Nuomininkas paprašė žiemai sumažinti nuomą 60 eurų, nes šildymas brangus: suskaičiavau, kiek jis iš tikrųjų moka, ir atsakymas jam nepatiko

Vieną sausio vakarą gavau nuomininko žinutę. Jis klausė, ar negalėčiau iki pavasario sumažinti buto nuomos 60 eurų, nes daug moka už šildymą. Man 48-eri, gyvenu Kaune, dirbu administratore, o nedidelį butą kitame miesto rajone nuomoju jau trečius metus. Iš nuomos nepraturtėju, bet tie pinigai padeda mokėti paskolą ir šiek tiek atsidėti remontui. Su nuomininku iki tol sutarėme neblogai, tad nenorėjau jo prašymo tiesiog numoti ranka.

Supratau, kodėl jis parašė. Tą savaitę ir pati ilgokai žiūrėjau į savo šildymo sąskaitą, prisegtą prie šaldytuvo. Parduotuvėje už tuos pačius pirkinius mokėjau daugiau nei anksčiau, o alga nepasikeitė. Vis tiek pirmiausia pagalvojau, kiek pinigų netekčiau. Paprašiau nuomininko atsiųsti kelių mėnesių sąskaitas, kad galėčiau ramiai paskaičiuoti.

Žinutę perskaičiau ne pačios geriausios nuotaikos

Butą nuomoju Tomui. Jis gyvena vienas, dirba sandėlyje. Atsikraustė beveik prieš dvejus metus, nuomą visada mokėjo laiku ir dėl kiekvienos smulkmenos neskambindavo. Kartą pats pakeitė dušo žarną, o kai pradėjo strigti skalbyklė, palaukė, kol suradau meistrą. Todėl nemaniau, kad dabar jis tiesiog ieško priežasties mokėti mažiau.

Tą vakarą buvau pavargusi, namuose laukė krūva skalbinių. Žinutę perskaičiau virtuvėje dar nenusiavusi batų ir pirmiausia pagalvojau, kad nuomos nemažinsiu. Tomas rašė, jog sumokėjus nuomą ir komunalinius žiemą jam lieka gerokai mažiau pinigų, o papildomų pamainų darbe tą mėnesį negavo. Atrašiau trumpai: „Atsiųsk sąskaitas, tada pasižiūrėsiu.“

Vėliau pagalvojau, kad galėjau nuskambėti nepatikliai. Jis juk nesakė, kad visai negali sumokėti, tik klausė, ar sutikčiau sumažinti nuomą šalčiausiems mėnesiams. Buvome sutarę dėl 420 eurų nuomos, o už komunalines paslaugas jis mokėjo atskirai. Iki tol apie nuomos dydžio keitimą nebuvome kalbėję, net ir pabrangus šildymui.

Skaičiai ant lapo pasakė ne viską

Kitą dieną Tomas atsiuntė trijų mėnesių sąskaitų nuotraukas. Už šildymą jose buvo nurodyta 95, 120 ir 115 eurų, vidutiniškai apie 110 eurų per mėnesį. Dar maždaug 55 eurus jam kas mėnesį kainuodavo vanduo, elektra ir kiti būsto mokėjimai. Sudėjusi su nuoma gavau, kad tais mėnesiais būstas jam vidutiniškai kainavo apie 585 eurus per mėnesį.

Jei būčiau sutikusi sumažinti nuomą iki 360 eurų, esant tokioms pačioms sąskaitoms, Tomo išlaidos būtų buvusios apie 525 eurus. Žmogui, skaičiuojančiam pinigus iki algos, tie 60 eurų tikriausiai svarbūs. Susirašiau ir savo išlaidas: bankui kas mėnesį moku 250 eurų, dar stengiuosi po 40 eurų atsidėti buto priežiūrai. Ne visada pavyksta, ypač jei tenka kviesti meistrą.

Iš 420 eurų, sumokėjus bankui ir atsidėjus tuos 40 eurų, man likdavo apie 130 eurų. Iš jų dar reikėdavo padengti kitus su nuoma susijusius mokėjimus ir nenumatytus darbus. Nesakau, kad iš buto nieko negaunu, bet ir visa nuoma nelieka mano kasdienėms išlaidoms. Bežiūrėdama į skaičius pagalvojau, kad abu skaičiuojame savo biudžetą. Tomas žiūri, kiek turi sumokėti, o aš – kiek man po visko lieka.

