Sniegas gali pasirodyti dar iki lapkričio 11-osios: Vidurio Europai prognozuojamas orų lūžis

Po šilto spalio dalyje Vidurio Europos gali pasirodyti žiemiški krituliai. Meteorologas Dominikas Jungas lapkričio pradžioje įžvelgia atšalimo ir sniego galimybę, pirmiausia Rūdiniuose kalnuose, Bavarijos miške bei Alpių pakraščiuose. Prognozėse minimas ir silpnesnis poliarinis sūkurys, tačiau tai dar nereiškia nei patvirtinto jo suirimo, nei neišvengiamos sniego bangos visame žemyne.

Pirmasis sniegas kalnuose ir apsnigę didmiesčiai – labai skirtingi scenarijai. Šiuo metu daugiau pagrindo kalbėti apie žiemiškų kritulių tikimybę aukštesnėse vietovėse, kur atšalimas pajuntamas anksčiau. Žemumose tuo pat metu gali lyti, o temperatūra dienomis likti teigiama.

Lietuvos gyventojams ši žinia aktuali ir planuojant keliones per Čekiją, pietinę Vokietiją ar Alpių regioną. Tačiau Vidurio Europai numatomas atšalimas savaime neparodo, kada snigs Lietuvoje.

Pirmiausia pabaltuoti gali kalnuotos vietovės

D. Jungo vertinimu, lapkričio pradžioje atmosferos cirkuliacija gali tapti palankesnė šaltesniam orui pasiekti Vidurio Europą. Kai kuriuose modelių skaičiavimuose tuomet atsiranda ir pirmųjų snaigių tikimybė.

Daugiausia dėmesio skiriama Rūdiniams kalnams ties Vokietijos ir Čekijos siena, Bavarijos miškui bei Alpių pakraščiams. Tai nereiškia, kad visose šiose vietovėse iškris vienodas sniego kiekis ar susidarys ilgiau išliekanti danga. Tam reikės tinkamo šalčio ir kritulių derinio.

Žiemiški krituliai Čekijos kalnuose minimi ir artimesnėje prognozėje. Čekijos hidrometeorologijos instituto informaciją skelbianti naujienų agentūra ČTK praneša, kad antroje šios savaitės pusėje į šalį turėtų plūsti šaltesnis, drėgnesnis oras iš šiaurės ar šiaurės rytų. Kalnuose galimi mišrūs krituliai ir sniegas, o žemiau dienomis numatoma maždaug 6–11 laipsnių šiluma.

Ką su tuo turi bendro poliarinis sūkurys?

Poliariniu sūkuriu šiame kontekste vadinama stiprių vėjų cirkuliacija aukštai stratosferoje virš Arkties. Jos stiprumas gali kisti ir paveikti žemiau esančius atmosferos sluoksnius, o per juos – ir orus prie žemės.

Susilpnėjęs stratosferinis poliarinis sūkurys gali padidinti šaltesnio oro įsiveržimų tikimybę, nes keičiasi platesnė atmosferos cirkuliacija. Tačiau poveikis nėra vienodas kiekvienai šaliai ir nepasireiškia kaip paprastas jungiklis, kuris iš karto „įjungia žiemą“. Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyba „Met Office“ poliarinį sūkurį įvardija kaip vieną iš žiemos orams įtakos turinčių veiksnių.

Todėl silpnesni vėjai aukštai virš Arkties dar nėra įrodymas, kad sūkurys jau suiro. Taip pat negalima kiekvieno rudens atšalimo tiesiogiai priskirti vien jam. Konkrečią orų eigą lems ir ciklonų, anticiklonų bei kritulių zonų padėtis.

Lapkričio 11-oji – ne nustatyta snigimo data

Pasakojimuose apie artėjančius orus minima Šv. Martyno diena, lapkričio 11-oji, tradiciškai siejama su pirmuoju sniegu. Vis dėlto tai kalendorinis ir kultūrinis orientyras, o ne meteorologinis terminas.

Modeliuose matoma galimybė, kad iki šios datos dalis Vidurio Europos aukštumų sulauks sniego, neleidžia nustatyti tikslaus snygio laiko. Artėjant prognozuojamam laikotarpiui dar gali keistis ir šalčio stiprumas, ir kritulių vieta.

Net pasirodžius snaigėms žiema nebūtinai įsitvirtins. Ant šiltos žemės sniegas gali greitai ištirpti, išsilaikyti tik aukščiau esančiuose šlaituose arba trumpam pabaltinti žolę, o keliuose likti vanduo.

Ką verta žinoti keliaujantiems iš Lietuvos?

Planuojant kelionę į kalnuotus Čekijos, Vokietijos ar Austrijos regionus, verta tikrinti ne vien galutinio miesto prognozę. Maršrutas per aukštesnes vietoves gali patekti į visai kitokias sąlygas nei kelionės pradžia ar pabaiga.

Prieš išvykstant reikėtų įvertinti padangų būklę, pasirūpinti šalčiui tinkamu langų plovimo skysčiu ir pasitikrinti kelionės šalims taikomus žiemos įrangos reikalavimus. Šlapias sniegas, rūkas ir prie nulio svyruojanti temperatūra gali apsunkinti kelionę net nesusidarius storai sniego dangai.

Lietuvai konkrečios pirmojo snygio datos ši prognozė nepateikia. Kol kas ryškesnis signalas nukreiptas į Vidurio Europos kalnuotas vietoves – ar atšalimas apims platesnę teritoriją, paaiškės iš artimesnių prognozių.