Vienas skambutis, viena SMS ir 124 tūkst. eurų dingo: Lietuvoje sukčiai smogė trimis skirtingais būdais

Vienai moteriai užteko įsileisti nepažįstamą vyrą į namus, kitam gyventojui – paspausti telefone gautą nuorodą, o trečias patikėjo pažadais užsidirbti investuojant. Rezultatas pribloškiantis: trys Lietuvos gyventojai prarado iš viso daugiau kaip 124 tūkstančius eurų. Policija penktadienį, spalio 23 dieną, pranešė apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, o šie atvejai atskleidžia, kokiais skirtingais būdais nusikaltėliai pasiekia savo aukas.

Didžiausią sumą prarado Klaipėdos apskrities gyventojas, susiviliojęs internete pasiūlytomis investavimo paslaugomis. Tačiau ne mažiau nerimą kelia Kaune įvykęs incidentas, kai iš garbaus amžiaus moters pinigai buvo pagrobti tiesiog jos namuose. Dar vienas vyras tūkstančių eurų neteko po to, kai patikėjo pranešimu apie tariamai nesumokėtą baudą.

Į senolės namus atėjo vyras – per kelias minutes dingo 13 500 eurų

Ketvirtadienį, spalio 22 dieną, Kaune gyvenanti 1939 metais gimusi moteris sulaukė nepažįstamo asmens skambučio. Skambinusysis prisistatė butų tarnybos darbuotoju ir pateikė netikėtą informaciją – esą moteris už komunalines paslaugas atsiskaitė padirbtais pinigais.

Nepaprasta istorija tuo nesibaigė. Tariamas darbuotojas paaiškino, kad į moters namus atvyks žmogus, kuris nufotografuos jos turimus grynuosius pinigus. Apie 11 valandą sulaukusi skambučio moteris netrukus išvydo ir atvykėlį – policijos duomenimis, maždaug 11.07 val. į butą atėjęs vyras pagrobė ant stalo sudėtus 13 500 eurų ir pasišalino.

Šis atvejis ypač skaudus dėl to, kad nusikaltėliams neprireikė jokių sudėtingų technologijų. Jie pasinaudojo tariamu oficialios įstaigos autoritetu ir sukūrė situaciją, kurioje žmogus galėjo pasijusti privalantis bendradarbiauti.

Policija dėl įvykio pradėjo tyrimą. Gyventojams svarbu žinoti, kad jokie komunalinių paslaugų darbuotojai neturi teisės reikalauti namuose parodyti santaupų ar fotografuoti turimų grynųjų pinigų.

Telefone pasirodė pranešimas apie baudą – sąskaita sumažėjo 11 tūkst. eurų

Kitas atvejis užfiksuotas Marijampolės apskrityje. Į policiją kreipėsi 1974 metais gimęs vyras, kuris pranešė spalio 14 dieną gavęs SMS žinutę apie tariamai nesumokėtą baudą.

Žinutėje buvo pateikta nuoroda. Ją paspaudęs ir suvedęs elektroninės bankininkystės duomenis vyras neteko 11 129 eurų.

Tokio pobūdžio apgavystės ypač pavojingos todėl, kad nusikaltėliai dažnai kuria skubos įspūdį. Žmogus gali pagalvoti, jog nesumokėjus baudos laiku gresia papildomos išlaidos, todėl skuba atlikti nurodytus veiksmus.

Tačiau vien gauta SMS žinutė nėra įrodymas, kad mokėjimo reikalavimas tikras. Gavus pranešimą apie baudą, ją reikėtų tikrinti savarankiškai prisijungus prie oficialios institucijos sistemos, o ne per žinutėje pateiktą nuorodą.

Jeigu bankininkystės duomenys jau suvesti į įtartiną svetainę, būtina nedelsiant susisiekti su banku, pranešti apie galimą sukčiavimą ir imtis sąskaitos apsaugos priemonių.

Klaipėdos apskrityje – dar skaudesnis smūgis: vyras prarado 100 tūkst. eurų

Didžiausia iš trijų policijos paskelbtų sumų prarasta per tariamą investavimo schemą. Į Klaipėdos apskrities policiją kreipėsi 1969 metais gimęs vyras, kuris papasakojo, kad jo problemos prasidėjo dar 2024 metų pabaigoje.

Tuomet internete jis užpildė skelbimą apie investavimo paslaugas. Po to su juo susisiekė rusų kalba bendravę nepažįstami asmenys. Bendravimas vyko telefonu ir per susirašinėjimo programėlę „Telegram“.

Kaip nurodė nukentėjusysis, pašnekovai įtikino jį investuoti pinigus į internetinę platformą. Galiausiai vyras suprato praradęs net 100 tūkstančių eurų.

Tai suma, už kurią Lietuvoje galima įsigyti būstą ar padengti didelę dalį būsto paskolos. Tačiau šiuo atveju pinigai atiteko asmenims, kuriuos policija įtaria sukčiavimu.

Tokiose investicinėse apgavystėse nusikaltėliai gali ilgą laiką palaikyti ryšį su auka, rodyti tariamą investicijų augimą ir skatinti pervesti vis daugiau pinigų. Kai žmogus pabando atsiimti lėšas, gali atsirasti papildomų tariamų mokesčių ar kitų kliūčių. Vis dėlto policijos paskelbtame pranešime nepatikslinta, kokias konkrečias įtikinėjimo priemones naudojo šiuo atveju įtariami sukčiai.

Viena klaida gali kainuoti gyvenimo santaupas – ką būtina prisiminti?

Visi trys atvejai skirtingi, tačiau juos sieja vienas dalykas – nusikaltėliai išnaudojo žmonių pasitikėjimą. Vienu atveju buvo apsimetama komunalinių paslaugų darbuotoju, kitu – siunčiamas tariamas oficialus pranešimas, trečiu – siūloma galimybė užsidirbti investuojant.

Didžiausia apsauga nuo tokių apgavysčių yra nepriklausomas informacijos patikrinimas. Jei jums skambina nepažįstamas žmogus ir reikalauja parodyti pinigus, pateikti banko duomenis ar skubiai atlikti pavedimą, pokalbį reikėtų nutraukti ir susisiekti su atitinkama įstaiga oficialiais kontaktais.

Investicijų atveju būtina patikrinti, ar paslaugų teikėjas turi teisę jas siūlyti Lietuvoje. Tai galima padaryti naudojantis Lietuvos banko skelbiama finansų rinkos dalyvių informacija. Pažadai greitai ir be rizikos uždirbti didelį pelną turėtų kelti rimtų įtarimų.

Policijos departamento duomenimis, per šiuos tris incidentus gyventojai neteko 124 629 eurų. Dėl įvykių pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau kol kas neskelbiama, ar pavyko nustatyti visus įtariamuosius ir ar yra galimybių susigrąžinti prarastas lėšas.

Šie atvejai primena, kad sukčiai taikosi ne tik į vyresnio amžiaus žmones ir ne tik į elektroninės bankininkystės naudotojus. Pakanka vieno įtikinamo pokalbio, vienos nuorodos ar tariamai pelningo pasiūlymo, kad žmogus netektų daugelį metų kauptų santaupų.