Daugelis geria vandenį ne tuo metu, kada reikėtų: kada stiklinė vandens duoda daugiausia naudos, o kada beveik nieko

Ryte vos atsikėlę išgeriame kavos, darbe apie vandenį prisimename tik po pietų, o vakare, supratę, kad per dieną beveik nieko negėrėme, bandome atsigriebti keliomis didelėmis stiklinėmis. Tokia situacija pažįstama daugeliui. Tačiau organizmui svarbu ne tik tai, kiek vandens išgeriame, bet ir kada jį geriame. Tam tikrais dienos momentais papildomi skysčiai gali būti ypač naudingi, o kitais atvejais stiklinė vandens nesuteiks jokio ypatingo pranašumo.

Internete galima rasti daugybę patarimų, kad vandenį būtina gerti tik atsikėlus, būtinai prieš valgį arba tiksliai nustatytomis valandomis. Kai kurie net žada, kad taip greičiau kris svoris, organizmas išsivalys nuo toksinų, o virškinimas pradės veikti nepriekaištingai. Tačiau žmogaus organizmas nėra laikrodis, kuriam kiekvieną valandą reikia nustatytos vandens porcijos. Kur kas svarbiau suprasti, kada vandens iš tiesų reikia daugiau ir kodėl.

Rytinė stiklinė vandens – naudinga, bet stebuklų nedaro

Po nakties daugelis žmonių pabunda jausdami troškulį ar burnos sausumą. Tai visiškai natūralu, nes miegodami kelias valandas negauname skysčių, o vandens vis tiek netenkame kvėpuodami, prakaituodami ir per inkstus. Todėl stiklinė vandens vos atsikėlus gali būti geras būdas atsigerti po ilgesnės pertraukos.

Ypač tai aktualu žmonėms, kurie miega šiltame kambaryje, gausiai prakaituoja arba vakare gėrė per mažai skysčių. Tokiu atveju rytinis vanduo padeda atkurti įprastą skysčių pusiausvyrą. Vis dėlto nėra įrodymų, kad būtent tuščiu skrandžiu išgertas vanduo turėtų ypatingų organizmą valančių ar medžiagų apykaitą stebuklingai greitinančių savybių.

Netiesa ir tai, kad ryte būtina išgerti pusę litro ar visą litrą vandens. Jei nesate ištroškę, pakanka įprastos stiklinės, o vėliau galima gerti pagal poreikį. Vieniems maloniau gerti kambario temperatūros vandenį, kiti renkasi vėsesnį. Sveikam žmogui temperatūros pasirinkimas dažniausiai yra komforto klausimas.

Prieš valgį ar po jo – kada vanduo iš tiesų naudingesnis?

Vienas populiariausių mitų teigia, kad valgant negalima gerti vandens, nes jis atskiedžia skrandžio rūgštį ir sutrikdo virškinimą. Dėl šios baimės kai kurie žmonės vengia vandens net tada, kai valgydami jaučia troškulį. Tačiau įprastas vandens kiekis valgant nesutrikdo sveiko žmogaus virškinimo. Priešingai, skysčiai padeda sudrėkinti maistą, o organizmas pats reguliuoja virškinimo sulčių išsiskyrimą.

Gerti prieš valgį taip pat galima. Kai kuriuose tyrimuose pastebėta, kad prieš pagrindinį valgį išgėrus vandens gali šiek tiek padidėti sotumo jausmas, o daliai žmonių tai padeda suvartoti mažiau maisto. Tačiau poveikis nėra vienodas visiems ir vanduo negali pakeisti subalansuotos mitybos.

Vanduo naudingas ir po valgio, ypač jei maistas buvo sūrus arba tiesiog norisi atsigerti. Nėra mokslinio pagrindo teigti, kad po pietų būtina laukti tiksliai 30 ar 60 minučių, kol bus galima išgerti stiklinę vandens.

Todėl taisyklė gana paprasta: jei valgydami ar po valgio jaučiate troškulį, galite drąsiai gerti. Kur kas mažiau naudos duoda bandymas laikytis griežtų vandens gėrimo valandų ignoruojant tikruosius organizmo poreikius.

Rytais burna sausa, nors vandens netrūksta: kaltas gali būti kvėpavimas miegantNuotrauka: Pexels / Andrea Piacquadio

Prieš fizinį krūvį vanduo ypač svarbus – laukti troškulio gali būti per vėlu

Vienas momentų, kai vandens gėrimo laikas iš tiesų svarbus, yra fizinis aktyvumas. Nesvarbu, ar einate į sporto salę, dirbate sode, ar karštą vasaros dieną ilgiau vaikštote lauke – organizmas prakaituodamas netenka skysčių. Jei prieš pradėdami veiklą jau esate šiek tiek dehidratavę, nuovargį galite pajusti greičiau, o širdžiai tenka didesnis krūvis.

