Žvakes Vėlinėms šiemet išsiliejau pati iš senų likučių: 12 žvakių kainavo mažiau nei 3 eurus

Ant stalo gulėjo tai, ką dažnas po Vėlinių tiesiog sudeda į maišelį ir pamiršta: apdegusios žvakės, sutrupėję parafino gabalėliai, keli išsiklaipę dagčiai ir stikliniai indeliai nuo pernykščių kapų žvakių. Atrodė ne itin gražiai, tačiau išmesti ranka nekilo. Juk vos kelių centimetrų vaško likutis vienoje žvakėje, kitoje, trečioje galiausiai susidaro į visai padorų kiekį.

Taip iš senų likučių gimė dvylika naujų žvakių Vėlinėms. Joms prireikė tik kantrybės, kelių paprastų indelių ir dagčių, o visa suma nesiekė 3 eurų. Tai nėra stebuklingas būdas viską pasidaryti nemokamai, bet labai aiškus priminimas, kiek daug namuose išmetame vien todėl, kad daiktas nebeatrodo tvarkingas parduotuvės lentynoje.

Prieš Vėlines parduotuvėse lengva pasiduoti nuotaikai: atrodo, kad ant kapo turi būti nauja, graži ir brangi žvakė. Tačiau prisiminimas nesimatuoja plastikinio gaubto blizgesiu. Kartais kur kas daugiau prasmės turi ramus vakaras namuose, kai senus likučius paverčiate tvarkingu, savo rankomis padarytu šviesos tašku.

Maži vaško likučiai staiga užima visą stalą

Didžiausias netikėtumas laukia pradėjus rūšiuoti. Nuo senų žvakių reikia nuimti plastiko ar metalo detales, išrinkti suodžiais pajuodusius dagčius, o vašką suskirstyti pagal spalvas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad darbo daugiau nei naudos, bet būtent tada pamatai, kiek likučių buvo sukaupta per metus.

Vašką patogiausia lydyti dubenyje, įstatytame į puodą su karštu vandeniu. Tiesiai ant kaitros paliktas parafinas gali per daug įkaisti, todėl čia neverta skubėti. Ištirpusią masę galima perkošti per tankesnį sietelį ar seną nereikalingą audinį, kad naujose žvakėse neliktų dagčių nuotrupų ir juodų suodžių.

Formoms tinka ne tik specialūs indeliai. Galima panaudoti mažus stiklinius žvakių indus, karščiui atsparesnius stiklainėlius ar metalines formeles. Svarbiausia, kad indas būtų stabilus, švarus ir nebūtų įskilęs, o dagtis jo viduryje laikytųsi tiesiai.

Šiame darbe yra ir labai žemiško nepatogumo: vaškas varva, stingsta ne tada, kai reikia, o virtuvė trumpam atrodo lyg nedidelės dirbtuvės. Tačiau tai vienas iš tų namų darbų, kuriam nereikia ypatingų įgūdžių. Reikia tik neskubėti ir nesitikėti, kad pirmoji žvakė atrodys kaip iš dekoracijų parduotuvės.

Kur iš tiesų susitaupo tie keli eurai

Didžioji taupymo dalis atsiranda todėl, kad pagrindinė medžiaga jau yra namuose. Senos žvakės dažnai išdega ne iki galo: lieka vaško prie dugno, kraštuose arba po per trumpu dagčiu. Sudėjus tokius likučius, nebereikia pirkti naujo parafino kiekvienai žvakei.

Išlaidos dažniausiai lieka dagčiams ir, jei jų neturite, keliems paprastiems indeliams. Dagtį galima įsigyti ritinėliu ir susikarpyti reikiamo ilgio gabalais, todėl dvylikai žvakių jos kainuoja nedaug. Kai naudojami išsaugoti stikliniai gaubtai ar indeliai, visa suma gali tilpti į mažiau nei 3 eurus.

Žinoma, toks skaičiavimas tinka ne visiems vienodai. Jei namuose nėra sukauptų vaško likučių, perkate naujas formas, dažus, kvapiąsias medžiagas ir dekoracijas, taupymo idėja greitai išnyksta. Tuomet tai tampa kūrybiniu užsiėmimu, o ne pigia alternatyva parduotuvės žvakėms.

