Senoliai į krosnį mesdavo bulvių lupenas ir berdavo druską: ar kaminas tikrai gali išsivalyti pats?

Prasidėjus šaltiems rudens vakarams, daugelis individualių namų gyventojų vėl pradeda kūrenti krosnis, židinius ir kietojo kuro katilus. Kartu su šildymo sezonu sugrįžta ir senas klausimas – kaip išvalyti kaminą, kad nereikėtų kiekvieną kartą kviesti kaminkrėčio? Vyresni žmonės iki šiol prisimena įvairių gudrybių: vieni į krosnį berdavo druskos, kiti mesdavo džiovintų bulvių lupenų, o dar kiti specialiai kūrendavo drebulines malkas, tikėdamiesi, kad stipri kaitra pašalins suodžius.

Tokie patarimai perduodami iš kartos į kartą, tačiau ne visi jie iš tiesų veikia. Kai kurie gali turėti ribotą poveikį apnašoms, kiti yra tik liaudiški įsitikinimai, o treti gali sukelti pavojingą kamino gaisrą. Ugniagesiai primena, kad dūmtraukyje susikaupę suodžiai ir dervingos nuosėdos yra degūs, todėl bandymas juos tiesiog išdeginti gali baigtis labai brangiai.

Bulvių lupenos, druska ir drebulinės malkos – ką iš tiesų darydavo mūsų senoliai?

Vienas seniausių kaimuose girdėtų patarimų – į gerai įkaitusią krosnį įmesti išdžiovintų bulvių lupenų. Buvo tikima, kad degant lupenoms išsiskiriančios medžiagos, ypač krakmolo skilimo produktai, padeda suminkštinti prie kamino sienelių prikibusius suodžius. Esą vėliau jie atsiskiria ir nukrenta žemyn, todėl dūmtraukis tampa švaresnis.

Tačiau patikimų įrodymų, kad bulvių lupenos veiksmingai ir saugiai išvalo dūmtraukį, nėra. Net jei dalis sausų apnašų atsiskirtų, tai dar nereikštų, kad kaminas švarus. Nukritę suodžiai gali kauptis žemiau esančiuose dūmtakiuose ir trukdyti dūmams pasišalinti. Todėl šio seno metodo nereikėtų laikyti tikra valymo priemone.

Kitas dažnai minimas būdas – paprasta valgomoji druska. Seniau jos kartais užberdavo ant malkų, tikėdamiesi, kad kamine susidarys mažiau suodžių. Vis dėlto druska nepašalina susikaupusių dervų ir nepaverčia drėgnų malkų sausomis. Be to, nepageidaujami druskų junginiai gali didinti metalinių dūmtraukio dalių korozijos riziką. Todėl reguliariai berti druską į pakurą nerekomenduojama.

Dar vienas senas paprotys – kūrenti labai sausomis drebulinėmis malkomis. Kai kurie žmonės tikėdavo, kad stipri liepsna išdegina prie kamino sienelių prilipusias nuosėdas. Čia ir slypi didžiausias pavojus. Jeigu dūmtraukyje jau susikaupęs storas degių apnašų sluoksnis, didesnė kaitra gali jį uždegti. Toks gaisras gali pažeisti kamino konstrukciją ir persimesti į pastato stogą ar perdangas.

Drebulinės malkos gali būti naudojamos kaip įprastas kuras, jeigu jos tinka konkrečiam šildymo įrenginiui, tačiau specialiai didinti kaitrą siekiant „išdeginti“ kaminą yra pavojinga.

Parduotuvėse parduodami kamino valymo milteliai ir briketai – ar jie geresni?

Šiais laikais vietoj bulvių lupenų siūlomi specialūs milteliai, granulės ir cheminiai kamino valymo briketai. Ant jų pakuočių dažnai rašoma, kad priemonė padeda ardyti suodžių ir kreozoto apnašas arba palengvina vėlesnį jų pašalinimą.

Kai kurios tokios priemonės iš tiesų gali paveikti tam tikras nuosėdas. Tačiau jų veiksmingumas priklauso nuo dūmtraukio konstrukcijos, apnašų pobūdžio ir konkretaus produkto sudėties. Jos negali patikimai pašalinti visų susikaupusių suodžių, paukščių lizdų, nukritusių plytų nuolaužų ar kitų kliūčių.

Kamino priežiūros specialistai pabrėžia, kad cheminės priemonės nėra mechaninio valymo ir techninės apžiūros pakaitalas. Jei nusprendžiama jas naudoti kaip papildomą priežiūros priemonę, būtina patikrinti, ar gamintojas leidžia jas naudoti konkrečiame šildymo įrenginyje, ir griežtai laikytis instrukcijos.

Pavojinga ir kita internete pasitaikanti gudrybė – į krosnį mesti plastikinius butelius, gumą ar kitas atliekas. Tokios medžiagos nėra tinkamas kuras, degdamos išskiria kenksmingus junginius ir gali dar labiau užteršti dūmtraukį. Jų deginimas nevalo kamino.

Drėgna malka krosnyjeNuotrauka: OpenAI

Ką daryti, kad kamine susikauptų kuo mažiau suodžių?

