Arabika ar robusta? Skirtumas kavos puodelyje gali nustebinti net tuos, kurie ją geria kasdien

Vienos kavos mėgėjai ieško dėl švelnaus skonio ir aromato, kitą renkasi tie, kuriems rytas prasideda nuo sodraus kartumo. Tačiau ant pakuotės užrašyti žodžiai „arabika“ ir „robusta“ pasako kur kas daugiau, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Nuo jų gali priklausyti ne tik kavos skonis, bet ir kofeino kiekis puodelyje.

Stovint prie kavos lentynos dažnai tenka rinktis iš daugybės pakuočių. Vienos žada šokolado ar riešutų natas, kitos – intensyvų skonį ir tirštą espreso putą. Ant vienos parašyta „100 proc. arabika“, ant kitos – „arabikos ir robustos mišinys“.

Kurį variantą rinktis? Atsakymas priklauso nuo to, ko tikitės iš savo kavos. Jei norite švelnesnio skonio ir įvairesnio aromato, dažnai verta pradėti nuo arabikos. Jeigu mėgstate ryškų kartumą ir sodrų espresą, gali patikti mišinys su robusta.

Tačiau vien pavadinimo neužtenka. Galutinį skonį lemia ir pupelių kokybė, jų kilmė, skrudinimas, šviežumas bei tai, kaip kavą paruošiate.

Arabika ir robusta: kuo jos skiriasi iš tikrųjų?

Arabika ir robusta – dvi plačiai prekyboje naudojamos kavos rūšys. Nors iš abiejų galima paruošti espresą, kavą su pienu ar tiesiog užplikyti maltas pupeles, jų įprastos skonio savybės skiriasi.

Arabika dažniausiai vertinama dėl įvairesnio aromato ir švelnesnio skonio. Priklausomai nuo pupelių kilmės ir skrudinimo, joje galima pajusti vaisių, uogų, gėlių, riešutų, šokolado ar karamelės natas. Kai kuri arabika pasižymi ir ryškesne rūgštele – ji gali priminti citrusinius vaisius ar uogas.

Tai nereiškia, kad kiekvienas arabikos puodelis bus rūgštus. Pavyzdžiui, vidutiniškai skrudinta kava su šokolado ir riešutų natomis gali būti gana švelni, o šviesiau skrudinta, vaisiškesnio profilio kava – gyvesnio skonio.

Robusta paprastai pasižymi stipresniu kartumu ir sodresniu, sunkesniu skoniu. Joje galima aptikti kakavos, skrudintų grūdų, žemės, medienos ar prieskonių natų. Dėl šių savybių robusta dažnai naudojama espreso mišiniuose, kai norima ryškesnio, intensyvesnio gėrimo.

Vis dėlto teigti, kad arabika visada skani, o robusta – prasta, būtų pernelyg paprasta. Gerai užauginta ir tinkamai apdorota robusta gali būti maloni, o nekokybiška, seniai skrudinta ar netinkamai paruošta arabika nebūtinai džiugins aromatu.

Pupelės skiriasi ir išvaizda: arabikos dažniausiai yra pailgesnės, o robustos – apvalesnės. Tačiau vien pagal pupelės formą patikimai nustatyti kavos rūšį sunku, ypač kai pupelės jau paskrudintos.

Kurioje kavoje daugiau kofeino? Čia robusta turi aiškų pranašumą

Jeigu kavos „stiprumą“ siejate su kofeinu, paprastai daugiau jo turi robusta. Mokslinių tyrimų apžvalgoje nurodoma, kad žaliose arabikos pupelėse kofeinas paprastai sudaro apie 0,9–1,5 proc. sausosios masės, o robustos – apie 1,2–2,4 proc. Kitaip tariant, robustoje kofeino dažnai būna gerokai daugiau, nors konkretūs kiekiai gali skirtis ir dalis jų intervalų persidengia.

Tačiau čia slypi svarbi detalė: daugiau kofeino pupelėse nebūtinai reiškia, kad kiekviename robustos kavos puodelyje jo bus daugiau nei bet kuriame arabikos puodelyje.

Kofeino kiekis gėrime priklauso nuo sunaudotos kavos kiekio, pupelių rūšies, malimo, ruošimo būdo ir porcijos dydžio. Pavyzdžiui, didelis puodelis filtruotos arabikos kavos gali turėti daugiau kofeino nei mažas espreso puodelis su robusta. Kad sužinotume tiksliai, reikėtų lyginti konkrečius gėrimus ir jų paruošimo būdą.

Stiprus skonis taip pat nėra patikimas kofeino matas. Tamsiai skrudinta, karti kava gali atrodyti labai stipri, tačiau iš skonio vien nustatyti kofeino kiekio neįmanoma. O švelnesnio skonio didelė kavos porcija jo gali turėti visai nemažai.

