Prieš Vėlines lietuviai keičia įpročius: žvakių ant kapų mažiau, o renkantis verta patikrinti vieną skaičių

Nukrauti kapą žvakėmis, kad šis šviestų ryškiau už kitus, tampa vis mažiau svarbu. Žvakių gamintojai ir prekybininkai pastebi kitą kryptį: žmonės renkasi mažiau žvakių, tačiau nori, kad jų liepsna išliktų ilgiau. Kadaise įprastą 6–10 valandų degimo trukmę vis dažniau keičia para ar dar ilgesnis laikas. Vis dėlto didesnis valandų skaičius ant etiketės dar neatsako, ar pirkinys iš tiesų ekonomiškas.

Artėjant Vėlinėms, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ dalijasi žvakių pasirinkimo tendencijomis. Jose susipina praktiškumas, prisirišimas prie santūraus kapų vaizdo ir noras išsaugoti tikrą liepsną. Nors keičiasi žvakių sudėtis ir naudojimo įpročiai, balta spalva bei paprastos formos Lietuvoje savo vietos neužleidžia.

Vėlinių laikotarpio mastą rodo ir prekybos skaičiai: ruošiantis šioms dienoms „Maximos“ parduotuvėse nuperkama daugiau kaip 4 mln. kapų žvakių. Tačiau vien parduotų vienetų skaičius šiandien jau ne viską pasako apie tai, kiek šviesos žmonės palieka ant artimųjų kapų.

Mažiau žvakių dar nereiškia, kad mirusiuosius prisimename rečiau

„Geraldos“ įkūrėjas ir savininkas Gintautas Igaris atkreipia dėmesį, kad ilgėjant žvakių degimo trukmei keičiasi ir būdas vertinti jų vartojimą. Jeigu anksčiau žmogus pirkdavo kelias trumpiau degančias žvakes, o dabar pasirenka vieną ilgesnio degimo, vienetų sumažėja. Tačiau bendras jų degimo laikas nebūtinai trumpėja. Dėl to gamintojui svarbus ir šis rodiklis.

„Žmonės renkasi ilgiau degančias žvakes ir kapų nebesistengia gausiai nukrauti. Manau, svarbiausia ne žvakių skaičius, o pats gestas – parodyti, kad prisimename išėjusiuosius. Ši tradicija svarbi ir jaunimui, nors jų santykis su kapų lankymu jau kitoks nei vyresniųjų“, – sako G. Igaris.

Tokį pokytį atspindi ir vienas populiariausių prekybos tinklo pirkėjų pasirinkimų – lietuviško gamintojo „Geralda“ žvakė, deganti iki 24 valandų. „Maximos“ Pramoninių prekių ir plataus vartojimo paslaugų pirkimo skyriaus vadovės Karolinos Grušauskaitės teigimu, vietos gamintojų produkcija šioje kategorijoje užima itin svarbią vietą: net 73 proc., arba daugiau nei septynios iš dešimties, tinklo asortimente esančių kapų žvakių ir jų įdėklų yra pagaminti Lietuvoje.

Šis skaičius apibūdina asortimentą, o ne visų parduotų žvakių dalį. Vis dėlto jis rodo, kad ruošiantis Vėlinėms pirkėjai turi platų lietuviškų gaminių pasirinkimą. Pasak K. Grušauskaitės, ilgalaikis bendradarbiavimas su vietos gamintojais leidžia iš arti stebėti, kaip keičiasi pati kategorija.

Lietuviai perka mažiau žvakių

Daugiau valandų ant etiketės – dar ne pigesnis pasirinkimas

Prie žvakių lentynos dėmesį pirmiausia patraukia kaina, dydis ir nurodyta degimo trukmė. Tačiau norint palyginti ekonomiškumą verta atlikti dar vieną veiksmą – kainą padalyti iš deklaruojamų degimo valandų. Taip paaiškėja, kiek kainuoja viena šviesos valanda. Būtent šį palyginimą rekomenduoja atlikti ir prekybos tinklo atstovė.

„Maximos“ pateikiamame asortimento pavyzdyje yra 8 valandas deganti žvakė už 0,17 euro ir iki 100 valandų deganti žvakė už 4,99 euro. Skaičiuojant pagal šias kainas ir nurodytą trukmę, pirmosios degimo valanda kainuotų maždaug 2,1 cento, o antrosios – beveik 5 centus. Vadinasi, šiame konkrečiame palyginime trumpiau deganti žvakė pagal vienos valandos kainą yra pigesnė.