Bet žmones vilioja ne vien kaina. Šeimai su vaikais tai gali būti proga kartu pasikalbėti, kodėl lankomi artimųjų kapai. Senjorui – galimybė neskubant panaudoti tai, ką visada buvo gaila išmesti. O žmogui, kuris prieš Vėlines skaičiuoja kiekvieną pirkinį, tai paprastas būdas nesijausti priverstam rinktis tarp pagarbos ir biudžeto.

Žvakes Vėlinėms šiemet išsiliejau pati iš senų likučių: 12 žvakių kainavo mažiau nei 3 eurusNuotrauka: Pexels / Anna Shvets

Ne kiekvienas likutis tinka bet kokiai žvakei

Rankų darbo žvakės turi savų taisyklių. Jei maišote labai skirtingą vašką, spalva gali būti pilkšva ar nevienoda, o degimas – ne toks lygus. Todėl šviesius likučius verta lydyti atskirai nuo ryškių ar stipriai suodinais kraštais padengtų gabalų.

Taip pat svarbu nepalikti žvakės be priežiūros, ypač jeigu ji pilama į seną indelį. Dagtis turi būti tinkamo ilgio, o aplink ją neturi būti džiovintų augalų, popierinių papuošimų ar kitų lengvai užsiliepsnojančių detalių. Vėlinėms dažnai norisi puošnumo, tačiau kapo žvakėje saugumas visada svarbesnis už gražų vaizdą.

Čia suprantama ir parduotuvių pusė. Paruošta žvakė kainuoja ne vien dėl vaško: ją reikia pagaminti, supakuoti, atvežti, laikyti lentynoje, o pirkėjui svarbu, kad ji būtų vienoda ir patikima. Ne kiekvienas turi laiko lydyti likučius po darbo, kai dar reikia pasirūpinti vaikais, vakariene ir kelione į kapines.

Vis dėlto verta atsispirti minčiai, kad tik naujas daiktas yra vertas atminimo. Tvarkingai išlieta žvakė iš senų likučių nėra mažesnės pagarbos ženklas. Ji tiesiog pasako kitą istoriją – apie žmogų, kuris neperka automatiškai, o sąmoningai panaudoja tai, ką jau turi.

Kaip pradėti, kad idėja nevirstų netvarka

Geriausia pradėti ne spalio pabaigoje, kai viskas daroma paskutinę minutę. Vaško likučius galima rinkti visus metus į atskirą dėžutę, o išlydyti tada, kai susikaupia daugiau ir yra laisvesnis vakaras. Tuomet prieš Vėlines nereikia nei skubėti į parduotuvę, nei nervintis, kad žvakės nespės sustingti.

Pradžiai pakanka kelių nedidelių žvakių, o ne didelio projekto visai giminei. Pasirinkite vienodus indelius, pasiruoškite dagtis ir apsaugokite stalą laikraščiais ar nereikalingu audiniu. Jei pirmosios žvakės pavyks neidealiai, jos vis tiek gali būti naudojamos namuose, o kitą kartą jau žinosite, kiek vaško reikia ir kaip jį pilti.

Verslui ir prekybininkams ši tendencija taip pat turėtų būti suprantama. Žmonės nebūtinai atsisako pirkti iš taupumo ar noro viską pasidaryti patys – jie pavargo nuo daiktų, kurie panaudojami vieną kartą ir išmetami. Paprastesni papildomi dagčiai, keičiami įdėklai ar patvaresni žvakių indai daugeliui būtų naudingesni nei dar viena trumpam sezonui skirta dekoracija.

O namuose likęs vaško gabalėlis nebėra vien šiukšlė. Jis gali tapti mažu įpročiu sustoti, prisiminti ir padaryti ką nors savo rankomis. Gal šiemet prieš perkant dar vieną plastikinį gaubtą verta pirmiausia pasižiūrėti į stalčių, kuriame tyliai laukia pernykščių žvakių likučiai?

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!