Grietinę namuose galima pasigaminti vos iš 2 produktų: senas būdas, kurį verta prisiminti taupant

Grietinė lietuviškoje virtuvėje – vienas tų produktų, be kurių sunku įsivaizduoti daugelį patiekalų. Jos dedame į šaltibarščius, sriubas, padažus, valgome su bulviniais blynais, cepelinais ar virtomis bulvėmis. Tačiau parduotuvėje perkant vos kelis indelius per savaitę, mėnesio pabaigoje susidaro visai nemaža suma. Todėl vis daugiau žmonių prisimena seną būdą – grietinę pasigaminti namuose.

Tam nereikia nei specialios įrangos, nei sudėtingų ingredientų. Pakanka riebesnės grietinėlės ir nedidelio kiekio natūralios grietinės su gyvosiomis pieno rūgšties bakterijomis. Tinkamomis sąlygomis šios bakterijos pamažu suraugina grietinėlę, suteikdamos jai būdingą skonį ir tirštumą.

Tiesa, naminė grietinė ne visada bus pigesnė už parduotuvinę. Viskas priklauso nuo pasirinktos grietinėlės kainos. Tačiau gaminant patiems galima kontroliuoti sudėtį, pasirinkti norimą riebumą ir išgauti švelnesnį arba rūgštesnį skonį.

Grietinei pagaminti reikės tik dviejų ingredientų

Šis būdas primena tradicinį pieno produktų rauginimą, tik vietoj natūraliai rūgstančios grietinėlės naudojamas jau paruoštas raugas. Tai leidžia lengviau kontroliuoti procesą ir gauti tolygesnį rezultatą.

Ingredientai:

• 500 ml pasterizuotos, ne mažesnio kaip 20 proc. riebumo grietinėlės;
• 2–3 valgomieji šaukštai natūralios grietinės su gyvosiomis pieno rūgšties bakterijų kultūromis.

Geriausiai tiks 30–35 proc. riebumo grietinėlė, jeigu norite tirštos, sodrios grietinės. Naudojant liesesnę grietinėlę, galutinis produktas paprastai bus skystesnis.

Ypač svarbu pasirinkti tinkamą raugą. Ant pirktinės grietinės pakuotės ieškokite informacijos apie pieno rūgšties bakterijų kultūras. Geriausia naudoti šviežiai atidarytą, galiojančio termino produktą. Dar patikimesnis variantas – specialus grietinei skirtas raugas, kurį reikėtų naudoti pagal gamintojo instrukciją.

Kaip žingsnis po žingsnio pasigaminti naminę grietinę?

Pirmiausia kruopščiai išplaukite stiklinį indą, šaukštą ir kitus įrankius. Indą galima papildomai nuplikyti verdančiu vandeniu, o prieš naudojimą leisti jam visiškai atvėsti. Švara rauginant pieno produktus ypač svarbi, nes kartu su naudingosiomis bakterijomis gali daugintis ir nepageidaujami mikroorganizmai.

Į švarų indą supilkite pasterizuotą grietinėlę. Jei ji ką tik išimta iš šaldytuvo, leiskite jai pasiekti rauginimui tinkamą temperatūrą. Įmaišykite 2–3 šaukštus natūralios grietinės ir kruopščiai išmaišykite, kad raugas tolygiai pasiskirstytų.

Indą uždenkite švariu dangteliu ir palikite maždaug 20–25 laipsnių temperatūroje. Įprastoms grietinės raugo kultūroms tokia temperatūra tinkamesnė negu 35–40 laipsnių šiluma, kuri dažniau naudojama kai kuriems kitiems raugintiems pieno produktams. Jeigu naudojate specialų raugą, laikykitės būtent jo instrukcijoje nurodytos temperatūros.

Rauginimas paprastai trunka apie 12–24 valandas. Per tą laiką grietinėlė turėtų pastebimai sutirštėti ir įgauti maloniai rūgštų skonį. Indo geriau be reikalo nejudinti ir nemaišyti, nes formuojasi būsimos grietinės struktūra.

