Važiuojate automobiliu per Europą? Vienas neapgalvotas sustojimas degalinėje gali kainuoti 50 eurų daugiau

Vasarą automobiliu į užsienį išsiruošę lietuviai dažniausiai kruopščiai skaičiuoja viešbučių, kelių mokesčių ir maisto išlaidas, tačiau degalinę neretai renkasi tik tada, kai užsidega įspėjamoji lemputė. 2026 metų vasaros degalų kainos rodo, kad toks įprotis gali skaudžiai kirsti per kelionės biudžetą. Skirtumas tarp pigiausios ir brangiausios Europos Sąjungos šalies siekia beveik vieną eurą už litrą, todėl pilnas 50 litrų bakas vienoje valstybėje gali kainuoti maždaug 50 eurų daugiau nei kitoje.

Europos Komisijos savaitinio naftos biuletenio duomenimis, savaitę, pasibaigusią 2026 metų birželio 29 dieną, brangiausias 95 markės benzinas Europos Sąjungoje buvo Danijoje – vidutiniškai 2,339 euro už litrą. Pigiausias benzinas fiksuotas Maltoje, kur litras kainavo apie 1,340 euro. ES benzino vidurkis siekė 1,717 euro už litrą, o dyzelino – 1,689 euro.

Lietuviams šie skaičiai aktualūs ne tik teoriškai. Automobiliu vykstant į Vokietiją, Italiją, Kroatiją, Prancūziją ar Ispaniją per kelias dienas kertamos kelios valstybės, kuriose kainos gali smarkiai skirtis. Kartais pakanka degalų papildymą atidėti šimtui ar dviem šimtams kilometrų, kad už tą patį kiekį sumokėtumėte gerokai mažiau.

Danijoje pilnas bakas gali kainuoti beveik 117 eurų

Danijoje benzino litras vidutiniškai kainavo 2,339 euro. Tai reiškia, kad pripildyti 50 litrų talpos baką kainuotų maždaug 116,95 euro. Maltoje toks pats kiekis benzino atsieitų apie 67 eurus. Skirtumas – beveik 50 eurų už vieną degalų papildymą.

Žinoma, Malta nėra šalis, per kurią lietuviai dažniausiai važiuoja automobiliu į pietus. Vis dėlto šis palyginimas gerai parodo, kiek daug lemia nacionaliniai mokesčiai, akcizai ir valstybės vykdoma degalų kainų politika. Be to, pateikiami šalies vidurkiai, todėl konkrečioje greitkelio degalinėje kaina gali būti dar didesnė, o mažesniame miestelyje – žemesnė.

Danija lietuviams gali būti aktuali keliaujant į Skandinaviją, tačiau joje baką geriau papildyti tik tiek, kiek būtina. Jeigu maršrutas leidžia, daugiau degalų verta įsipilti dar prieš įvažiuojant į šalį arba jau iš jos išvykus.

Nyderlanduose benzinas taip pat peržengė dviejų eurų ribą

Tarp brangiausių šalių atsidūrė ir Nyderlandai, kur benzinas kainavo vidutiniškai 2,203 euro, o dyzelinas – 2,021 euro už litrą. Keliaujantiems per Beniliukso regioną tai svarbus signalas: degalų papildymą dažnai geriau planuoti Vokietijoje, o ne laukti, kol bakas ištuštės jau Nyderlanduose.

Vokietijoje benzino kaina siekė apie 1,900 euro, o dyzelino – 1,763 euro už litrą. Tai vis dar nėra pigu, tačiau 50 litrų benzino bakas Vokietijoje kainuotų maždaug 15 eurų mažiau nei Nyderlanduose. Dyzelinio automobilio savininkas sutaupytų dar daugiau.

Važiuojant iš Lietuvos į Vakarų Europą toks skirtumas gali būti praktiškai išnaudojamas labai paprastai. Jeigu prieš kertant Vokietijos ir Nyderlandų sieną bake liko nedaug degalų, verta sustoti dar Vokietijos pusėje. Tik reikėtų vengti pačių brangiausių greitkelių degalinių – keli kilometrai iki miestelio dažnai leidžia rasti palankesnę kainą.

Suomijoje dyzelinas brangiausias visoje ES

Dyzelinių automobilių vairuotojams nemaloniausia kryptis buvo Suomija. Čia dyzelino litras vidutiniškai kainavo 2,144 euro – daugiausia visoje Europos Sąjungoje. Benzinas taip pat nebuvo pigus ir siekė apie 2,125 euro už litrą.

