Kokia pinigų suma suteikia ramybę? Lietuvos gyventojai įvardijo sumas, tačiau dalies rezervas išsektų per tris mėnesius

Daugiau nei 20 tūkst. eurų santaupų – tokią sumą dažniausiai rinkosi Lietuvos gyventojai, paklausti, kas jiems suteiktų finansinio saugumo jausmą. Tačiau norimas rezervas ir realios galimybės skiriasi: 38 proc. apklaustųjų nurodė, kad netekę pagrindinio pajamų šaltinio dabartinį gyvenimo lygį galėtų išlaikyti ne ilgiau kaip tris mėnesius. Kas dešimtam turimų lėšų nepakaktų nė mėnesiui.

Tokius rezultatus atskleidė „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu atlikta apklausa apie gyventojų finansinį pasirengimą, pajamų netekties rizikas ir šeimos finansinį saugumą. Tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė respondentų savo namų ūkio padėtį vertina teigiamai. Vis dėlto atsakymai apie santaupas atskleidžia, kaip greitai daliai šeimų tektų peržiūrėti įprastas išlaidas, jeigu pagrindinės pajamos nutrūktų.

Apklausoje įvardytos sumos atspindi asmeninį saugumo suvokimą. Jos nereiškia, kad būtent tiek santaupų gyventojai jau turi arba kad vienoda suma būtų pakankama kiekvienam namų ūkiui.

Dažniausias pasirinkimas – daugiau nei 20 tūkst. eurų

Daugiausia respondentų, 28 proc., nurodė, kad finansiškai saugiai jaustųsi turėdami daugiau nei 20 tūkst. eurų santaupų. Kiek mažesnei daliai, 23 proc., ramybės suteiktų 5–10 tūkst. eurų, o penktadaliui, 20 proc., reikėtų 10–20 tūkst. eurų.

Mažesnėmis sumomis pasitenkintų rečiau atsakymuose minėtos gyventojų grupės. Dešimtadaliui pakaktų 3–5 tūkst. eurų, 7 proc. – 1–3 tūkst. eurų, o 3 proc. saugumo jausmą suteiktų ir iki tūkstančio eurų siekiančios santaupos.

Daugiau nei 20 tūkst. eurų buvo dažniausias pavienis atsakymas, tačiau jį pasirinko ne dauguma apklaustųjų. Rezultatai rodo platų lūkesčių skirtumą: vieniems ramybė siejasi su kelių tūkstančių eurų rezervu, kitiems reikia gerokai didesnės sumos.

„Nėra abejonės, kad santaupos suteikia ramybės ir tvirtesnį pagrindą po kojomis. Vis dėlto finansinis atsparumas nėra vien sukaupta pinigų suma sąskaitoje – tai gebėjimas susidoroti su netikėtais gyvenimo pokyčiais ir išvengti situacijos, kai vienas nenumatytas įvykis sujaukia visus šeimos finansus“, – sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė.

Pasak jos, finansinį pagrindą svarbu stiprinti nuosekliai: kaupti rezervą nenumatytiems atvejams, atsakingai vertinti įsipareigojimus ir pasirengti netikėtiems gyvenimo pokyčiams.

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė

Saugiai jaučiasi daugiau nei pusė, bet daliai santaupų užtektų trumpam

Savo namų ūkio finansinį saugumą teigiamai įvertino 54 proc. respondentų. Iš jų 15 proc. jaučiasi visiškai saugūs, o 39 proc. – greičiau saugūs. Beveik trečdalis, 32 proc., pasirinko neutralų vertinimą: nesijaučia nei saugūs, nei nesaugūs.

Finansiškai nesaugūs jaučiasi 14 proc. apklaustųjų. Vienuolika procentų savo padėtį apibūdino kaip greičiau nesaugią, o 3 proc. – kaip visiškai nesaugią.

Tačiau klausimas apie pagrindinių pajamų praradimą atskleidė kitą pasirengimo pusę. Dešimtadaliui gyventojų turimų lėšų dabartiniam gyvenimo lygiui palaikyti pakaktų trumpiau nei mėnesiui, dar 28 proc. – nuo vieno iki trijų mėnesių. Kartu šios grupės sudaro 38 proc. respondentų.

Dar 23 proc. apklaustųjų nurodė galintys iš turimų lėšų pragyventi 4–6 mėnesius. Penkiolikai procentų santaupų pakaktų 7–12 mėnesių, tiek pat – ilgiau nei metus.

Šiuos atsakymus svarbu suprasti tiksliai: buvo vertinama galimybė išlaikyti dabartinį gyvenimo lygį, o ne vien patenkinti būtiniausius poreikius. Vis dėlto rezultatai parodo, kiek laiko gyventojai turėtų prisitaikyti prie pasikeitusios finansinės padėties, kol tektų keisti nusistovėjusį išlaidų planą.

Papildomus pinigus pirmiausia skirtų santaupoms

Paklausti, kiek papildomai galėtų skirti savo ar šeimos finansiniam saugumui stiprinti, daugiausia gyventojų, 21 proc., pasirinko 51–100 eurų per mėnesį. Penktadalis nurodė galintys atidėti daugiau nei 300 eurų, o 16 proc. – 101–200 eurų.

Kuklesnes galimybes įvardijo 12 proc. respondentų, galinčių skirti 26–50 eurų, ir 8 proc., galinčių atidėti iki 25 eurų per mėnesį. Keturiolika procentų apklaustųjų teigė papildomų lėšų skirti negalintys. Tai rodo, kad finansinio rezervo didinimą daliai gyventojų riboja dabartinės galimybės.

Turėdami papildomus 50–100 eurų, gyventojai pirmiausia kauptų rezervą arba didintų santaupas – tokį pasirinkimą nurodė 47 proc. Investavimą rinktųsi 27 proc. Dalis respondentų lėšas skirtų vaikų ateičiai, pensijai, paskoloms ir kitiems įsipareigojimams arba finansinei apsaugai nelaimės atveju.

I. Veličkienė atkreipia dėmesį, kad rimtos sveikatos problemos ar artimojo netektis gali sukelti ir finansinių sunkumų. Draudimo bendrovės atstovės vertinimu, gyvybės draudimas su papildomomis traumų, sunkių ligų ar darbingumo netekimo apsaugomis gali būti viena šeimos finansinio saugumo dalių.

Apklausą 2026 metų spalį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Lietuvoje apklausta daugiau nei tūkstantis 18–74 metų gyventojų.