Todėl prieš ilgesnį fizinį krūvį verta išgerti vandens, o aktyviai judant reguliariai atsigaivinti. Ypač karštomis dienomis nereikėtų laukti, kol pradėsite stipriai trokšti. Amerikos širdies asociacija rekomenduoja pasirūpinti skysčiais prieš fizinį aktyvumą, jo metu ir po jo.

Tačiau ir čia persistengti nereikia. Per trumpą laiką išgertas pernelyg didelis vandens kiekis gali pavojingai sumažinti natrio koncentraciją kraujyje. Ilgai ir intensyviai sportuojant, ypač gausiai prakaituojant, kartais reikia papildyti ne tik vandens, bet ir elektrolitų atsargas.

Yra ir daugiau situacijų, kai papildoma stiklinė vandens gali būti itin naudinga. Karščiuojant, viduriuojant ar vemiant organizmas netenka daugiau skysčių nei įprastai. Tokiais atvejais svarbu laiku juos papildyti, o esant didesniam skysčių netekimui gali prireikti specialaus geriamojo rehidratacijos tirpalo.

Vakare daugelis daro vieną klaidą: bando išgerti visos dienos normą

Vakare prisiminus, kad per dieną beveik negerta vandens, kartais norisi iš karto išgerti pusę litro ar net daugiau. Tačiau toks įprotis nėra geriausias sprendimas. Didelis skysčių kiekis prieš pat miegą gali priversti naktį keltis į tualetą, o dėl to suprastėja miego kokybė.

Tai nereiškia, kad prieš miegą vanduo kenkia. Jeigu jaučiate troškulį, keletas gurkšnių ar nedidelė stiklinė yra visiškai tinkamas pasirinkimas. Problema atsiranda tada, kai didžioji dienos skysčių dalis išgeriama paskutinėmis valandomis prieš miegą.

Klaidinga manyti, kad vakare išgertas vanduo apskritai neduoda naudos. Organizmas jį pasisavina ir naudoja nepriklausomai nuo paros laiko. Tiesiog geriant reguliariai visą dieną lengviau palaikyti skysčių pusiausvyrą ir išvengti nereikalingo naktinio šlapinimosi.

Beje, žmonėms, sergantiems tam tikromis širdies, inkstų ar kepenų ligomis, skysčių kiekį kartais reikia riboti. Tokiais atvejais bendros rekomendacijos netinka – būtina laikytis gydytojo nurodymų.

Kaip suprasti, ar vandens geriate pakankamai?

Vienas paprasčiausių orientyrų – šlapimo spalva. Jeigu jis dažniausiai šviesiai gelsvas, tikėtina, kad organizmui skysčių pakanka. Tamsesnis šlapimas, ypač kartu su troškuliu, burnos sausumu ar mažesniu šlapimo kiekiu, gali reikšti, kad vandens trūksta. Vis dėlto šlapimo spalvą gali keisti ir maistas, vitaminai bei vaistai, todėl vien ja pasikliauti nereikėtų.

Dažnai girdime, kad kiekvienam žmogui būtina išgerti po du litrus vandens kasdien. Tačiau vienos universalios normos nėra. Skysčių poreikis priklauso nuo kūno dydžio, mitybos, fizinio aktyvumo, oro temperatūros ir sveikatos būklės. Be to, dalį vandens gauname su maistu, o prie bendro skysčių kiekio prisideda ir arbata, kava bei kiti gėrimai.

Didžiosios Britanijos nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) kaip bendrą orientyrą pateikia maždaug 6–8 stiklines skysčių per dieną, tačiau pabrėžia, kad karštu oru, sportuojant ar sergant jų gali reikėti daugiau.

Taigi kada stiklinė vandens duoda daugiausia naudos? Tuomet, kai padeda papildyti organizmui trūkstamus skysčius – po nakties jaučiant troškulį, prieš fizinį krūvį, gausiai prakaituojant ar sergant. O kada nauda mažiausia? Kai organizmas jau pakankamai aprūpintas skysčiais ir papildomai geriama vien dėl įsitikinimo, kad tam tikrą valandą vanduo veikia stebuklingai.

Didžiausia klaida yra ne netinkama vandens gėrimo valanda, o įprotis visą dieną ignoruoti troškulį ir bandyti atsigriebti vakare. Paprastas sprendimas – laikyti stiklinę ar gertuvę šalia savęs ir reguliariai atsigerti. Tam nereikia nei sudėtingų grafikų, nei specialių programėlių, nei pažadų, kad vanduo išvalys organizmą per kelias minutes.