Tai ypač aktualu lietuviams, kurie į Suomiją keliasi keltu iš Estijos ir planuoja ilgesnes keliones po šalį. Jeigu automobilio degalų bakas leidžia, verta jį papildyti dar Estijoje ir į Suomiją atvykti su didesne atsarga. Žinoma, negalima vežtis degalų nesaugiose talpose ar pažeidžiant kelto taisykles, tačiau pripildytas standartinis automobilio bakas gali padėti sumažinti išlaidas pirmoje kelionės dalyje.

Šiaurės šalys apskritai išlieka brangesnės, tačiau Švedija išsiskyrė iš bendros tendencijos. Benzino litras ten kainavo apie 1,542 euro, o dyzelino – 1,684 euro. Benzinas buvo pigesnis už ES vidurkį, todėl važiuojant per Švediją verta įvertinti galimybę papildyti baką būtent ten.

Benzino talpa

Pietų Europoje galima rasti gerokai draugiškesnių kainų

Ispanijoje benzino litras kainavo apie 1,438 euro, o dyzelino – 1,504 euro. Tai vienos patraukliausių kainų tarp populiarių turistinių valstybių. Palyginimui, Italijoje benzino litras siekė apie 1,812 euro. Vadinasi, 50 litrų benzino bakas Ispanijoje kainuotų maždaug 18,70 euro mažiau nei Italijoje.

Lietuviams, keliaujantiems po Pirėnų pusiasalį, verta degalų papildymą planuoti Ispanijoje, ypač jei maršrutas driekiasi ir per Prancūziją. Prancūzijoje dyzelino litras kainavo apie 1,869 euro, tad dyzelinio automobilio baką prieš kertant Ispanijos ir Prancūzijos sieną gali būti naudinga pripildyti dar Ispanijoje.

Vis dėlto nereikėtų važiuoti dešimčių papildomų kilometrų vien dėl kelių centų skirtumo. Jei iki pigesnės degalinės reikia smarkiai nukrypti nuo maršruto, sutaupymą gali suvalgyti papildomai sunaudoti degalai ir prarastas laikas.

Kroatijoje kainos palankesnės nei daugelyje Vakarų Europos šalių

Kroatija išlieka viena populiariausių lietuvių vasaros kelionių krypčių. Čia benzinas kainavo apie 1,612 euro, o dyzelinas – 1,664 euro už litrą. Kainos buvo mažesnės už ES vidurkį benzino atveju ir gana artimos vidurkiui dyzelino atveju.

Tai reiškia, kad vykstant į Kroatiją nebūtina bet kokia kaina pildyti bako Austrijoje, Vokietijoje ar Italijoje. Jei maršrutas driekiasi per kelias šalis, verta iš anksto pasižiūrėti, kurioje iš jų degalai pigesni, ir nepalikti sprendimo paskutinei minutei.

Svarbu prisiminti, kad kurortinėse vietovėse, salose ir prie greitkelių degalai dažnai kainuoja daugiau nei šalies vidurkis. Todėl net ir palyginti nebrangioje Kroatijoje prie pagrindinių turistinių maršrutų galima sumokėti daugiau nei mažesniame miestelyje.

Didžiąją skirtumo dalį sukuria ne nafta, o mokesčiai

Degalų kainų skirtumai tarp Europos šalių ne visada reiškia, kad viena valstybė naftą perka pigiau už kitą. Didelę galutinės kainos dalį sudaro akcizai, pridėtinės vertės mokestis ir kiti nacionaliniai mokesčiai.

ES vidutiniškai mokesčiai sudaro daugiau nei pusę benzino kainos ir beveik pusę dyzelino kainos. Todėl net panašiomis didmeninėmis sąlygomis viena šalis gali turėti gerokai brangesnius degalus už kaimynę.

Kainoms įtakos turi ir naftos perdirbimo pajėgumai, transportavimo išlaidos, konkurencija tarp degalinių, valiutų kursai bei geopolitinė padėtis. Karas Ukrainoje, sankcijos Rusijai ir pokyčiai naftos produktų tiekimo grandinėse taip pat išlieka svarbūs, tačiau vairuotojui galutinį skirtumą dažniausiai labiausiai parodo konkrečios valstybės mokesčių politika.

Kiek iš tikrųjų galima sutaupyti?

