Kamštis, kuris tęsėsi 12 dienų: vairuotojai miegojo kabinose, o vanduo pabrango dešimteriopai

Pusvalandis spūstyje gali sugadinti rytą, o kelios valandos – visos dienos planus. Tačiau 2010 metų rugpjūtį Kinijoje susidarė kamštis, kuriame kai kurie vairuotojai praleido kelias paras. Daugiau kaip 100 kilometrų nusidriekusi transporto eilė judėjo taip lėtai, kad prasčiausiomis sąlygomis per dieną pavykdavo įveikti vos kilometrą.

Spūstis pradėjo formuotis rugpjūčio 14 dieną, o pranešimai apie jos išsisklaidymą pasirodė maždaug po 12 dienų. Šis įvykis tapo vienu garsiausių pavyzdžių, kas nutinka, kai intensyvus sunkiasvorio transporto srautas susiduria su kelio remonto darbais ir ribotomis galimybėmis pasirinkti kitą maršrutą.

Kelią užkimšo anglis gabenantys sunkvežimiai ir remonto darbai

Milžiniška spūstis apėmė Kinijos nacionalinio kelio G110 ir Pekino–Tibeto greitkelio ruožus. Tai svarbi transporto kryptis, kuria Pekino link judėjo daugybė sunkvežimių, tarp jų – anglis iš Vidinės Mongolijos gabenantis transportas.

Vienos priežasties, paaiškinančios tokį užstrigimą, nebuvo. Didelis sunkvežimių srautas apkrovė ir taip intensyviai naudojamą kelią, o pradėti remonto darbai dar labiau apribojo pravažiavimą. Prie bendros problemos prisidėjo gedimai ir nedidelės avarijos: kiekviena papildoma kliūtis stabdė už jos besirikiuojantį transportą.

Susidariusiai eilei buvo sunku išsisklaidyti, nes prie jos nuolat artėjo naujos transporto priemonės. Vairuotojai pamažu judėjo pirmyn, tačiau kelias negalėjo pakankamai greitai praleisti visų atvykstančiųjų. Tuo metu skelbta, kad kai kuriuose ruožuose per parą pavykdavo pasistūmėti vos apie kilometrą.

Tarp sunkvežimių atsirado savotiškas turgus

Ilgai laukiantiems vairuotojams teko spręsti kasdienius klausimus: kur miegoti, ką valgyti ir iš kur gauti geriamojo vandens. Sunkvežimių kabinos tapo laikinais miegamaisiais, o laukimo valandas žmonės leido kalbėdamiesi, vaikščiodami tarp transporto priemonių ir žaisdami kortomis.

Aplinkinių gyvenviečių gyventojai greitai pastebėjo prekybos galimybę. Prie įstrigusių vairuotojų jie gabeno vandenį, greitai paruošiamus makaronus ir kitą maistą. Tačiau tokia pagalba kainavo: tuometiniuose pranešimuose buvo minimos gerokai padidintos kainos, kai vandens butelis vietoj vieno juanio kainavo dešimt, o makaronai – kelis kartus daugiau.

Tokioje situacijoje pirkėjų pasirinkimas buvo menkas. Palikti transporto priemonę ir eiti ieškoti parduotuvės toliau nuo kelio reiškė rizikuoti praleisti momentą, kai eilė pajudės. Turimos maisto bei vandens atsargos tapo gerokai svarbesnės už įprastą kelionės komfortą.

Dvylika dienų trukęs kamštis nereiškia, kad visi stovėjo dvylika dienų

Pasakojant šią istoriją dažnai praleidžiama svarbi detalė: maždaug 12 dienų tęsėsi pati spūstis, tačiau skirtingi vairuotojai joje praleido nevienodai laiko.

Eilė nebuvo visiškai sustingusi visą laikotarpį. Vienos transporto priemonės iš jos išvažiuodavo, kitos atvykdavo, o kai kuriems vairuotojams pavykdavo pasirinkti kitą kelią. Vis dėlto buvo pranešimų apie žmones, kuriems šiame ruože teko praleisti penkias dienas.

Valdžia ėmėsi reguliuoti srautus, nukreipti transportą kitais maršrutais ir didinti galimybes sunkvežimiams įvažiuoti į Pekiną. Rugpjūčio 25–26 dienomis pasirodė žinios, kad milžiniška eilė iš esmės išsisklaidė, nors intensyvus eismas išliko.

Ar tai tikrai ilgiausias kamštis pasaulyje?

Kinijos spūstis dažnai pristatoma kaip ilgiausiai trukęs kamštis, tačiau absoliutų rekordą reikėtų vertinti atsargiai. Skirtinguose pasakojimuose lyginama eilės trukmė, jos ilgis arba įstrigusių transporto priemonių skaičius.

Pagal eilės ilgį Gineso rekordų svetainėje nurodomas kitas įvykis: 1980 metų vasario 16 dieną Prancūzijoje transporto spūstis nuo Liono Paryžiaus kryptimi nusidriekė 176 kilometrus. Taigi Kinijoje susidariusi daugiau kaip 100 kilometrų eilė nebuvo ilgiausia pagal atstumą.

Vis dėlto beveik dvi savaites besitęsęs eismo sutrikimas išsiskyrė tuo, kaip stipriai pakeitė vairuotojų kasdienybę. Įprastas krovinio gabenimas virto kelių parų laukimu, o paprastas vandens butelis – brangiai parduodama būtinybe. Ši istorija primena, kodėl net važiuojant pažįstamu maršrutu automobilyje pravartu turėti vandens, negendančio maisto ir galimybę įkrauti telefoną.