Nuomininkas paprašė žiemai sumažinti nuomą 60 eurų, nes šildymas brangus: suskaičiavau, kiek jis iš tikrųjų moka, ir atsakymas jam nepatikoNuotrauka: Pixabay / jarmoluk

Atsakymas sukėlė daugiau įtampos, nei tikėjausi

Tomui paskambinau grįžusi po darbo. Dar nebuvau iškrovusi pirkinių maišo, tik pastačiau jį ant grindų. Pasakiau, kad sąskaitas peržiūrėjau, bet 60 eurų nuomos sumažinti negaliu. Pasiūliau savaitgalį atvažiuoti ir apžiūrėti langus bei radiatorių, nes jis buvo užsiminęs, kad prie lango šalta. Dar pasakiau, kad, jei kurį mėnesį bus sunku sumokėti laiku, geriau man praneštų iš anksto.

Jis kiek patylėjo, tada pasakė: „Prašiau ne apžiūros, o pagalbos dabar.“ Man pasirodė, kad jis nepagalvoja apie mano išlaidas, ir pradėjau vardyti paskolą, galimą remontą. Tomas gana sausai atsakė, kad paskola yra mano pasirinkimas, ne jo. Buvo nemalonu tai girdėti. Vis dėlto vėliau tą vakarą pagalvojau, kad iš dalies jis teisus.

Bet ir sumažinti nuomą man nebuvo taip paprasta. Tada mažiau liktų ne tik kasdienėms išlaidoms, bet ir paties buto priežiūrai. Pokalbį baigėme mandagiai, nors, man atrodo, abu buvome susierzinę. Dar kelis kartus pažiūrėjau į telefoną, bet tą vakarą Tomas daugiau neparašė.

Atvažiavusi pamačiau, kur galime bent šį tą pakeisti

Šeštadienį nuvažiavau į butą, pasiėmiau atsuktuvą ir langų sandarinimo juostos. Tomas atidarė duris vilkėdamas megztinį, prie radiatoriaus džiūvo kojinės, ant virtuvės stalo gulėjo sąskaitos. Iš pradžių kalbėjome apie orą, apie tai, kaip man sekėsi atvažiuoti. Po paskutinio pokalbio buvo truputį nejauku. Tada nuėjome pažiūrėti lango, prie kurio jis jautė šaltį.

Matėsi, kad vienoje vietoje langas prastai prispaudžiamas. Pati jo sutvarkyti nesugebėjau, todėl susitariau su meistru. Tomas įleido jį darbo dieną. Kiek tai pakeitė šildymo išlaidas, pasakyti negaliu, nes vėliau ir oras atšilo. Bet Tomas sakė, kad bent jau nebejaučia tokio šalčio sėdėdamas prie stalo, kur vakarais valgo ir žiūri televizorių.

Prieš išvažiuodama pasakiau, kad dar pagalvosiu apie jo prašymą. Galiausiai pasiūliau vienam mėnesiui sumažinti nuomą 30 eurų, o ne 60 eurų visai žiemai. Tomas atsakė: „Gerai, nors tikėjausi daugiau.“ Džiaugsmo jo balse nebuvo. Suprantu, kad toks susitarimas jo finansinių rūpesčių neišsprendė.

Po šio pokalbio kitaip žiūriu į mūsų susitarimą

Anksčiau maniau, kad jei nuomininkas moka laiku, o savininkas rūpinasi butu, didelių nesutarimų neturėtų kilti. Dabar matau, kad dėl pinigų galima susikirsti ir tada, kai nė vienas nenori kitam pakenkti. Man buvo naudinga pamatyti Tomo sąskaitas, nes iki tol jo išlaidas tik įsivaizdavau. Nežinau, kiek jam padėjo mano atvažiavimas, bet bent galėjome kartu pažiūrėti, kas negerai su langu.

Ilgesniam laikui nuomos dydžio nepakeitėme. Nežinau, gal kitą žiemą vėl teks apie tai kalbėtis. Dar reikėtų sutvarkyti seną virtuvės maišytuvo rankenėlę, kuri kartais stringa, bet kol kas nei Tomas, nei aš prie jos neprisiruošiame. O dėl prašymo sumažinti nuomą vis dar svarstau, ar galėjau pasielgti kitaip. Bent jau supratau, kad prieš atsakant verta išklausyti, net jeigu galiausiai atsakymas bus ne toks, kokio žmogus tikėjosi.

• Paprašyti sąskaitų ir pasižiūrėti, kokios iš tiesų yra būsto išlaidos.
• Susirašyti ir savo mokėjimus, prieš nusprendžiant, kokią nuolaidą galima pasiūlyti.
• Pasikalbėti apie buto problemas, nors jų sutvarkymas nebūtinai išspręs pinigų klausimą.

O kaip jūs būtumėte pasielgę mano vietoje?