Jeigu 50 litrų baką pildytumėte Danijoje po 2,339 euro už litrą, sumokėtumėte beveik 117 eurų. Ispanijoje tas pats kiekis benzino kainuotų apie 71,90 euro, o Kroatijoje – maždaug 80,60 euro.

Per ilgesnę kelionę, kai bakas papildomas keturis ar penkis kartus, skirtumas gali pasiekti kelis šimtus eurų. Tai jau nebe keli monetų centai, o viena papildoma nakvynė, vakarienė šeimai ar dalis kelių mokesčių.

Tačiau taupyti reikėtų protingai. Važiuoti beveik tuščiu baku per nepažįstamą vietovę, tikintis rasti pigesnę degalinę už šimto kilometrų, nėra gera mintis. Geriausia planuoti taip, kad į brangesnę šalį įvažiuotumėte turėdami bent pusę ar daugiau bako, o pigesnėje jį pripildytumėte prieš tęsdami maršrutą.

Greitkelio degalinė gali sugadinti net gerai suplanuotą maršrutą

Šalių vidurkiai neatskleidžia viso vaizdo. Greitkeliuose, prie oro uostų ir populiariausiuose turistiniuose ruožuose litras gali kainuoti gerokai daugiau nei mažesnėje degalinėje už kelių kilometrų.

Todėl prieš sustojant verta patikrinti kainas navigacijos ar degalinių programėlėje. Kartais nuvažiavus vos kelis kilometrus nuo greitkelio už litrą galima sumokėti 10–20 centų mažiau. Pildant 50 litrų baką tai reiškia 5–10 eurų sutaupymą vienu sustojimu.

Dar viena klaida – degalus piltis pirmoje už sienos esančioje degalinėje. Tokios vietos puikiai žino, kad vairuotojai atvyksta beveik tuščiais bakais ir nenori ieškoti alternatyvų, todėl kainos gali būti ne pačios patraukliausios.

Elektromobilis automatiškai negarantuoja pigesnės kelionės

Dideli benzino ir dyzelino kainų skirtumai sustiprina elektromobilio patrauklumą, tačiau ir įkrovimo kainos Europoje labai nevienodos. Greitojo įkrovimo stotelėse be sutarties ar programėlės viena kilovatvalandė gali kainuoti gerokai daugiau nei namuose, o skirtingų operatorių tarifai skiriasi kelis kartus.

Todėl elektromobilio vairuotojui taip pat reikia planuoti maršrutą. Pigesnis viešbučio įkrovimas, lėtesnė stotelė nakvynės metu arba konkretaus tinklo abonementas gali sutaupyti nemažai. Atsitiktinai pasirinktas itin greitas įkroviklis prie greitkelio ne visada bus pigesnis už ekonomišką dyzelinį automobilį.

Vis dėlto elektromobilio savininkas išvengia nacionalinių benzino ir dyzelino akcizų skirtumų, todėl kelionės išlaidos mažiau priklauso nuo to, ar tą dieną bakas pildomas Danijoje, Ispanijoje ar Kroatijoje.

Lietuviams svarbiausia taisyklė – nepilkite degalų tik tada, kai jau dega lemputė

Prieš kelionę verta pasižymėti ne tik viešbučius ir lankytinas vietas, bet ir šalis, kuriose planuojama pildyti baką. Važiuojant per Vokietiją į Nyderlandus ar Daniją, daugiau degalų naudinga įsipilti Vokietijoje. Keliaujant iš Ispanijos į Prancūziją – baką verta papildyti dar Ispanijoje. Vykstant į Suomiją – pasirūpinti degalais Estijoje, o važiuojant per Švediją jos kainas palyginti su kitomis Skandinavijos valstybėmis.

Kainos gali keistis kas savaitę, todėl prieš išvykstant reikėtų patikrinti naujausius duomenis. Tačiau pagrindinė 2026 metų vasaros pamoka aiški: Europoje litras benzino nėra tas pats litras benzino. Tas pats pilnas bakas vienoje šalyje gali kainuoti beveik 50 eurų daugiau nei kitoje.

Degalų stotelės pasirinkimas nėra smulkmena, ypač per kelių tūkstančių kilometrų kelionę. Gerai suplanuoti sustojimai gali sutaupyti tiek, kad kelionės pabaigoje liks pinigų ne tik dar vienam bakui, bet ir gerokai malonesniam dalykui nei kvitas iš brangiausios degalinės pakelėje.