Tačiau pirkėjo sprendimą lemia ir tai, ko jam reikia. Vienam aktuali mažiausia išlaida, kitam – galimybė palikti ilgiau degančią žvakę. Be to, gaminiai gali skirtis savo indu, dydžiu ir kitomis savybėmis. Todėl vienos degimo valandos kaina padeda palyginti konkretų aspektą, bet neapibūdina visos gaminio vertės.

K. Grušauskaitė pabrėžia, kad ilgesnė degimo trukmė nebūtinai reiškia brangesnį pasirinkimą. Tačiau galioja ir atvirkštinė mintis: ilgiausiai deganti žvakė savaime netampa ekonomiškiausia. Tai paaiškėja tik palyginus konkrečias kainas, ypač kai daliai prekių taikomos akcijos.

Lietuviai lieka prie baltos spalvos, bet žvakės vidus jau keičiasi

Kapinių vaizdas, pasak G. Igario, Lietuvoje išlieka santūrus. Vyrauja balta spalva, paprastos formos ir mažiau dekoratyvių detalių. Šiuo požiūriu skiriamės net nuo artimų kaimynų: Lenkijoje, gamintojo pastebėjimu, mėgstamos sodresnės spalvos ir gausesnė puošyba. Lietuvos skonis atsiduria tarp skandinaviško santūrumo ir spalvingesnių kaimyninių rinkų.

Tačiau pažįstama išorė gali slėpti pokyčius sudėtyje. G. Igario teigimu, „Geralda“ nuo 2015 metų nuosekliai didina biologinės kilmės vaškų naudojimą. Šiuo metu jie sudaro daugiau nei pusę bendrovės naudojamų degiųjų masių, o kai kuriuose gaminiuose naudojami tik biologinės, natūralios kilmės aliejai.

Gamintojo siekis – prie biologinės kilmės vaškų pereiti visoje produkcijoje. Vis dėlto, kaip aiškina įmonės įkūrėjas, tokio pokyčio negalima įgyvendinti vienu sprendimu. Jį lemia žaliavų prieinamumas, tiekimo grandinės, pasaulinė situacija ir kaina. Taigi pirkėjui įprastai atrodanti balta žvakė nebūtinai yra tokia pati, kokia buvo prieš dešimtmetį.

Stiklinės žvakidės išmesti neskuba, o LED liepsnos nepakeitė

Dar vienas pastebimas pasirinkimas – keičiami įdėklai. Jiems sudegus galima pasilikti tą pačią stiklinę žvakidę ir pakeisti tik vidų. Tai leidžia pakartotinai naudoti jau turimą indą ir mažinti kiekvieną kartą sunaudojamų medžiagų kiekį. „Maximos“ duomenimis, pastaraisiais metais tokių įdėklų paklausa auga.

Didžiausias pirkimo pikas įprastai pasiekiamas paskutinėmis spalio dienomis. Kartu didėja chrizantemų, viržių, kapų vazų ir kitų puošybos prekių paklausa. Šiemet tinklas siūlo daugiau kaip 30 rūšių kapų žvakių bei įdėklų. Prieš Vėlines skelbiamas ir „Ačiū“ pasiūlymas perkant dvi ar daugiau šios kategorijos prekių. Kaip konkretų pavyzdį tinklas nurodo iki 24 valandų degančią žvakę: įprasta jos kaina – 1,89 euro, pasiūlymo metu – 0,79 euro. Renkantis verta perskaityti konkrečios prekės akcijos sąlygas.

Vis dėlto technologijos nepakeitė vieno esminio dalyko. Nors parduodamos ir LED žvakės, G. Igario vertinimu, Lietuvoje jos tradicinių žvakių neišstūmė. Per Vėlines svarbus pats liepsnos uždegimas, o ne vien apšviestas kapas. Todėl žvakių gali būti mažiau, jų sudėtis gali keistis, tačiau mažos tikros liepsnos prasmė išlieka artima tradicijai, dėl kurios kasmet sugrįžtama aplankyti išėjusiųjų.