Šią „piktžolę“ išrauna iš lysvių, o kitur deda į salotas: kuo vertinga paprastoji portulaka?

Žeme besidriekiantys rausvi stiebai ir maži mėsingi lapeliai daržininkui dažnai reiškia dar vieną ravėjimo darbą. Tačiau paprastoji portulaka yra ir valgomas augalas: jos jaunų lapų bei ūglių galima dėti į salotas, sriubas ar padažus. Dėmesio ji sulaukia ir dėl maistinės sudėties, nors internete klijuojama „supermaisto“ etiketė kartais žada gerokai daugiau, nei reikėtų.

Portulaka gali atrodyti pernelyg paprasta, kad būtų verta vietos lėkštėje. Ji neprimena nei įprastų salotų, nei prieskoninių žolelių, kurias perkame parduotuvėje. Vis dėlto jos sultingi lapeliai turi malonios rūgštelės, todėl virtuvėje šis augalas vertinamas ne vien dėl vitaminų ar kitų maistinių medžiagų.

Lietuvoje paprastoji portulaka kaip daržovė auginama retai, tačiau pasitaiko sulaukėjusių augalų. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje nurodoma, kad jos jauni lapai ir ūgliai valgomi švieži, troškinami, dedami į sriubas. Tai ta pati rūšis, kurios lotyniškas pavadinimas yra Portulaca oleracea.

Ne kiekviena portulaka iš gėlyno skirta salotoms

Kalbant apie valgomą augalą, svarbu nesupainioti rūšių. Lietuvių gėlynuose dažnai auginama didžiažiedė portulaka, viliojanti ryškiais žiedais. Straipsniuose apie valgomus lapelius paprastai aptariama paprastoji portulaka. Vien genties pavadinimo ar panašios išvaizdos nepakanka nuspręsti, kad rastas augalas tinka maistui.

Paprastoji portulaka yra vienametė, sultingais stiebais ir lapais. Jos stiebai dažnai rausvi, driekiasi pažeme, o lapeliai mėsingi, ovalūs. Žiedai smulkūs, geltoni. Vis dėlto šie požymiai turėtų padėti pažinti augalą, o ne tapti vieninteliu pagrindu ragauti neaiškų radinį.

Daržininkų nepasitenkinimas šiuo augalu taip pat suprantamas. Portulaka gali subrandinti daug sėklų, o dirbant žemę susmulkintos augalo dalys tinkamomis sąlygomis gali vėl įsišaknyti. Todėl atradus jos kulinarinę vertę nebūtina leisti jai laisvai užimti visų lysvių.

Kodėl ji vadinama „supermaistu“?

Portulakos sudėtyje rasta vitamino C, vitamino E, beta karoteno ir alfa linoleno rūgšties – vienos iš omega-3 riebalų rūgščių. Lyginamajame tyrime portulakos lapuose alfa linoleno rūgšties nustatyta daugiau nei tirtuose špinatų lapuose. Būtent ši savybė dažnai tampa pagrindiniu jos populiarumo argumentu.

Tačiau maistinių medžiagų buvimas augale dar neįrodo, kad porcija salotų sumažins kraujospūdį, pagerins regėjimą ar gydys uždegimą. Tokius pažadus reikėtų vertinti atsargiai. Maisto produkto sudėtis ir įrodytas gydomasis poveikis nėra tas pats.

Portulaką prasmingiau vertinti kaip papildomą lapinę daržovę, galinčią paįvairinti valgiaraštį. Jos nereikia valgyti dideliais kiekiais ar paversti pagrindiniu kasdieniu produktu. Nedidelė porcija gali būti įdomi dėl skonio ir tekstūros, o subalansuotai mitybai vis tiek svarbi skirtingų produktų įvairovė.

Kaip ją panaudoti virtuvėje?

Paprastosios portulakos skonis apibūdinamas kaip rūgštokas, kartais šiek tiek sūrus. Švieži lapeliai ir jauni stiebai tinka salotoms, o termiškai ruošiama ji gali būti naudojama panašiai kaip špinatai. Dėl gleivingos tekstūros augalas taip pat gali šiek tiek sutirštinti sriubą ar troškinį.

Pirmam bandymui pakanka nedidelio kiekio. Kruopščiai nuplautus lapelius galima įmaišyti į agurkų ir pomidorų salotas, pagardinti alyvuogių aliejumi. Kadangi augalas pats turi rūgštelės, citrinų sulčių ar acto verta pilti tik paragavus.

Kitas paprastas variantas – smulkiai supjaustytus jaunus ūglius įmaišyti į natūralų jogurtą su krapais ir trupučiu česnako. Toks padažas tiktų prie virtų ar keptų bulvių. Norint šilto garnyro, portulaką galima trumpai patroškinti su sviestu ir česnaku, stebint, kad sultingi lapeliai nebūtų pervirti.

Prieš ragaujant svarbiau atpažinti, o ne susižavėti

Maistui rinkite tik patikimai atpažintą augalą iš žinomos, maistui auginti tinkamos vietos. Portulaką gali priminti kai kurios pažeme augančios karpažolės. Jos pažeistos išskiria baltas pieniškas sultis, kurios gali dirginti. Vis dėlto vien šio skirtumo nepakanka saugiam atpažinimui – kilus abejonių augalo neragaukite.

Portulakoje taip pat yra oksalatų. Žmonėms, kuriems dėl kalcio oksalato inkstų akmenų rekomenduota riboti jų kiekį maiste, šis augalas nėra tinkamas eksperimentas didelėmis porcijomis – jo vartojimą verta aptarti su gydytoju ar dietologu.

Norintiems portulaką išbandyti paprasčiausia pradėti nuo aiškiai pažymėtų paprastosios portulakos sėklų ir užsiauginti jos patiems. Tuomet nereikės spėlioti, kas išdygo tarp trinkelių, o pirmą derlių bus galima panaudoti keliems šaukštams padažo ar nedidelei salotų porcijai.