Jeigu pastebite, kad išgėrus kavos sunkiau užmigti, jaučiate nerimą ar nemalonų širdies plakimą, verta atkreipti dėmesį ne tik į išgeriamų puodelių skaičių, bet ir į jų dydį bei kavos sudėtį. Arabika dažniausiai turės mažiau kofeino nei tokiu pat būdu iš tokio pat kiekio robustos paruoštas gėrimas, tačiau ji taip pat nėra kava be kofeino.

Kavos pupelės

Kuri aromatingesnė ir kuri geriausiai tinka kavos aparatui?

Ieškantiems įvairaus, lengviau atpažįstamo aromato dažniausiai rekomenduojama arabika. Viename puodelyje ji gali priminti šokoladą ir riešutus, kitame – uogas ar gėles. Tokie skirtumai ypač priklauso nuo to, kur kava užauginta, kaip pupelės apdorotos ir paskrudintos.

Robustos aromatas paprastai apibūdinamas kaip intensyvesnis, labiau skrudintas ar žemiškas. Jis gali patikti tiems, kurie nenori vaisiškos rūgštelės ir ieško sodresnės kavos. Vis dėlto aromato intensyvumas ir jo įvairovė nėra tas pats: stipriai kvepianti kava nebūtinai turės daugiau skirtingų skonio niuansų.

Kavos aparatui galima rinktis abi rūšis. Jeigu mėgstate švelnesnį espresą, geriate juodą kavą arba norite pajusti jos kilmei būdingus skonius, pradėkite nuo vidutiniškai skrudintos 100 proc. arabikos.

Jeigu patinka sodrus espresas ar kava su pienu, verta išbandyti arabikos ir robustos mišinį. Robusta mišiniui gali suteikti daugiau kartumo ir sodrumo, o jos skonis gali išlikti juntamas ir įpylus pieno. Ji taip pat dažnai naudojama siekiant gausesnės espreso putos, nors šios išvaizdą lemia ir pupelių šviežumas, skrudinimas bei paruošimas.

Pradžiai galima rinktis mišinį, kuriame arabikos daugiau, pavyzdžiui, 80 proc. arabikos ir 20 proc. robustos. Jeigu norėsis intensyvesnio skonio, kitą kartą galima išbandyti didesnę robustos dalį. Tikslios taisyklės čia nėra – svarbiausia, koks rezultatas patinka jums.

Pirkdami kavą automatiniam aparatui taip pat atkreipkite dėmesį į jo gamintojo rekomendacijas. Labai tamsiai skrudintos ir paviršiuje itin riebios pupelės kai kuriuose aparatuose gali apsunkinti malūnėlio priežiūrą.

Ką rinktis turkiškai kavai ir kaip nesugadinti gero skonio?

Turkiškame kavos puodelyje, arba džezvoje, galima ruošti tiek arabiką, tiek robustą ar jų mišinį. Jeigu norite švelnesnio, aromatingesnio gėrimo, išbandykite vidutiniškai skrudintą arabiką. Sodresnio ir kartesnio skonio mėgėjams gali tikti mišinys su robusta.

Šiam ruošimo būdui svarbi ne tik pupelių rūšis, bet ir labai smulkus malimas. Kava turi būti sumalta gerokai smulkiau nei įprastam filtrui – beveik iki miltelių. Jei pupeles malate parduotuvėje, verta pasakyti, kad kavą ruošite džezvoje.

Į puodelį įpilkite šalto vandens, suberkite smulkiai maltą kavą ir kaitinkite ant nedidelės ugnies. Kai puta pradės kilti, nuimkite nuo kaitros. Prieš pilant į puodelį verta trumpai palaukti, kad dalis tirščių nusėstų. Kavą ragaukite neskubėdami, nes tirščiai lieka gėrime.

Kad ir kokį ruošimo būdą pasirinktumėte, svarbus pupelių šviežumas. Kava ilgainiui praranda aromatą, ypač jei pakuotė dažnai atidaroma arba pupelės laikomos šilumoje ir drėgmėje. Todėl verta pirkti tokį kiekį, kurį sunaudosite per protingą laiką, o pupeles laikyti sandariai, sausoje ir vėsioje vietoje, saugant nuo tiesioginės šviesos.

Jeigu yra galimybė, pupeles malkite prieš pat ruošdami kavą – taip lengviau išsaugoti aromatą. Atkreipkite dėmesį ir į skrudinimo datą, jei ji nurodyta ant pakuotės.

Galiausiai geriausias pasirinkimas paaiškėja ragaujant. Vieną kartą išbandykite arabiką, kitą – mišinį su robusta, tačiau kavą ruoškite panašiu būdu. Tuomet lengviau suprasite, ar jums labiau patinka švelnesnis, aromatingesnis puodelis, ar sodresnis ir kartesnis skonis.