metų rudeniu, pokytis dar ryškesnis. 2025 metų spalio viduryje Lietuvoje benzino litras vidutiniškai kainavo 1,402 euro, o dyzelino – 1,465 euro. Šių metų spalio 12 dieną benzino kaina jau siekė 1,914 euro, dyzelino – 2,20 euro.

Vadinasi, per metus benzinas pabrango maždaug 51 centu, o dyzelinas – beveik 74 centais už litrą. Užpildžius 50 litrų baką, benzininio automobilio savininkui dabar tenka išleisti apie 26 eurais daugiau nei prieš metus, o dyzelinio – beveik 37 eurais daugiau.

Ką tai reiškia šeimos biudžetui? Tarkime, automobilis per mėnesį nuvažiuoja 1500 kilometrų ir vidutiniškai sunaudoja 6 litrus dyzelino 100 kilometrų. Tokiu atveju per mėnesį prireikia apie 90 litrų degalų. Praėjusį spalį toks kiekis būtų kainavęs maždaug 132 eurus, o dabar – 198 eurus. Vien degalams per mėnesį reikia skirti apie 66 eurais daugiau, jeigu nuvažiuojamas atstumas ir sąnaudos nepasikeitė.

Per metus toks skirtumas sudarytų beveik 800 eurų. Tai jau suma, už kurią galima atlikti didesnius automobilio priežiūros darbus, įsigyti padangų komplektą ar padengti dalį draudimo išlaidų.

Naftos rinka taip pat neramina. Vidutinė „Brent“ naftos kaina per aptariamą savaitę sumažėjo 1,2 proc. ir siekė apie 102 JAV dolerius už barelį. Tačiau prieš metus barelis vidutiniškai kainavo apie 65 dolerius. Tai rodo, kad dabartinis kainų lygis išlieka gerokai aukštesnis, o trumpalaikis naftos atpigimas dar negarantuoja mažesnių kainų degalinėse.

Kaip dabar sutaupyti degalams: keli įpročiai gali sumažinti išlaidas

Esant tokioms kainoms, vairuotojams verta atidžiau rinktis, kur ir kada pildyti baką. Vien degalinių kainų palyginimas gali padėti sutaupyti daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Lietuvos energetikos agentūros spalio 13 dienos duomenimis, skirtingose degalinėse dyzelino litro kaina svyravo nuo 2,095 iki 2,349 euro. Tai daugiau kaip 25 centų skirtumas už litrą, arba beveik 13 eurų už 50 litrų.

Yra ir daugiau praktiškų būdų sumažinti išlaidas. Prieš važiuojant į degalinę naudinga palyginti kelių netoliese esančių tinklų kainas, nes jos gali skirtis net tame pačiame mieste. Tačiau vien dėl kelių centų pigesnių degalų važiuoti dešimtis kilometrų papildomai dažniausiai neapsimoka – dalį sutaupymo sunaudosite pačiai kelionei.

Verta stebėti ir kainų pokyčius skirtingomis savaitės dienomis. LEA pastebi, kad Lietuvoje antradienio rytais degalų kainos dažnai pakyla, o vėliau iki savaitgalio palaipsniui mažėja. Vis dėlto tai nėra garantuota taisyklė, todėl prieš pildant baką geriausia patikrinti konkrečios degalinės kainą, o ne pasikliauti vien savaitės diena.

Nemažai galima sutaupyti ir pakeitus vairavimo įpročius. Staigus greitėjimas, intensyvus stabdymas ir nereikalingas važiavimas dideliu greičiu didina degalų sąnaudas. Važiuojant tolygiai ir numatant eismo situacijas, automobilis paprastai sunaudoja mažiau degalų. Taip pat reikėtų reguliariai tikrinti padangų slėgį – pernelyg mažas slėgis didina pasipriešinimą riedėjimui ir kartu degalų sąnaudas.

Vairuotojams, kurie dažnai keliauja į Lenkiją, verta įvertinti galimybę ten prisipilti degalų. Tačiau specialiai važiuoti šimtus kilometrų vien dėl pigesnio bako nėra ekonomiška. Pavyzdžiui, jei kelionė pirmyn ir atgal sudaro papildomus 200 kilometrų, o automobilis sunaudoja 6 litrus degalų 100 kilometrų, vien kelionei reikės apie 12 litrų. Jų kaina gali sunaudoti didžiąją dalį sutaupytų pinigų.

Ar degalai artimiausiu metu pigs?

Kol kas aiškių ženklų, kad degalai Lietuvoje greitai ir smarkiai atpigs, nėra. Nors per savaitę vidutinė naftos kaina sumažėjo, geopolitinė įtampa ir tarptautinės rinkos svyravimai išlieka svarbiais veiksniais. Be to, degalinių kainos priklauso ne tik nuo tos dienos naftos kainos, bet ir nuo anksčiau įsigytų degalų savikainos, tiekimo sutarčių bei konkurencijos.

Spalio pirmoje pusėje didmeninė benzino kaina Lietuvoje padidėjo apie 7 centus už litrą, o dyzelino – apie 5 centus. Tai rodo, kad mažmeninių kainų mažėjimo galimybes riboja ir didmeninės rinkos pokyčiai.

Lietuvos vairuotojams ši situacija yra priminimas, kad degalų kainos Europoje gali skirtis labai smarkiai net tarp kaimyninių valstybių. Kol vieni už litrą dyzelino moka kiek daugiau nei eurą, kitiems tenka pakloti daugiau kaip du su puse euro. O Lietuvoje, kur automobilis daugeliui gyventojų išlieka būtina kasdienio susisiekimo priemone, net kelių centų kainų pokytis ilgainiui gali turėti apčiuopiamą poveikį šeimos biudžetui.

Todėl prieš kitą kartą pildant baką verta skirti kelias minutes kainoms palyginti. Kartais didžiausią naudą duoda ne ilga kelionė į pigesnę degalinę, o paprastas sprendimas pasirinkti kitą degalinę tame pačiame mieste.