Nors stebuklingos priemonės, kuri vienu kartu išvalytų visą kaminą, nėra, tinkami kūrenimo įpročiai gali gerokai sumažinti apnašų kaupimąsi. Čia senolių patirtis iš tiesų turi praktinės vertės – tvarkingi šeimininkai malkas džiovindavo iš anksto ir stengdavosi neužgesinti ugnies pernelyg uždarę oro sklendes.

Pirmiausia – sausos malkos. Šlapių malkų degimo metu didelė dalis šilumos sunaudojama vandeniui išgarinti. Dėl prastesnio degimo gali susidaryti daugiau dūmų, suodžių ir dervingų nuosėdų. Malkinei krosnelei geriausia naudoti kurą, kurio drėgnis mažesnis nei 20 procentų. Tai galima patikrinti paprastu medienos drėgmės matuokliu. Malkas verta laikyti po stogeliu, pakeltas nuo žemės, paliekant galimybę orui laisvai cirkuliuoti.

Antra – nebandyti taupyti pernelyg smarkiai slopinant ugnį. Kai krosnyje trūksta oro, mediena nevisiškai sudega, o dūmuose lieka daugiau nesudegusių junginių. Vėsdami jie gali nusėsti ant kamino sienelių. Todėl kūrenimo intensyvumą reikia reguliuoti pagal šildymo įrenginio gamintojo instrukciją, o ne stengtis bet kokia kaina išlaikyti vos rusenančias malkas.

Trečia – kūrenti tik tam pritaikytą kurą. Dažytos lentos, lakuotos baldų dalys, plastikas, pakuotės ir kitos atliekos netinka įprastoms malkinėms krosnims. Jos gali didinti taršą, gadinti šildymo įrangą ir skatinti pavojingų apnašų susidarymą.

Ketvirta – reguliariai pašalinti pelenus. Pelenų perteklius gali trukdyti tinkamam oro patekimui į pakurą, jei tokia yra šildymo įrenginio konstrukcija. Juos reikia šalinti pagal gamintojo nurodymus, tik saugiai atvėsus, o supiltus laikyti nedegiame inde. Net iš pažiūros šalti pelenai kartais gali slėpti rusenančias žarijas.

Krosnies paruošimas žiemaiNuotrauka: Sukurta DI

Kada kaminą būtina išvalyti ir kokius ženklus pastebėti?

Lietuvoje galiojančios Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės numato, kad iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių suodžiai turi būti išvalomi kiekvienais metais prieš pradedant eksploatuoti šildymo įrenginį, o naudojimo metu – ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.

Tai reiškia, kad vieno valymo per metus intensyviai kūrenamai krosniai nepakanka. Jeigu deginamas netinkamas ar drėgnas kuras, nuosėdos gali kauptis dar sparčiau ir valyti gali reikėti dažniau.

Yra ir požymių, kurių nereikėtų ignoruoti. Jeigu pablogėjo trauka, sunku įkurti krosnį, atidarius dureles dūmai veržiasi į patalpą arba pastebimos storos juodos apnašos, kūrenimą reikia nutraukti ir išsiaiškinti priežastį. Tokiais atvejais geriausia kreiptis į kvalifikuotą specialistą, kuris gali ne tik pašalinti suodžius, bet ir patikrinti dūmtraukio sandarumą bei būklę.

Ypač svarbu patikrinti senus mūrinius kaminus. Juose gali atsirasti įtrūkimų, per kuriuos karštos dujos ir kibirkštys pasiektų medines konstrukcijas. Ugniagesiai rekomenduoja palėpėje esančius mūrinius dūmtraukius išbaltinti – ant šviesaus paviršiaus lengviau pastebėti naujus įtrūkimus ir aprūkusias vietas.

Namuose taip pat būtinas veikiantis dūmų detektorius, o kūrenantiems krosnis ar naudojantiems kitus kuro deginimo įrenginius itin naudinga įsirengti ir smalkių detektorių. Smalkės neturi nei spalvos, nei kvapo, todėl žmogus gali nepastebėti pavojingo jų kaupimosi.

Jeigu iš kamino pasigirsta neįprastas ūžesys, matomos žiežirbos ar liepsnos, galima įtarti, kad užsidegė suodžiai. Tokiu atveju būtina nedelsiant skambinti 112, saugiai nutraukti kūrenimą ir, jei tai galima padaryti nerizikuojant, uždaryti pakuros dureles bei oro padavimo angas. Įkaitusio kamino negalima savarankiškai gesinti pilant didelius kiekius vandens – staigus garų susidarymas gali pažeisti jo konstrukciją. Žmonių saugumas turi būti svarbesnis už bandymą išsaugoti įrangą.

Senolių patarimai primena laikus, kai žmonės ieškodavo būdų tvarkytis su tuo, ką turėjo po ranka. Tačiau šiandien žinome daugiau apie suodžių degimą, dūmtraukių konstrukcijas ir gaisrų priežastis. Todėl geriausia iš senųjų įpročių perimti ne bandymus deginti įvairias medžiagas, o paprastą rūpestingumą: naudoti sausą kurą, stebėti, kaip dega krosnis, ir nelaukti, kol kaminas pradės blogai traukti.

Į krosnį įmestas produktas gali pakeisti degimo sąlygas, bet negali patikimai pakeisti išvalyto ir patikrinto kamino. Prieš žiemą tai viena svarbiausių namų saugumo taisyklių.