Dirbu „Maximoje“ ir vakarais iškraunu pirkėjų paliktus vežimėlius: jiems nusibosta laukti

„Galite viską pasiimti. Aš daugiau nebelauksiu.“

Vyras tai pasakė ramiai. Nepakėlė balso, nesiginčijo. Tiesiog pastūmė pilną vežimėlį į šoną, pasiėmė nuo rankenos savo pirkinių maišą ir išėjo pro vartelius.

Tuo metu viena pirkėja savitarnoje laukė amžiaus patvirtinimo, kitam žmogui reikėjo atšaukti prekę, o prie trečios kasos moteris rodė į ekraną ir kartojo, kad nuolaida nepritaikyta. Kolegė ėjo nuo vieno žmogaus prie kito.

Vyras buvo ketvirtas, kuriam reikėjo pagalbos. Kol atėjo jo eilė, jo paties jau nebebuvo.

Prekybos centre dirbu penktus metus. Mano pamainoje pastaruoju metu dažniau tenka iškrauti prie kasų paliktus vežimėlius. Negaliu pasakyti, ar jų daugėja kitose parduotuvėse. Tačiau čia dalį pirkėjų išlydžiu girdėdama tą pačią priežastį: atsibodo laukti.

Žmogus jau susirinko vakarienę, bet iki mokėjimo dar reikia prasibrauti

Paliktame vežimėlyje tą vakarą buvo duonos, makaronų, kavos, skalbiklio, vaisių ir produktų vakarienei. Ne du atsitiktiniai pirkiniai, kurių lengva atsisakyti. Žmogus buvo apėjęs parduotuvę, pasirinkęs prekes ir atvežęs jas iki kasų.

Prie įprastos kasos stovėjo eilė. Savitarnoje iš pradžių atrodė greičiau, todėl vyras pasuko ten. Mačiau, kaip išsitraukė akinius, pasidėjo maišą ir pradėjo skenuoti.

Pirmą kartą ekranui paprašius darbuotojo pagalbos jis kantriai laukė. Kolegė priėjo, sutvarkė. Po kelių prekių prireikė jos dar kartą.

Tada vyras jau dairėsi į kitą pusę. Viena ranka laikė prekę, kita tikrino laiką telefone. Kai kolegė pasakė „tuoj prieisiu“, jis linktelėjo, bet netrukus pradėjo dėti nuskenuotas prekes atgal į vežimėlį.

Gal jis skubėjo pasiimti vaiko. Gal turėjo grįžti į darbą. Nežinau. Išeidamas paaiškino tik tiek, kad apsipirkti jau užtruko pakankamai.

Man liko jo vakarienė ir skalbiklis. Tinkamas prekes reikėjo grąžinti į lentynas, o šaldomus produktus įvertinti pagal nustatytą tvarką. Jų negalima automatiškai sudėti atgal vien todėl, kad pakuotė neatidaryta.

Savitarnoje laukia net tie, kurie puikiai moka ja naudotis

Kartais girdžiu sakant, kad savitarna nepatinka tik tiems, kurie nesusigaudo. Mano patirtis šioje pamainoje kitokia. Matau ir jaunus žmones, kurie viską nuskenuoja greitai, moka telefonu, bet vis tiek sustoja prie pranešimo, kurio patys panaikinti negali.

Žmogus gali mokėti naudotis kasa, tačiau neturėti teisės patvirtinti veiksmo, kuriam būtinas darbuotojas.

Didžiausia įtampa kyla tada, kai vienu metu pagalbos prireikia keliems. Kolegė prie vienos kasos aiškinasi kainą. Prie kitos žmogus jau pakėlęs ranką. Trečias šaukia, kad jo mokėjimas nepavyko.

Iš šalies atrodo, kad ji kažką ignoruoja. Aš matau, kaip ji stengiasi kuo greičiau baigti vieną klausimą ir pereiti prie kito.

Kartą pirkėja man pasakė:

„Aš ne ant jūsų pykstu. Bet kodėl turiu stovėti prie kasos, kurioje pati dirbu, ir dar laukti, kol man leis baigti?“

Tą vakarą ji pirkinius pasiėmė. Kitą kartą panašioje situacijoje moteris paliko krepšelį ir išėjo. Iki apmokėjimo buvo likęs vienas patvirtinimas.

Paliktas vežimėlis reiškia darbą, kurio laukiančioje eilėje nesimato

Pirkėjui išėjus, vežimėlis niekur nedingsta. Pirmiausia reikia įsitikinti, kad žmogus tikrai nebegrįš. Pasitaiko, kad nueina iki automobilio ar prie bankomato.

Kai aišku, kad pirkiniai palikti, prasideda iškrovimas. Vienos prekės keliauja į buities skyrių, kitos – prie kruopų, dar kitos – į duonos lentynas. Kartais vežimėlyje būna trisdešimt ar keturiasdešimt skirtingų pakuočių iš abiejų parduotuvės galų.

Kol jas nešioju, mano nebaigta lentyna laukia. Jei prie kasų susidaro dar viena eilė, galiu būti reikalinga ir ten, bet tuo metu rankose laikau aliejų, sauskelnes ir keturis konservus.

Labiausiai apmaudu, kai žmogus išeina jau sudėjęs dalį prekių ant kasos. Jis įdėjo savo laiko, darbuotoja paskui įdės savo, o pirkimas taip ir neįvyko.

Vienas vyras prieš išeidamas man net pasakė:

„Atsiprašau, jums dabar reikės viską nešioti.“

Pasakiau, kad sutvarkysime. Nebuvo prasmės dar ir jo gėdinti. Jis jau buvo išstovėjęs eilėje, tada bandęs apsipirkti savitarnoje ir vėl laukęs pagalbos.

Vieną vakarą žmogus paliko vežimėlį dar nepradėjęs skenuoti

Buvo vakarinis pikas. Prie įprastos kasos stovėjo žmonės su pilnais vežimėliais, savitarnoje irgi susidarė eilė. Vienas ekranas buvo išjungtas, prie kito laukė darbuotojos.

Atėjo moteris su vaiku. Vežimėlyje mačiau pieną, dribsnius, daržoves, tualetinį popierių. Vaikas laikė nedidelį jogurtą.

Moteris iš pradžių atsistojo prie kasininkės. Paskui pažiūrėjo į savitarną. Dar kartą – į eilę prieš save.

Po kelių minučių priėjo prie manęs ir paklausė, ar bus atidaryta daugiau kasų. Pasakiau, kad pasiteirausiu. Kai grįžau, ji jau vilkosi striukę.

„Mes nebegalime laukti“, – pasakė.

Vaikas padėjo jogurtą prie kitų prekių. Jie išėjo tuščiomis rankomis.

Nusistūmiau vežimėlį į šoną, kad neužstotų praėjimo. Pro šalį ėjusi kolegė paklausė, ar ir šitie nebesulaukė.

Linktelėjau. Ji trumpam sustojo, bet iš savitarnos jau kvietė kitas žmogus. Aš pradėjau rūšiuoti prekes.

Šią istoriją redakcijai atsiuntė kaipkada.lt skaitytojas. Siekiant apsaugoti privatumą, vardai ir kai kurios detalės gali būti pakeisti. Atsiųskite savo istoriją el. paštu redakcija@kaipkada.lt