Kai grietinė sutirštės, iš karto perkelkite ją į šaldytuvą. Palaikykite bent 6–8 valandas, o dar geriau – per naktį. Atšalusi grietinė taps tirštesnė, todėl jos konsistenciją geriausia vertinti tik po šio etapo.

Jeigu per parą produktas nesurūgo ir nesutirštėjo, jo vartoti nereikėtų. Taip pat būtina išmesti mišinį, jeigu atsirado pelėsio, neįprasta spalva, gleivėta tekstūra ar nemalonus kvapas.

Ar galima grietinę pagaminti iš paprasto pieno?

Anksčiau kaimuose grietinė buvo gaminama iš nuo pieno paviršiaus surinktos grietinėlės. Šviežias pienas buvo paliekamas, kad atsiskirtų riebesnis sluoksnis, o jį surinkus buvo galima rauginti.

Tačiau įprastas parduotuvinis pienas nėra tas pats, kas grietinėlė. Jei rauginsite vien pieną, gausite kitokios konsistencijos raugintą pieno produktą, o ne tokią tirštą grietinę, prie kokios esame įpratę.

Būtent riebalų kiekis lemia didelę dalį grietinės kremiškumo. Kuo riebesnė grietinėlė, tuo sodresnis galutinis rezultatas. Vis dėlto labai tiršta grietinė nebūtinai yra geresnė – vieniems patinka tokia, kurioje šaukštas beveik stovi, o kiti renkasi skystesnę, tinkamą sriuboms ir padažams.

Naminės grietinės nerekomenduojama gaminti iš neapdoroto žalio pieno ar žalios grietinėlės, nes jie gali turėti pavojingų mikroorganizmų. Saugiau naudoti pasterizuotus pieno produktus ir patikimą raugą.

Kada naminė grietinė iš tikrųjų padeda sutaupyti?

Čia slypi viena detalė, apie kurią dažnai pamirštama kalbant apie naminius pieno produktus. Grietinėlė parduotuvėje gali kainuoti panašiai tiek pat arba net daugiau nei tokio pat kiekio paruošta grietinė. Todėl vien pats gaminimas dar nereiškia mažesnių išlaidų.

Pavyzdžiui, jei už 500 ml grietinėlės sumokėsite 2,50 euro, o raugui sunaudosite dar maždaug 20 centų vertės grietinės, bendra savikaina bus apie 2,70 euro. Jei parduotuvėje panašaus riebumo grietinė kainuoja 2,30 euro, gamindami patys nesutaupysite. Tačiau jei grietinėlę įsigijote pigiau per akciją, naminis variantas jau gali būti ekonomiškesnis.

Dar vienas privalumas – galimybė sunaudoti turimą grietinėlę, kol nepasibaigė jos tinkamumo vartoti terminas. Tik nereikėtų rauginimo laikyti būdu išgelbėti jau pradėjusį gesti produktą.

Naminę grietinę rekomenduojama laikyti sandariame inde, 4 laipsnių ar žemesnėje temperatūroje, ir suvartoti per 3–4 dienas. Kiekvieną kartą ją semkite švariu šaukštu, kad į indą nepatektų papildomų mikroorganizmų.

Šis receptas gali praversti mėgstantiems eksperimentuoti virtuvėje ir norintiems žinoti, iš ko pagaminti jų valgomi produktai. Naminei grietinei būdingas malonus švelnus rūgštumas, todėl ji puikiai tinka prie virtų bulvių, bulvinių blynų, sriubų ir įvairių padažų.

O jeigu tikslas pirmiausia yra sutaupyti, geriausia prieš gaminant palyginti grietinėlės ir gatavos grietinės kilogramo kainas. Kartais naminis produktas bus pigesnis, kartais – brangesnis. Tačiau šviežiai paruoštos grietinės skonis gali būti pakankama priežastis bent kartą išbandyti šį seną, paprastą gaminimo būdą.